Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)

www.alkas.lt
2016-03-02 15:42:20
16
Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200
Audrys Antanaitis ir Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Vilniui dar reikalinga ypatinga miesto pagarsinimo diena? (audio, video)
  2. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar jau išgyvename istorijos sutemas? (audio, video)
  3. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar žmogus užprogramuotas ankstyvai mirčiai? (audio, video)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos žurnalistika – ir vienas lauke karys! (audio, video)
  5. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video)
  6. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Už šilumą mokėjome per daug. Ar atgausime pinigus? (audio, video)
  7. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video)
  8. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl mūsų valstybė nesirūpina savo gynėjais? (audio, video)
  9. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl Lietuvos politinė situacija primena čiuožyklą? (audio, video)
  10. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Justinianas Didysis rastų bendrą kalbą su Vytautu Didžiuoju? (audio, video)
  11. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“  penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (I)
  12. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“ penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (II)
  13. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kokia partija žaidžiama politinėje Lietuvos šachmatų lentoje? (audio, video)
  14. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai yra pasiutusiai siautulingi šokėjai! (audio)
  15. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Sankt Peterburgas galėtų tapti Lietuvos kultūros sostine? (audio, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Kemblys says:
    9 metai ago

    Įdomiai romuviai pavadino tą savo ‘tikėjimą’ – ,,Senasis baltų tikėjimas”.
    Senovėje buvo gentys, kurios kalbėjo giminingomis tarmėmis. Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas 1845 m. apie prūsų kalbai giminingas kalbas rašė: „Aš siūlyčiau šią šeimą vadinti baltų kalbų šeima arba kaip kitaip“ (,,Baltų vardo Tėvui G.H.F.Neselmanui – 200 metų!”, ‘alkas.lt’).

    Kuo remdamiesi romuviai padarė prielaidą, kad gentys, kalbėjusios giminingomis tarmėmis, turėjo giminingas pasaulėžiūras?

    Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys. Nesuvokiu, apie kokį ,,tęstinumą” (pokalbio laikas 5:40) kalbėjo Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė? Jei tęstinumas kažkurios genties, kažkurio laikotarpio, pasaulėžiūros, tai negalima apibendrinti kalbininkų vartojamu žodžiu ‘baltai’. Jei mokslininkai ištyrė pasaulėžiūras ir jas apibendrino, tai romuvių ‘tikėjimas’ būtų pirmas pasaulyje paremtas MOKSLU.

    Manau, kad romuvių vaidilos IŠMINTINGAI eilinį kartą nutylės šį klausimą 😀 😀

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      9 metai ago

      ‘..Kiekviena gentis, manau, turėjo savo Žynį, kuris savaip aiškino pasaulio sąrangą savo gentainiams. Žyniui išėjus Anapilin jį pakeisdavo kitas Žynys..’

      Kad gentis turejo savo Zyni, tai labai realu, bet kad jis savaip aiskino … Tai kas cia gaunasi??? Ar tas zynys is ‘dangaus nukrisdavo’, ar ji kas ‘is kelmo isspirdavo’? Drisciau teigti, kad ne. Tai turejo buti ‘tinkanti’ asmenybe, tai yra tokia, kuri testu pradetus pirmtako darbus. Tai vadinama mokytoju – mokiniu seka. Bet kas Zyniu tikrai netapdavo, tik tas, kuris ismanydavo ‘apie ka kalba vyksta’ ir budavo vertas. Tam butna kad jis butu buvuso Zynio mokinys… Tai ir yra testinumas
      Kas del ‘aiskinimo savaip’, tai velgi gaunasi nei sis nei tas. Zinios eina is vieno saltinio, todel tas kas aiskina savaip yra ‘zulikas’, o ne sventikas. Jei kalbeti apie vartojamus zodzius, vaizdinius, apibudinimus ar sulyginimus, tai jie gali skirtis, bet esme skirtis negali. Jie visi turi kalbeti apie ta pati ir kreipti zmoniu demesi i ta pati tiksla.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        LosAngeles, manau, kad Žyniai aiškino gentainiams atsižvelgdami į kintančias gyvenimo sąlygas ir atsižvelgdami į gentainių gebėjimą suvokti, tad visi kažką keisdavo. Kokia prasmė aiškinti nesuvokiamus dalykus, kuriems gentainiai dar nesubrendę? Manau, kad Žyniai ir Kriviai dirbtinai atskirdavo gentį nuo genties keisdami tarmes ir pasaulėžiūras (tarmes dar keisdavo Žemė, ant kurios gyveno gentis – kalba yra vienas iš mąstymo būdų).
        Žynys (yra dar žodis ‘išminčius’), manau, gaudavo žinias IŠ MINTIES – ‘mokiniai’ išlavindavo pirmtakų pagalba tik ne eilinius savo gebėjimus gauti žinias mintimis, bet ne pačias žinias.

        Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    9 metai ago

    O Dievai švenčiausi, kokia graži moteris.
    Šiaip nesu jautrus, tačiau, kai Ji šio nuostabaus pokalbio pabaigoje uždainavo, tai, prisipažinsiu, net kažkaip ašarą išspaudė. Rodos, susijaudino ir Audrius Antanaitis.
    ———————
    Na, jei neklystu, tai Ji kažkada sakė, kad žmogus yra ne Gamtos dalis, o pati Gamta. Štai ir dabar buvo patvirtinta, kad tokiame Baltiškame požiūryje visas gyvenimas įgaudavo šventumo prasmę.
    Ačiū jums už šią perteiktą baltreliginę patirtį.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 metai ago

      Šioje gražioje moteryje pikti velniai veisiasi.lyvis

      Atsakyti
  3. Skalvis says:
    9 metai ago

    Manau, jog čia galima ginčytis be galo krašto. Man šie žmonės įrodo, jog dar ne visi susitaikė su Lietuvos praradimu ir svajonė apie Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą dar gyva.

    Atsakyti
  4. Baltas says:
    9 metai ago

    Labai geras pokalbis. Daugybė žmonių atlieka senąsias apeigas to neįvardindami, to nesuprasdami. Kai pasikalbi su jais, paaiškėja, kad yra tikrieji senojo tikėjimo saugotojai. Tai persiduoda pasąmonėje, su motinos pienu, su ąžuolo šlamėjimu, su šaltinio versme.

    Atsakyti
  5. Elgetas says:
    9 metai ago

    “Lietuva tikyba menulis”–Klaudius Ptolemejus.Aisciai,rutai iir mozurai turejo savus panteonus.Proteviai tikejo,kad dausos yra dvi:Jeruzale ir Menulis.I ten patenka kariai su dumais.Zuves tevas stebi neklauzadus vaikus ir verkia ,retkarciais barasi…patekau i kita planeta ir bandau susivokti,

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    9 metai ago

    Gražiai kalba Trinkūnienė, bet kodėl nesisako kad pati save išsirinko krivę. lyvis

    Atsakyti
  7. Ženklas says:
    9 metai ago

    Man labai patiko gerbiamos Krivės Inijos, tiesa kitur, pavartoti žodžiai ,,Romuvos tauta“. Ir čia dabar labai išmintingai pasakyta,- šventės, kurias švenčiame mes romuviai yra ne tik mūsų, bet ir visų lietuvių.

    Atsakyti
  8. Elgetas says:
    9 metai ago

    Prasau pagalbos:”porrima”rr-ziemos svente.As zinau dvi: kaledos ir gavenia.Abi netinka.Ziezmaris tiktu,bet ar jis buvo”?O juk Parasyta”neisgalvok nauju dievu”.Gal kas zinot kitokias ?Sitas zodis yra zvaigzdes pavadinimas,ji mini Prolomejus.Jai 2000 metu…va taip zodis po zodzio,pamazu pamazu,miglose prada rodytis didingas prapuolusios Lietuvos dangoraizis.

    Atsakyti
  9. Rugilė Daujotaitė says:
    9 metai ago

    Be galo ačiū, Krive Inija Trinkūniene ir Audry Antanaiti, už šį pokalbį. Džiaugiuosi, kad Romuva gyvuoja, auga. Ir aš greitu metu tapsiu jos dalimi!
    Su meile ir šviesa,
    Rugilė Daujotaitė

    Atsakyti
    • Inija says:
      9 metai ago

      Ačiū, Rugile, žaviuosi nuostabiu Jūsų balsu ir laukiame Romuvoj!

      Atsakyti
  10. Proistorikas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    Gerbiamas Audriau, gerbiama krivė Inija dar nepasakė, kad:
    – krikščioniškosios apeigos bei rūbai, yra nukopijuoti būtent nuo arijų-baltų apeigų ir apeiginių apdarų;
    – arijų baltų rūbams, anot šaltinių, jau per 3800 metų! Būtent tada jie, mūsų protėviais, buvo nugabenti į Centrinę bei Vakarų Europą, kur pradžioje pagimdė KELTŲ o vėliau, daėję iki svieto galo, ir GALŲ (dabar prancūzų) kultūras;

    Atsakyti
  11. Andrius says:
    9 metai ago

    Centralizuotų kultų išsigimėliai visada bijo ir bando sumenkinti tikrą, natūraliai iš senų laikų susiklosčiusį tikėjimą. Atmeskit krikščioniškas, šūdulmoniškas ir kitas nesąmones ir pasigilinkit į daugiadievius reikalus. Gal nerasit visų durnų atsakymų į kasdienius klausimus, bet bent jau nesikapstysit žydų psichinių ligų sukeltuose kliedesiuose ir šūduose.

    Atsakyti
  12. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    Arijų-baltų tikėjimo gyvastingumą tūkstantmečiais palaikė šio tikėjimo giliausios šaknys!!!
    Bet, ar mūsų laikų arijai-baltai, save vadinami romuviais, pažįsta jas? Iš visko regiu, kad NE!
    Mūsų protėviai savo tikėjimą siejo su gamtoje vykstančiais fizikiniais procesais, kuriuos stebėjo daugel tūkstantmečių! Ar stebi juos mūsų romuviai šiais laikais? NE! Ar pažįsta juos? NE!
    Beje, kas? kodėl? ir kaip? vyksta gamtoje jau yra įminta ir išdėstyta inž. Romualdo Zubino knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas” ir “Praeitis ir Ateitis”.
    Tad ryšys su praeitimi jau yra atkurtas! Tuo pačiu yra atkurtas ir ryšis tarp senojo bei naujojo tikėjimų!
    Tad romuviams atėjo laikas susipažinti su nurodytomis (mūsų laikais mokslininkais vis dar nepripažintomis!) knygomis ir geriau pažinti savo protėvių tikėjimą ir šio tikėjimo šaknis!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • P.Skutas apie N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui
  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę
  • Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Kaitros dienoms – naminiai gaivinantys gėrimai

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku išrinktas Audrys Antanaitis

2025 06 15
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Donaldas Trampas Romos popieiaus rūbais

D. Trampas pašiurpino katalikus: paskelbė savo atvaizdą popiežiaus rūbais

2025 05 04
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • P.Skutas apie N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui
  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

A. Račas. Ša, kolaborantai! 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai