Mėgstamiausias lietuvių laisvalaikis – knygų skaitymas

Mėgstamiausias lietuvių laisvalaikio praleidimo būdas yra knygų skaitymas. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „TNS LT“ atliktas „TNS Atlas“ tyrimas. Šiuo hobiu teigia užsiimantys 42 proc. gyventojų. Aktyvus poilsis gamtoje ir iškylavimas taip pat yra populiari laisvalaikio praleidimo forma – taip leidžiantys laisvą laiką atsakė 36 proc. mūsų šalies gyventojų.  Kiti mėgstamiausi lietuvių hobiai: savęs tobulinimas, naminių gyvūnų priežiūra ir sodininkystė, daržininkystė.

Pasak psichologo Olego Lapino, knygų populiarumą šiame technologijų amžiuje lemia tai, jog knyga kitaip nei internetas reikalauja investicijų.

„Internetas yra greito vartojimo produktas, jo pagrindas yra iliustracijos. Natūralu, kad po to žmogus jaučia savotišką tuštumą. Knyga reikalauja ne pasyvaus vartojimo:  į ją investuoti reikia ne tik pinigus, bet ir savo laiką, pilną dėmesį. Vien knygos rinkimasis, nešiojimas, pirkimas – skaitančiam žmogui tampa svarbiu procesu“, – teigia psichologas.

Moterų ir vyrų laisvalaikio pomėgiai išlieka gana tradiciniai. Vyrai dažniau nei moterys laisvalaikiu žvejoja, medžioja (26 proc.), žaidžia kompiuterinius žaidimus (22,5 proc.), krepšinį ar futbolą (19 proc.), užsiima staliaus darbais namuose (17 proc.). Moterys be knygų skaitymo (56 proc.) ir sodininkystės (38 proc.) mėgsta siuvimą, mezgimą ir kitus rankdarbius (35 proc.) bei valgio gaminimą (33 proc.).

„Lietuviai, o ypač moterys, pradeda atrasti ir tokius laisvalaikio užsiėmimus, kurie pastaruoju metu buvo primiršti. Vis daugiau ne tik jaunų žmonių domisi fotografija, daile, juvelyrika, lanko šokių studijas.  Lyginant miesto ir kaimo gyventojus, išryškėja, kad pastarieji daugiau laisvo laiko praleidžia gamtoje: žvejodami, medžiodami, važinėdami dviračiais“, – teigia J. Tauginienė.

Pasak O. Lapino, šiuolaikinė vartotojiška visuomenė atima kūrybos džiaugsmą – nebereikia nieko sukurti, galima paprasčiausiai viską nusipirkti. Tačiau taip yra atimamas kūrimo džiaugsmas. Todėl grįžimas prie kūrybiškų užsiėmimų tokių, kaip dailė, mezgimas, muzika yra natūralus ir suprantamas, žmogus atsižvelgia į savo pradą, esminius žmogiškuosius bruožus.

Lyginant amžiaus grupes, 15–29 m. amžiaus jaunuoliai daugiausiai laisvo laiko skiria savęs tobulinimui ir mokymuisi (58 proc.), 37 proc. kompiuteriniams žaidimams. 30–49 metų amžiaus gyventojai dažniau aktyviai poilsiauja gamtoje, keliauja po Lietuvą ir užsienio šalis. 50–74 metų amžiaus respondentų tarpe populiaru skaityti knygas, užsiimti daržininkyste, sodininkyste, siuvimu, rankdarbiais.

Tyrimas buvo atliktas 2015 m. vasario–balandžio mėn., apklausti 1835 15–74 m. Lietuvos gyventojai.