Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Tačiau didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, pasitelkiant atliekų tvarkytojų pagalbą, buvo sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam. Tad kaipgi rūšiuoti teisingai?
Ką mesti į stiklo konteinerį?
Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos.
Čia mesti negalima veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje
Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius. Gyventojai elektros lemputes bei kitą įrangą gali priduoti surinkimo punktuose. Jų sąrašą galima rasti internetiniame puslapyje.
Ką mesti į popieriaus konteinerį?
Į pastarąjį konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės.
Nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį.
Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.
Ką mesti į plastiko konteinerį?
Dar vienas konteinerių tipas – plastiko konteineris, į ji keliauja visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės.
Metamos plastikinės pakuotės: buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų. Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip: TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai. Mesti galima ir šias metalines pakuotes: metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalines atliekas.
Į ji mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reikia patalpinti į buitinių atliektų konteinerį. Taip pat negalima mesti aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į i stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus – priduoti vaistinėse.
Prieš pašalinant pakuotes, buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išskalauti. Žmonėms padėti turėtų ir tai, jog plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP. Dėl medicininių atliekų priėmimo galima pasiteirauti savo regiono stambiagabaričių atliekų aikštelėje.
Kiekvieno žmogaus indėlis svarbus
Pasak „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadybininkės Gerdos Vainoriūtės, vis populiarėjant rūšiavimui, universalios taisyklės yra itin reikalingos. Jos padės tiek pradedantiems rūšiuoti namuose, tiek dvejojantiems gyventojams, ar jie rūšiuoja teisingai.
„Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo. Pavyzdžiui, 2015-aisiais metais 1 Lietuvos gyventojas surūšiavo apie 10,5 kg pakuočių atliekų, kai per metus galėtume išrūšiuoti net 60 kg. Nors vis dar atsiliekame nuo Europos šalių, tačiau judame gera linkme ir rūšiuojame daug atsakingiau. Todėl kiekvieno žmogaus indėlis yra labai svarbus“, – teigia G. Vainoriūtė.
