Dėl augančių pragyvenimo išlaidų iš visų europiečių labiausiai baiminasi Lietuvos gyventojai – šis veiksnys jaudina kone pusę (44 proc.) lietuvių. Jie taip pat atsargiau nei kitų šalių gyventojai leidžia pinigus, o lyginant su praėjusiais metais optimistiškai ekonomikos augimą vertinančių Lietuvos gyventojų sumažėjo 15 proc. Tokius rezultatus atskleidžia Centrinės ir Rytų Europos mastu atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa.
Tyrimas atliktas Europos valstybėse, kuriose IPF veiklą vykdo „Provident“ vardu – Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Lietuvoje bei Bulgarijoje. Apklausą atliko tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „GfK“ padalinys Didžiojoje Britanijoje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 44 proc. apklaustųjų iš Lietuvos labiausiai nerimauja dėl augančių pragyvenimo išlaidų, nors pernai tokių buvo vos trečdalis (31 proc.). Be to, kas penktam (22 proc.) mūsų šalies gyventojui šiemet nerimą kelia pajamų trūkumas, dešimtadaliui (10 proc.) – išlaidos sveikatos paslaugoms.
Nors bendrai europiečiai taip pat labiausiai nerimauja dėl augančių pragyvenimo išlaidų, tačiau tokių yra gerokai mažiau nei Lietuvoje – vidurkis apklaustose šalyse siekia 36 proc. Pavyzdžiui, kitų šalių gyventojai baiminasi ir dėl kitokių veiksnių: apklaustieji iš Čekijos labiausiai nerimaujama dėl imigrantų, tokių yra beveik penktadalis (22 proc.), Bulgarijoje ketvirtadaliui (25 proc.) apklaustųjų labiausiai nerimą kelia nedarbas.
Respondentai iš Lietuvos kaip svarbiausią augančių pragyvenimo išlaidų priežastį mato dideles maisto kainas.
Šiemet pastebimas ir mūsų tautiečių nusivylimas Lietuvos ekonomine situacija – kad pastaroji blogės mano trečdalis apklaustųjų. Ekonominės situacijos pagerėjimu pernai dar tikėjo 38 proc. – šiandien siekia vos ketvirtadalį (23 proc.) apklaustųjų. Kitose Europos šalyse vyrauja panašios nuotaikos, tačiau savo optimizmu išsiskiria Rumunija, kurioje net 45 proc. respondentų tiki ekonomikos augimu. Lenkijoje priešingai – beveik pusė (43 proc.) apklaustųjų nusiteikę pesimistiškai.
Apklausoje, kuri vykdyta šių metų kovo–balandžio mėnesiais, dalyvavo 9220 tarptautinės finansų grupės IPF klientai iš septynių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Lietuvoje buvo apklausta 513 gyventojų.
Sakykim tiesiai –
euro įvedimu valdantieji prasuko aferą:
visuomenės dideliai daliai – pensininkams skaičiais žymiai sumažino pajamas, kas valstybei leido sutaupyti, kai, tuo tarpu, kitiems sluoksniams algos eurais pašoko praktiškai skaičiais iki buvusių litais dydžio.
Neteisingai buvo padaryta su euro įvedimu: 2009m pradžioje padaryta Kubiliaus žmonių apvogimo operacija sumažino žmonių pajamas apie 30% tokiu būdu nuskurdindama didžiąją Lietuvos žmonių dalį. Aišku buvo taip pat,kad euro įvedimas geriausiu atveju nepadidins pajamų ,o tikrovėje tik sumažins. Todėl jau pradinės euro įvedimo sąlygos rodė ,kad skurdas tik gilės. Dar labiau gilinamas skurdas reikalaujant padidinti minimalų atjyginimą ,o iš kokių resursų-tik didinant kainas.tiek prekių tiek paslaugų. Užtat turim tai ,ką turim. Beprasmiška tikėtis,kad sumažinsit emigraciją arba suviliosit grįšt emigrantus.Tai jau nebeįmanoma