Ar Europa pajėgi išsaugoti savo kalbų įvairovę?

www.alkas.lt

Forumas „META-FORUM“, kuris birželio 27-28 dienomis vyks Budapešte (Vengrija) yra tarptautinė konferencija, kurios tema – daugiakalbės Europos informacinei visuomenei skirtos galingos technologijos; tai – ES pirmininkaujančios Vengrijos oficialus renginys.

Kultūrinė ir lingvistinė įvairovė yra integracijos Europoje skiriamasis ženklas. Nors Europos Sąjungos oficialių kalbų yra 27, mūsų kontinente iš viso kalbama apie 60 kalbų, įskaitant regionines. Gyventojams, verslo partneriams, vartotojams ir keliaujantiesiems pateikiamos informacijos kiekis sparčiai auga. Ar verslo ir viešojo administravimo įmonės sugebės išversti tokią gausybę tekstų į 23 arba 60 kalbų? 23 kalbos – taip 506 poros kalbų, iš kurių ir į kurias verčiama, o 60 kalbų atveju šis skaičius išauga iki 3 540. Savaime suprantama, negalime sau leisti paaukoti mūsų kalbų įvairovės. Bet ar esame pajėgūs ją išsaugoti?

Integracija Europoje griauna sienas – žmonės, prekės ir kapitalas gali judėti nevaržomas. Internetas sudaro galimybę laisvai keistis informacija, o žmonių kalba yra vienintelė priemonė, kuria galime saugoti žmonijos žinias ir jomis dalintis; taigi, ji yra pasaulinio tinklo pagrindas. Tačiau šį tinklą sudaro gausybė kalbų, o ne anglų kalba pateikiamas turinys labai sparčiai plečiasi. Mūsų kalbos barjerai yra paskutinės sienos, kliudančios idėjoms ir mintims judėti nevaržomoms. Dėl kalbos barjerų šiuo metu neišnaudojamos milžiniškos rinkos galimybės. Naujausioje UNESCO daugiakalbystės ataskaitoje teigiama, kad kalbos yra esminė priemonė naudotis tokiomis pagrindinėmis teisėmis, kaip teisė į politinę raišką, švietimą ir dalyvavimą visuomenėje. Susirūpinę gyventojai pradėjo naudotis interneto suteikiamomis bendravimo priemonėmis diskutuoti aktualiomis socialinėmis temomis, pavyzdžiui, tokiais klausimais kaip energetikos tvarumo užtikrinimas, finansų sistemos reformos ir demografinių pokyčių valdymas. Tačiau tokias diskusijas vis tiek skaldo kalbos barjerai. Sėkminga elektroninė demokratija Europoje turi peržengti per lingvistines sienas.

Manoma, kad kalbų technologijos suteiks priemonių įveikti kalbų sienas. Tiesą sakant, per pastaruosius kelerius metus automatinio vertimo kokybė ženkliai pagerėjo. Tačiau moksliniai tyrimai ir plėtra vis dar vyksta per lėtai ir yra pernelyg suskaidyta, kad padėtų mums laiku išspręsti mūsų kalbines problemas. Dėl akivaizdžių ekonominių priežasčių tokių tyrimų ir plėtros pagrindą sudaro anglų kalba. Daugumai Europos kalbų smarkiai trūksta išteklių, o kai kurios jų yra beveik visiškai apleistos. Šiuo požiūriu mūsų kalbos dar nėra atsparios ateities iššūkiams.

Renginio „META-FORUM 2011“ metu bus pristatytos trisdešimties kalboms skirtų baltųjų knygų išvados. Šiose knygose nagrinėjama Europos kalbų būklė skaitmeniniame amžiuje. Konferencijoje dalyvaus geriausių Europos mokslinių tyrimų centrų, mažų ir didelių technologinių korporacijų, vertimų paslaugas teikiančių organizacijų atstovai ir kitokie kalbų technologijų naudotojai, kalbinių bendruomenių nariai ir politikos formuotojai, atsakingi už moksliniams tyrimams ir naujovių diegimui teikiamą paramą.

Šią sueigą organizuoja „META-NET“ – meistriškumo tinklas, kuriam priklauso 47 mokslinių tyrimų centrai 31 šalyje; šio tinklo veiklą finansuoja Europos Komisija. „META-NET“ kuria „daugiakalbės Europos technologinį aljansą“ (angl. Multilingual Europe Technology Alliance), vienijantį technologijų tyrėjus, tiekėjus ir naudotojus. Šio aljanso tikslas – dėti visą Europą apimančias pastangas moksliniams tyrimams vykdyti ir naujovėms taikyti. Jo veikloje jau dalyvauja daugiau nei 280 organizacijų atstovai iš 40 šalių.

Atidarymo kalboje Europos Komisijos informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato vadovo pavaduotojas Zoranas Stančičius suformulavo aiškius lūkesčius: „Mes, Europos Sąjungos nariai, praktiškai panaikinome fizines sienas tarp šalių, tačiau nemažai jų dar liko stovėti; tarp jų ir kalbinės sienos. Galimybė naudotis informacija visomis kalbomis – būtina sąlyga norint pagerinti produktų ir gaminių judėjimą ir paankstinti sklandžiai veikiančios vieningos skaitmeninės rinkos sukūrimą. Esu įsitikinęs, kad Europa gali sustiprinti savo, tai yra kalbinių technologijų srities lyderės, pozicijas ir pateikti sprendimų, kurie bus naudingi visai europiečių visuomenei ir ūkiui. Tačiau tai galima pasiekti vieninteliu būdu: suvienijant pajėgas ir įsteigiant tvirtą partnerystę su visomis suinteresuotosiomis šalimis. Vieta, kurią kalbinės technologijos užims ateities Europos mokslinių tyrimų ir naujovių aplinkoje priklausys nuo to, ar šios srities atstovai sugebės kalbėti vienbalsiai.“

Renginio „META-FORUM“ dalyviai nagrinės numatomo technologijų proveržio pagrindines vizijas ir pradinius planus. Daugiau nei 100 bendrovių ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovaujantys ekspertai, susibūrę į tris vizijų grupes, taip pat viešojo dialogo internete metu jau suformavo drąsių vizijų apie ateities mokslinius tyrimus ir galingas kalbinių technologijų programas, pakeisiančias mūsų darbo metodus ir gyvenimą. Šios vizijos bus pristatytos ir aptartos konferencijos Budapešte metu. Bendroji vizija taps platforma kurti strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurios projektas taip pat bus aptartas konferencijoje „META-FORUM“. Pasak tinklo „META-NET“ koordinatoriaus Hanso Uszkoreito: „Turėdami reikiamą viziją, veikėjus ir darbotvarkę galime užtikrinti saugią ateitį Europos kalboms ir Europos pramonės sektoriaus konkurencingumą tokioje svarbioje srityje, kaip technologijų plėtra. Visuomenei tai greičiausiai nekainuos daugiau nei nutiesti 100 kilometrų greitkelio vienoje iš valstybių narių.“

Planuojamos plataus masto pastangos ne tik pagerins automatinio vertimo kokybę, bet ir sukurs kitokios paskirties pajėgiųjų technologijų. Šiuo metu manoma, kad kalbinės technologijos yra viena svarbiausių informacinių technologijų plėtros sričių. Didelės tarptautinės korporacijos – „Google“, „Microsoft“, IBM, „Nuance“ – į šią sritį yra investavusios nemažai lėšų. Šimtai Europos mažų ir vidutinių įmonių specializuojasi tam tikrose kalbinių technologijų sferose, teikia atitinkamas paslaugas. Kalbinės technologijos suteikia žmonėms galimybę bendradarbiauti, mokytis, dirbti ir dalytis žiniomis nepaisant kalbinių barjerų ir nepriklausomai nuo darbo kompiuteriu įgūdžių.

Jau šiandien kalbinės technologijos padeda mums atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, rašyti e. pašto žinutes arba pirkti bilietus. Kalbinėms technologijomis naudojamės ieškodami tinklalapių arba juos versdami, tikrindami elektroninių dokumentų rašybą, balsu valdydami automobilio garso sistemą arba savo mobilųjį telefoną, skaitydami rekomendacijas internetiniame knygyne arba klausydami mobiliosios navigacijos programos nurodymų. Artimiausioje ateityje sugebėsime kalbėtis su kompiuteriais, aparatais ir prietaisais, tarp kurių bus ir ilgai lauktųjų robotų – tarnų, kurie anksčiau ar vėliau pasirodys mūsų namuose ir darbovietėse. Kur bebūsime, prireikus informacijos jos tiesiog paprašysime, prireikus pagalbos – pareikalausime jos žodžiu. Nugriovę žmones ir technologijas skiriantį bendravimo barjerą, pakeisime pasaulį.

Vieni pagrindinių renginio „META-FORUM“ pranešėjų Thomas Hofmannas, atstovausiantis bendrovei „Google Europe“ ir Branas Boguraevas iš bendrovės „IBM USA“ pristatys savo tarptautinių korporacijų technologinę pažangą ir planus. Vieni žymiausių Europos kalbinių technologijų mokslininkų apibendrins moderniausias naujoves, atskleis naujus perversmus ir pasidalins mokslinių tyrimų Europoje sėkmės istorijomis. Didelių kalbinių technologijų naudotojų, pavyzdžiui, Europos Komisijos vertimų skyriaus, bendrovių „Daimler Corporation“ ir „Vodafone“ atstovai skaitys pranešimus apie kalbinių technologijų programų naudą ir pristatys savo poreikius.

Antradienį, t.y. 2011 m. birželio 28 d. bus įteikti apdovanojimai „META-Prize“, skiriami už puikius mokslinius tyrimus, technologijas ir paslaugas Europos daugiakalbei informacinei visuomenei. Be to, bus išdalyti aljanso META pripažinimo ženkleliai už novatoriškus daugiakalbius produktus ir paslaugas. Pramonės parodoje, vyksiančioje kartu su pagrindiniu konferencijos renginiu bus surengtas didelių ir mažų įmonių, dirbančių kalbinių technologijų srityje naujausių Europos Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatų pristatymas.

Dvi šalys, turinčios daugiakalbę visuomenę, t.y. Indija, kurioje yra 19 „oficialiųjų“ kalbų ir Pietų Afrika, kurioje kalbama 11 valstybinių kalbų šiuo metu įgyvendina sistemines kalbinių technologijų programas. Renginyje „META-FORUM“ bus pristatytos tiek šios, tiek ES ir nacionalinių mokslinių tyrimų programos. Be to, grupėse vyks dvi diskusijos, kuriose bus lyginamos ir aptariamos daugiakalbių visuomenių ir mažiau išteklių turinčių Europos kalbų problemos ir jų sprendimo būdai.

Dideli sukauptų ir suprantamų kalbos duomenų, pavyzdžiui, tekstų ir šnekamosios kalbos įrašų kiekiai – būtina sąlyga norint sėkmingai kurti kalbų programas. Kita būtina sąlyga – kiekvienos kalbos bazinės kalbinės analizės technologijos buvimas. Budapešte įvyksiančiame forume tinklas „META-NET“ atskleis naują tokių išteklių dalijimosi ir priežiūros sistemą – „META-SHARE“, ženkliai palengvinsiančią mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tokių išteklių skirtingos kalbos turi nevienodai, skiriasi ir jų kokybė – visa tai priklauso nuo kalbos komercinės svarbos, su kalba susijusių automatinio apdorojimo problemų ir kalbai jau skirtų mokslinių tyrimų. Prieš atsirandant tinklo „META-NET“ baltosioms knygoms, Europos kalbų būklė technologinio palaikymo požiūriu nebuvo įvertinta. Dabar „META-NET“ gali parodyti, kodėl daugelis kalbų susiduria su rimtomis problemomis ir pabrėžti didžiausią grėsmę keliančias spragas.

Pagrindinė forumo „META-FORUM 2011“ žinia yra ši: nors ES ir jos valstybės narės jau parėmė gausybę atskirų mokslinių tyrimų projektų, technologinė praraja tarp „didelių“ ir „mažų“ kalbų vis plečiasi. Kol kas Europa nesiėmė pakankamos apimties ir tinkamai koordinuojamų pastangų sukurti trūkstamus išteklius ir technologijas bei pritaikyti technologijas daugumai kalbų. Yra rimto pagrindo įveikti šią didelę kliūtį dedant bendruomenines visos ES, jos narių ir pramonės pastangas, skirtas išspręsti tokias problemas, kaip didelė finansinė našta, tenkanti mažųjų kalbų bendruomenių vienam gyventojui, vienos kalbos technologijų pritaikymas kitai kalbai, išteklių, priemonių ir paslaugų sąveika ir tai, kad kalbos sienos ne visuomet sutampa su politinėmis šalių sienomis. Europa turim imtis veiksmų parengti savo kalbas skaitmeniniam amžiui. Jos – vertinga mūsų kultūrinio paveldo dalis ir vien dėl to verta pasirūpinti, kad jos taptų atsparios ateities iššūkiams.

Lietuvai renginyje „META-FORUM 2011“ atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkai.