Šį kartą apžvelgsime, kaip Seime buvo pradėtos svarstyti Darbo kodekso pataisos (komentuoja Seimo narys Rimantas Dagys ir Lietuvos maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė), o etnokosmologas Jonas Vaiškūnas papasakos apie žmogaus ir gamtos sąlytį šiuo pavasarinio sprogimo laiku bei pakvies į Jorės šventę, kuri vyks Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje prie Molėtų observatorijos, Kulionyse, balandžio 23–24 d.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose
nu tikrai geras Jono pasisakymas, dalyvausiu šventėje
Facebook Comments Plugin
atsiprašant,
…tiesiog ar buko feiso (tiksliau fakebukės) pas Cukerbergerį verguose: išlaikymui jo miljardieriuose tūnant,
ar pasimetusio Iškausko išlaikyme, kai
Pavasario
Vasaros
Rudens
Žiemos
Apeigos
Metskaitlio
SAVASTIES vienžo… bodimasi, be skirtumo ką pakomentuosi, bet netgi įdomu,-
kiek Jonui kantrumos pakaks “nešti” naukelių zyzalus, ir čia, ar ugdyt, grūdint kiek
“nutolusius” nuo paprastos, žmogiškos, gamtiškos tikrumos Iškauską kokį su
Vaišvila ar Savukinu.. bet juk jiems Po Saule vieta, kaip ir man, ar Tau yra skirta..
Neišmesi gi Saulės, papročių, Jorės, su tikrais velykiniais-naujametiniais joručiais,
kaip ir “istorikų”, proistorikų, ar “politikų” su politikais. Bet.. ar tūnojimas (išlaikant
verslą ant naudos Cukerbergui, – pas jį “fb” ) užspaudus savastį, be Metskaitlio, ir
prisislėgus svetimybės K O M E N T A R A I.. yra gražu? Ne.
Kaip čia jus vadintų, pravardžiuotų ar miklintų pramankštai ant tvirtumos, bet
L I E T U V I Š K U ŽODŽIU “komentarą” keist dera 🙂
Antraip – ar bus JORĖ Kulionyse.
Juk po svetimu tai tik “Jorė”,
– parodomoji iškamša, arba…
na nelyginsim jau viešos gėdos Žodžio
“komentaras”, sava svetimybine beprasmybe
lietuviškąją savastį N U J O R I N A N Č I O..nujodinimu savos kalbos Ž O D Ž I Ų.
Kertat kaip tartas “k…aras” visa keičia,
nei “Jorės” (su varganom kabutėm neišlaikydamas). Koks žodis atstatyt būtina. Kad po juo, su juo, ir čia
būtų tikra, tikra lietuvių kalba ir JORĖ (t.p.).
Atleiskit jei tiek pogriežčiai ..ikišventiniam apsikuopimui.
truputį truktelėjai paraugintos pavasarinės sulos?
O ką, visai įdomiai.
“truktelta”, “truktelta” – tiksliau mėginta užvest, bet regis… posilpniai:
p r a s i v a l y m u i ir paruošos, ir laiko dar bei pamokėlių kaip …
gramdytis ar grandyti tą “apšalą” ant savosios kalbos reiktų į valias,
kuo erdviau, na ir galbūt linksmiau ir a t s i p ū t u s talkon 🙂
štai net gera pavyzdėlis kaip šiuo klausimu (apsivalymo veiksmo įvarde)
kaimynėliai latviai savus žodžius ir deramiau, ar net “prasmingėliau” sudėję:
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4612-gramdyti-grandyti
http://www.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-latviu-zodynas/Gramdyti
http://zodynai.igloro.info/z/grandyti/
todėl tai a p ė m u s (po dirstelėjimo į šias tris skilčių nuorodas) ir gali jau
iš po ” Comments Plugin” naukeliško tūžmo (fury ar sorrow, nežinom visgi)
“įkrovos” nuorodomis tęst dėl tos pat svetimybės “komentarai” nugramdymo
ar veik įprasčiau nugrandymo b e n d r o m i s pastangomis per pamoką pvz.
Ritos Miliūnaitės /Lietuvių kalbos institutas/
“Gimtoji kalba, 2009 m. Nr. 5, p. 3–14, ir Nr. 6, p. 5-16.
labai, įdomią, pamokančią bei dėmesio (asmeninei kalbodarai) itin vertą
http://www.llvs.lt/?recensions=604
ypač
apie Kalbinius įpročius, štai:
Kalba neliauja stebinti savo įvairove. Vieni sako iš pašaknų, kiti – iš pašaknių; kai kam liežuvis nesiverstų sakyti grandyti – tik gramdyti (nors vartoja vedinį pagrandukas); dar kai kam įprasta tik akligatvis, ne aklagatvis (nors vartoja aklavietę). Norminamieji veikalai stengiasi pateikti normų vidurkį, o kiekvieno iš mūsų kalbinė patirtis skirtinga ir gali nesutapti su tuo bendru vidurkiu. Pirmoje straipsnio dalyje kalbėta apie stilistiškai neutralius normų variantus – ir lygiaverčius, ir ne visai vienos norminės vertės. Laisvasis grožinio kūrinio stilius dažnukart leidžia rinktis nebūtinai pagrindinį variantą – tokį, kuris artimesnis vertėjui. Štai viename romane nuosekliai vartojama aižėti, kitame – eižėti; daugelyje – grandyti, viename – gramdyti:
Guma buvo suaižėjusi ir išblukusi iki baltumo. AvM 297
Bet senutė Žemė nesubyrėjo, ji tik suaižėjo. AvM 328
Kažkas negero darėsi mano moteriškai valiai, ji ėmė eižėti. KŠ 204
Nejau psichoterapeutas, grandantis priešpriešinio perkėlimo dėmes, nesiskiria nuo savo srityje tobulumo siekiančio šokėjo ar dzen meistro? MB 114
Ji narsiai bandė atskleisti savo daugiasluoksnį gedulą. Kiek sluoksnių ji dar nugrandys? MB158
Jeigu kas sumanytų nudažyti namą iš naujo, jam pirmiausia tektų nugrandyti nuo sienų visus dar užsilikusius dažus. AvM 282
[…] Tatarskis pagalvojo, kad pomirtinėje pirtyje jiems teks ilgai gramdyti įsiėdusį į jų dvasios poras žmonių dėmesį. GP 56″
GIMTOJI KALBA
Ten kur Šventvietė, ten ir būna Šventė.