Trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Dalia Bajerčiūtė, Vytautas Masiokas, Alvydas Pikelis, pareiškė atskirąją nuomonę ir teigia, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę išteisinęs teismas viršijo savo įgaliojimus ir nesiėmė visų priemonių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybe.
Anot teisėjų, Vilniaus apygardos teismas viršijo įgaliojimus, paskelbdamas, kad Valstybės saugumo departamentas informaciją nepagrįstai pripažino valstybės paslaptimi.
Aukščiausiasis Teismas šį mėnesį galutinai išteisino prezidentės atstovę D. Ulbinaitę dėl kaltinimų valstybės paslapties atskleidimu keturiais balsais prieš tris.
D.Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei. Tyrimas pradėtas po to, kai BNS 2013 metų spalį paskelbė apie VSD perspėjimus šalies vadovams, jog Rusija rengia informacines atakas.
Šaunu, kad pagaliau ir Aukščiausias teismas imasi skelbti atskirąsias nutartis. http://www.lat.lt/download/1449/atskiroji%20nuomone.docx
Vienas, taip tik vienintelis, tas kuris
visų mūsų (rankiojamas)
ŠIMTAS su perviršiu visai
nuo 2014-01-24
išmetęs Konstituciją ir atvirai tuo Priesaikas a s m e n i n e s sulaužęs:
b e v e i k visas Seimo šio sąstatas,
– vienas
šimtas su virš (jo),
tai ko mes dabar dėl trijų (vienai D.U.)
atskirai manančių BERGŽDŽIAI Alko žiniją ir akis/smegenukus trint turime.
Atskirai. –
t.y. kitaip sakant, taip Valstybę ar bepakelsim.
Na trumpiau, nuodugniau ir aiškiau:
jei 2014 m. vienas iš Lietuvoje veikiančių Teismų (legaliai) teisėjų priėmė
ir gerb. Prezidentės PRIESAIKĄ,
tai 2013-2014 “reikalų” apie saugumą, apie viešumą, apie pačią prezidentūrą, o išties apie Seimą-kenkėją
padarinius i š v i e š i n t jau nuodugniau ir išsaniau, su t.p. atskira
pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo
Egidijaus Šileikio nuomonė
dėl Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo
“4.7. […] pabrėžtina, kad Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo
pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai nereiškia, kad įsigalioja Konstitucijos 125
straipsnio redakcija, galiojusi iki šio įstatymo įsigaliojimo (VII skyriaus 3 punktas). Tuo
išreikšta pozicija, kad nelikus teisės akto juridinės galios, kurios pagrindu įsigaliojo (ir
daugiau nei 7 metus galiojo) antikonstitucine pagal priėmimo tvarka pripažinta
Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, ir toliau esą išlieka kažkoks nenurodytas ir
nepaaiškintas juridinis pagrindas negalioti 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtai
Konstitucijos 125 straipsnio pirminei redakcijai. Mano manymu, Seimo priimto teisės akto
pripažinimas antikonstituciniu pagal priėmimo tvarką reiškia to akto teisinės galios juridinį
nulifikavimą
(nepaisant, kad to akto turinys nebuvo konstitucinės patikros dalykas).
Juridinės galios nulifikavimo konceptuali idėja lakoniškai suformuluota Konstitucinio
Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime („Vadinasi, toks aktas yra nulifikuojamas“).
Konstitucinį Teismą saisto jo paties suformuluotos koncepcijos ir jų argumentai, taigi ir
antikonstituciniu pripažinto teisės akto juridinio nulifikavimo koncepcija. Teisinės galios
požiūriu nulifikavęs Konstitucijos 125 straipsnio pataisą, Konstitucinis Teismas neturėjo
jokio teisinio pagrindo konstatuoti (juo labiau tai padaryti neargumentuodamas), kad po
Nutarimo įsigaliojimo yra kažkokia kita teisinė kliūtis (kažkokio kito teisės akto juridinė
galia), neleidžianti galioti 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimto Konstitucijos 125
straipsnio pirminei redakcijai.
4.8. Taigi […] Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo suteikti įgaliojimai […] iš
esmės pakeisti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto […] turinį (II skyriaus 2.3.2.
punktas); nėra nustatyta jokių reikalavimų, kokius sprendimus dėl […] projekto po
svarstymo gali priimti […] komitetas […], taip pat nenustatyta jokių ribojimų pateikti
pirmajam balsavimui kitokį […] projekto tekstą (II skyriaus 3.4 punktas). Mano manymu,
Nutarime ydingai taikytas ir suabsoliutintas pažodinis (formalus) Seimo statuto nuostatų
aiškinimo metodas, neatsižvelgiant į daugsyk tobulinto Seimo statuto nuostatų tikslus ir
siekius, kitose Seimo statuto nuostatose implikuotus kolegialios institucijos darbo
organizavimo principus, Seimo narių grupių nesutarimų sprendimo komitetuose faktinius
standartus, Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos tradicijas. Svarbiausia tai, kad
nenurodytos ir neįvertintos to komiteto ir Konstitucijos 125 straipsnio pataisos iniciatorių
santykių (politinių teisinių interesų derinimo) 2005 m. faktinės aplinkybės (apie jas
Nutarimo motyvuojamosios dalies I skyriuje visiškai neužsiminta!). Taigi tarsi laikytasi
pozicijos, kad aiškint Seimo statuto nuostatas byloje nagrinėjamo aspekto kontekste…
visiškai nesvarbu išsiaiškinti ir nurodyti, ar minėtas Komitetas bendradarbiavo su projekto
iniciatoriais (kvietė juos į posėdį ar kitaip derino jų sumanymo patobulinimus), ar bent
vienas iš iniciatorių 2006 m. balandžio 25 d. balsavo „prieš“ komiteto patobulintą projekto
variantą, pateiktą Seimui in corpore… Todėl abejotina, ar sumanymo iniciatorių valios
paneigimas turi būti suprantamas ne kaip sumanymo tikslo (siekio) iškreipimas (iniciatorių
balsavimo „prieš“ požiūriu), bet sumanymo teksto esminis pakeitimas, nesvarbu, kad dėl to
nei vienas iniciatoriumi buvęs Seimo narys nebalsuoja „prieš“…. Beje, pažodinis Seimo
statuto (specifinio teisės akto) aiškinimas ir tame atsispindintis parlamentinių sumanymų
virtimo Seimo in corpore projektais įsivaizdavimas, mano manymu, neatitinka tų nuostatų
vyraujančio parlamentinio supratimo ir įgyvendinimo (pvz., tobulinant ir iš esmės pakeičiant
konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ projekto 3, 4
straipsnius) tradicijų.”
nes prieš tai aiškiau užsiminta ir ĮVESTA IŠVEDIMUI,
bei 1992 m. priimtos Lietuvos Konstitucijos atstatymo tikslu:
“4.1. […] Seimo narys Artūras Paulauskas […] sekretoriate įregistravo pasiūlymą […];
[…] Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas [….] sekretoriate įregistravo
[….] projektą (motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punkto 2 pastraipa, 6 punkto 1
pastraipa). Mano manymu, nepriimtina nenuasmeninti minėtų Seimo narių (nurodyti jų
pavardes), jei nuasmeninti Konstitucijos 125 straipsnio pataisos sumanymą inicijavę ir
(svarbiausia) už jo pakeistą variantą balsavę Seimo nariai, taip pat Nutarime nurodytą
Lietuvos teisės instituto pastabą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ([…] pakeitimas
pagal pateikimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai ir vertintinas kaip
veikimas ultra vires veiksmas…”
ULTRA VIRES… kažkur jau girdėta, gerb Prezidente,
– ar laikotės už Priesaikas sulaužiusio Seimo(šio) sąstato, ar visgi t e i s ė t a i šiuos “ultras” nevykėlius paleidžiat,
ar teks – Jus Pačią…
TRUMP-
AI.
Problema tame, kad ponia Prezidente Grybauskaite viesai kalbejo, kad noretu zinoti kas nutekino valstybes paslapti ir PADEKOTI uz tai! Ir atsidekojo, sugrazino atgal i darba Ulbinaite! Neatmestina, kad panele Ulbinaite tai padare ponios Prezidenntes nurodymu. Taigi dar tokio dalyko niekur pasaulyje neteko girdeti…. UZ VALSTYBINES PASLAPTIES NUTEKINIMA PREZIDENTAS DEKOJA! Ar gali toksai prezidentas buti poste? Nedelsiant turejo buti APKALTA!
Taciau manau, kad alkas lt sitokios nuomones nepraleis, nes alkui lt yra labai svarbu praleisti iskausko nuomone apie tai, kad lietuviu tauta yra zydsaudziu tauta ir net tie lietuviai, kurie gelbejo zydus yra zydsaudziai. Alkui lt yra labai svarbu issitarnauti lenku slektoms, todel jie organizuoja ir dalyvauja valstybines lietuviu kalbos statuso sumenkinime aferistiskai “talkindami” o is tikro siekdami, kad valstybes dokumentuose butu ivedamos ne lietuviskos abeceles raides.
Taigi aferistai turi ginti aferistus! O lia lia, tai alkas lt, tai alkas lt…. ismandrejo, kgbsitinius metodus naudoja ir kas zino ko dar prisigalvos?
Tamsta, dėl Alkas.lt portalo esate neteisus. Esu įsitikinusi, kad šio portalo bendruomenė yra patriotiškiausi žmonės. Pagarba jiems už jų darbą.
uztat ka tamsta gini visi puikiai zino…
kaip venckiene laikosi ?
“…Alkui lt yra labai svarbu issitarnauti lenku slektoms…”
trolis.