Pirmadienis, 3 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Švari Baltijos jūra – nepasiekta Europos svajonė

www.alkas.lt
2016-04-13 11:08:42
200
PERŽIŪROS
3
Baltijos pajūris

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Visi didžiuojamės mūsų šalies krantus skalaujančia Baltijos jūra, bet ar žinome, kad tyvuliuojantis „gintaro lobynas“ – tai vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje? Mažinant taršą Baltijos jūroje iš ES mokesčių mokėtų kišenės jau atseikėta beveik 15 mlrd. eurų. Deja, aplink Baltijos jūrą esančių šalių dedamos pastangos tausoti aplinką – nepakankamos, o Europos siekiai turėti švaresnę Baltijos jūrą – neambicingi. Tai patvirtino balandžio 12 d. paskelbta Europos Audito rūmų atlikta ataskaita.

Mokslininkai yra nustatę, kad didžiausias Baltijos jūros teršėjas yra žemės ūkis ir miesto nuotekos.  Tai – pagrindiniai maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) patekimo į Baltijos jūrą šaltiniai. Spręsti Baltijos jūros taršos problemas yra bandoma tiek investuojant į ES valstybių narių nuotekų infrastruktūrą, tiek griežtinant agrarinės aplinkosaugos reikalavimus.

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ES įnašas į nuotekų surinkimo ir valymo projektus penkiose su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse narėse (tarp jų ir Lietuvai, kuriai skirta 0,4 mlrd. eurų) siekė 4,6 mlrd. eurų. Tuo tarpu įgyvendinant kaimo plėtros priemones, įskaitant vandens apsaugą, visoms aštuonioms Baltijos jūros pakrantės valstybėms narėms skirta 9,9 mlrd. eurų (tarp jų Lietuvai – 0,6 mlrd. eurų).

Turime pripažinti, kad ES investicijos į siekį gyventi prie švaresnės Baltijos jūros – nemenkos, tačiau  didelės pažangos, mažinant į Baltijos jūrą patenkančių maistingų medžiagų kiekį, padaryti taip ir nepavyko. Dar 2012-ųjų tyrimai parodė, kad iš miesto aglomeracijų patenkančių maistinių medžiagų kiekis šiek tiek sumažėjo, tačiau iš žemės ūkio – nekinta arba netgi didėja.

ES auditoriai nustatė, kad kai kurios valstybės narės nenoriai imasi visų žemės ūkio srityje galimų veiksmų ir nepakankamai dėmesio skiria vietovėms, kurioms tie veiksmai yra reikalingi. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios žemės ūkis labiausiai teršia Baltijos jūrą, tik 5 proc. žemės laikoma nitratams jautria zona, todėl intensyvi vandens apsauga netaikoma pakankamai didelėje teritorijoje. Tuo metu visa Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos teritorija laikoma nitratams jautria.

Taip pat nereikia pamiršti, kad Baltijos jūra dalinamės ne tik su Bendrijos šalimis, bet ir Rusija. Atkreiptinas dėmesys, kad 2001-2014 m. ES bendrai finansavo projektus, pagal kuriuos beveik 50 mln. eurų skirta Rusijai ir Baltarusijai, siekiant pagerinti vandens kokybę. Neabejojama, kad ES parama Rusijai ir Baltarusijai gali būti ekonomiškai efektyvi, tačiau įgyvendinimo sritis yra labai siaura, palyginti su poreikiu, o projektų įgyvendinimas ilgai trunka.

Svarbu pažymėti, kad itin komplikuota problema išlieka Kaliningrado srities keliama tarša. Iš Kaliningrado nutekančių maistinių medžiagų tarša yra antra pagal dydį po Sankt Peterburgo, tačiau nė vienas 2005 m. patvirtintas vandens ir aplinkosaugos projektas Kaliningrade iki šiol nebuvo užbaigtas. Tad siekiant gerinti Baltijos jūros vandens kokybę tiek valstybės narės, tiek Europos Komisija turi ieškoti bendradarbiavimo su Rusija formų. ES Baltijos jūros regiono strategijos, kuria siekiama skatinti Baltijos jūros aplinkos apsaugą, remiant kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimą, pridėtinė vertė šiandien sunkiai įvertinama.

Aplinkos apsauga yra vienas iš ES ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020” prioritetų. Kova su Baltijos jūros tarša reikalauja susitelkimo, tikslingų veiksmų bei novatoriškų sprendimų. Švarus Baltijos jūros vanduo nėra vien tik aplinkosaugos klausimas, tai – tvarios ir darnios Europos uždavinys. Ar pakaks pastangų išpildyti aplink Baltijos jūrą gyvenančių beveik 100 mln. europiečių svajonę?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Butkevičius Sankt Peterburge priminė Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo tyrimų svarbą
  2. Romoje vyksta renginys „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“
  3. Gintaro radiniai Metelių regioniniame parke
  4. Audra pajūryje: vieniems – pramoga, kitiems – darbymetis
  5. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  6. Gintaro lietus Palangoje atnešė ir naują šalies čempioną
  7. Kuriamas vieningas požiūris į trijų šalių saugomas teritorijas
  8. Lietuva galėtų pati apsirūpinti gintaru

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Skalvis says:
    10 metų ago

    Manau, jog jeigu JAV pasiimtų tuos 300 000 tonų cheminio ginklo, kurį paskandino po karo , Baltijos jūra pašvarėtų ženkliai. Ar ES labai griežtai to reikalauja ? O gal Lietuva ? Juk labai drąsi šalis :- )

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    10 metų ago

    P.S. Kaip žinia ilgiausią pakrantę turi ir didžiausią įtaką daro Švedija: kodėl nė žodžio apie ją ? Žurnalistinė etika neleidžia ? Įprotis laiku patylėti ?

    Atsakyti
  3. Dronas says:
    10 metų ago

    Cheminio ginklo jau neistrukt, dabar visi bezda i kelnes, kad talpos kuriose yra visas tas slamstas, suirtu palaipsniui, o ne visos is karto. Ir dar labai bijo, kad kokia gera audra viso to gero neisplautu kur i pakrante. O ginklo judinti jau negalima, ten paliesi ir viskas rankose pairs. Pasekmes bus labai nemalonios. O siaip, Baltijos jura paskutiniu metu gana silta. Tai lemia, kad labai sparciai dauginasi dumbliai. Ta pati tarsa jiem tik padeda, nors as nepervertinciau zmoniu galiu. Daznai gamta parodo, jog palyginus su ja, zmogaus pramonine veikla, tiesiog vaiku zaidimai. Vienas ugnikalnis gali isspjauti daugiau tersalu nei viso gamyklos per 100 metu. Ir tai tikrai nebus sveika, ekologiska ar naturalu. Ta pati gamta gali del atsilimo ar atsalimo, sukurt tokias katastrofas, kad zmones net nezinos ir kurios puses ja spresti. Jau nekalbant apie tai, kad sprendimo budu tiesiog nebus, mastai tiesiog per dideli. Todel verkimas del zemes, daznai tampa pasipelnymo saltiniu kai kam. Manau pagrindine Baltijos juros beda, tai labai siltos ziemos, siltos vasaros. Na o padidintas maisto kiekis, kuri nuplauna is zemes ukio, tik padeda bujot dumbliam. Beje pagrindine tarsa vyksta per upes, nes butent jos placiausiai naudojamos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lėktuvas
Lietuvoje

Lietuva skiria 70 tūkst. eurų užsienio turistams pritraukti

2026 08 03
Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį
Kultūra

Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį

2026 08 03
Pamoka bibliotekoje
Kultūra

Palangos vasaros skaitykloje vyks literatūros šventė

2026 08 03
Kėdainiai |
Kultūra

Rugpjūtį Lietuvos kultūros sostinėje – Kėdainiuose kultūra kiekviename kieme

2026 08 03
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo

2026 08 02
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga
Lietuvoje

Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę

2026 08 02
Kreditinė kortelė
Lietuvoje

Per daug pinigų sąskaitoje: patogu, bet ar protinga

2026 08 02
Būstas
Lietuvoje

Mažėja įnašas pirmojo būsto pirkėjams: ką svarbu žinoti?

2026 08 02
Daugiabučiai
Lietuvoje

Kaip daugiabučių gyventojai gali tapti po namu esančios žemės bendraturčiais

2026 08 01
Kaip ledynai suformavo Lietuvą
Istorija

Kaip ledynai suformavo Lietuvą: šiemet geologai kartografuoja dar tris šalies plotus

2026 08 01
„Skaitmeninių kūdikių“ karta
Lietuvoje

Kuo užaugs „skaitmeninių kūdikių“ karta?

2026 08 01
Seksualumo kultas
Gamta ir žmogus

Seksualumo kultas brukamas ir vaikams

2026 08 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • skt. apie Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva skiria 70 tūkst. eurų užsienio turistams pritraukti
  • VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą
  • Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį
  • „Obelynės Žolinė“ sugrįžta: dainos tarp šimtamečių medžių, žolynų magija ir gyvos šeimų istorijos

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas Karaliaučiaus žemėlapio ir Rusijos karinės technikos fone

J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

2026 08 02
Kuršių marios

Mažosios Lietuvos atradimai: vaizdingiausios poilsinės vietos

2026 07 26
Archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė Kukuliškių piliakalnio archeologinių tyrimų vietoje

Kukuliškių radiniai keičia Baltijos pajūrio priešistorės vaizdą

2026 07 17
Ar gintaras tikrai yra Lietuvos auksas?

Ar gintaras tikrai yra Lietuvos auksas? Geologai šį posakį vertina atsargiau

2026 07 13
Pirmą kartą rengiamas „Vienybės žygis“

Pirmą kartą rengiamas „Vienybės žygis“, skirtas paminėti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną

2026 06 24
Baltijos dugnas

Baltijos dugnas: nuo geologinės istorijos iki išankstinių priemonių prieš taršą

2026 05 19
Ruoniukas

Prasideda kasmetinės ruoniukų vardynos

2026 04 23
Ten, kur Baltijos jūra, buvo sausuma

Ten, kur šiandien Baltija, kadaise buvo sausuma

2026 04 15
Prezidentas lankosi Vilkaviškyje

Prezidentas: Karaliaučiaus tranzito kontrolė ir toliau bus saugumo prioritetu

2026 04 13
Jonas Vaiškūnas sugriauto Karaliaučiaus fone

J. Vaiškūnas. Kieno Karaliaučius?

2026 03 09

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • skt. apie Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
Kitas straipsnis
Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai