
Turime dvi Lietuvos valstybės atkūrimo datas – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.
Taip jau susiklostė, kad nuo 1918 metų mūsų Nepriklausomybės paskelbimo iki 1990 metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos tėra keleto savaičių tarpas. Tarpas, per kurį prisimenami signatarai, visi žmonės, kūrę Nepriklausomą Lietuvą. Tikėję, kad tai bus mūsų pačių valdoma ir tvarkoma žemė, kur Tauta kalbės savo lietuvių kalba, kur galios tik mūsų pačių priimti įstatymai.
Esame keista tauta. Ginklu, krauju atkovotą laisvę per porą inscenizuoto referendumo parų už skalbimo miltelių pakuotę ir alaus butelį sugebame išmainyti į narystę Europos Sąjungoje.
Nė nepajutome, kaip pamažu Sąjūdžio skelbtos idėjos apie tautiškumą, nacionalinę kultūrą, lietuvybės puoselėjimą ėmė virsti idėjomis apie integraciją, Vakarų vertybes ir pasaulio globalizaciją. Esu buvęs amerikiečių rengtuose kursuose apie globalizacijos pliusus ir minusus. Pagrindiniu globalizacijos minusu jie įvardijo pavojų, kylantį mūsų valstybių nacionalinėms kultūroms. Bet juk kultūra ir yra tauta! Kalba yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Ar kas galėjo įsivaizduoti, kad Sąjūdžio laikais rinkę parašus akcijose „Lietuvių kalba – valstybinė“ turėsime šias akcijas kartoti nepriklausomoje Lietuvoje? Turiu omenyje visuomenininkų akciją „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“, skirtą pasipriešinti, kad mūsų abėcėlėje neatsirastų raidės w, q, x.
To prireikė, nes patriotiškai nusiteikę mūsų žmonės jau nepasitikėjo Seimo valdančiąja dauguma, kuri buvo linkusi priimti pataisas, leidžiančias įrašus valstybine kalba pasuose pakeisti įrašais kitomis pageidaujamomis kalbomis. Ir kodėl turėjo pasitikėti, kai už referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengimą balsavo tik 41 iš 141, o prieš lito sunaikinimą pasisakė tik septyni Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
Visiškai teisi čia buvo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama, jog nevalia kalbą paversti politinių sandorių įkaite. Nei vietinių politinių partijų, nei valstybinių sandorių.
Prezidentė šiuo atveju neapsiriko. Pats su bendraminčiais rinkdamas parašus iš kolegų politikų kaip besiraitančių ungurių prisiklausiau aiškinimų, kodėl jie negali pasirašyti. Atrodo, didžiausi didmeistriai, einantys šachmatų žirgo ėjimu, – vieną sakė, kitą darė, o trečią galvojo, bet nepasirašė.
Šiandien Maironis atrodo drąsesnis nei sovietiniais laikais. Kristijonas Donelaitis, palaimintasis Jurgis Matulaitis. Tokie lietuviai šiandien labai pavojingi Europos Sąjungos tūzams. Ir mums patiems, kurie skuba išmainyti lietuvybę į sotesnį europietišką kąsnį, pigius vakarietiškus blizgučius bei madingą anglišką šneką.
Apie ką kalbu? Ogi apie penkis Lietuvos europarlamentarus: P.Auštrevičių, A.Guogą, A.Saudargą, Z.Balčytį ir V.Blinkevičiūtę. Tai jie balsavo „už“, kai 2015 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos. Priėmus tokį sprendimą, Europa taptų bendra rinkimų apygarda, kandidatų sąrašai būtų bendri visai ES, o balsuotume už Europos socialdemokratus, Europos liberalus be nacionalinių skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvos konservatorius būtų Europos konservatorių sąrašo narys. Jei jis būtų išrinktas, atstovautų ne Lietuvos, o visos Europos rinkėjams. Teoriškai ir praktiškai Lietuva Europos Parlamente iš viso gali neturėti nė vieno savo delegato.
Kuo gi ne carinės Rusijos Dūma? Istorija kartojasi. Istorijos ratas pasisuko.
Negi vėl reikės kautis dėl savo nepriklausomybės ir Lietuvos istorijoje atsiras trečia Valstybės atkūrimo data?
Tai kaip šiuos veikėjus: P.Auštrevičių, A.Guogą, A.Saudargą, Z.Balčytį ,V.Blinkevičiūtę pavadinti?
“Pavadinimo savoka plati. Katolikai” turi tokį pavadinimą -“judas. Stalinas su tokiais buvo žiaurus. Lietuvos runkeliams apie tokius dzin. Ateis rinkimai vėl juos išrinks. Gal kas dar įdomiau ?
Butų visai prasminga ir gražu, kad Gediminas Jakavonis iššoktų iš kostiumo, apsirengtų paprasčiau ir Kovo-ąją eitų eisenoje kartu su Tautinio Jaunimo Sąjunga.
Manau kad eitų…
Kovo 11-ąją.
(pataisau).
kas tamstai nepatinka?
Dauguma Lietuvos žmonių, ypač – jaunimas – UŽ narystę Europos Sąjungoje. Tai vienintelis variantas mums išlikti. Ir prie ko čia kažkos alus ar skalbimo milteliai???
O jei tamstai, Jakavoni, kažkas vaidenasi – tai skelbkit tas nepriklausomybes. Turime dvi nepriklausomybės dienas. Trečios tikrai nebus.
Visokių išsišokėlių ir keistuolių niekuomet netrūksta. Ir toliau steigsis penkių bobučių forumai ir sąjūdžiai. Steikit – diskutuokit – jūsų teisė.
Ir rašinėt gerbimas Jakavoni yra Jūsų teisė. Tik toos rašliavos naivios, tuščios ir niekam neįdomios 🙂
Didelei daliai žmonių ta EU vien tam, kad išvažiuoti, o ne kad išlikti. Viskas aišku, užtat jus ir erzina Jakavonio “rašliavos”.
Nebūk, paukšteli, ruskinė varna ir čia nekranksėk:
jei ne vakarų blokas (ES ir NATO), tai seniai čia ruskiniai važinėtųsi su savo palutarkėm.
Pats Žygeiviui su tautiniu pasididžiavimu pritarinėjot, kad Kursko ir Oriolo srityse plačiai su dainomis (pročiastuškomis) gyvenę Baltai, ir ten virveliniuose puoduose palikę daug nemažai gero. Vadinasi, tarp šiandieninių ruskių galima rasti ir tolimų giminių, ne tik buitinių daiktų.
Oi, Macepe, ir vėl tu senas dainas giedi: tas jų savumas jau seniai išrūko.
Nemanai?
Optimistas sakytų: kas ko ieško, tas randa ir ras.
Na, dabar, pavyzdžiui, net ir šis šio str. autorius ieško Valstybės atkūrimo trečios datos. Ir jau kažkokius kontūrus tai būsimąjai šventinei datai jau brėžia ? Tačiau str. pabaigoje jau iškart aiškiai nurodo, kuriuos skersai Lietuvos kelio stovinčius tipus reikėtų panušalinti.
“Jei jis būtų išrinktas, atstovautų ne Lietuvos, o visos Europos rinkėjams.” Čia autorius neteisus – reikia vartoti ne tariamąją nuosaką, o esamąjį laiką: “kadangi Lisabonos sutartimi [čia ta, kur mūsų valdžiagyviai pasirašė neskaitę ;)] buvo pakeisti Europos Parlamento narių įgaliojimai, t. y. EP nariai tapo tiesioginiais Sąjungos piliečių atstovais(11) ir jie nebelaikomi į Bendriją susibūrusių valstybių tautų atstovais (12)” – http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2015-0395+0+DOC+XML+V0//LT, punktas H.
P.S. O komentarą, kad sajūzas – “vienintelis variantas mums išlikti”, kai jo šulai jau seniai atvirai paskelbė, kad tokios valstybės, kaip mūsiškė, turės išnykti (http://www.dailymail.co.uk/news/article-1328568/Nation-states-dead-EU-chief-says-belief-countries-stand-lie.html arba http://www.bnp.org.uk/news/eu-president-%E2%80%9Chomogenous-nation-states-are-dead%E2%80%9D-as-way-prepared-for-mass-third-world-invasion-eur) – kaip sako, “užskaitau”!
P.S.S. “Ir prie ko čia kažkos alus ar skalbimo milteliai???” – panašu, homjaunuolis per jaunas, kad prisimintų, kaip tas stojimas į sajūzą vyko. 🙂
Matote, jei ne Jevreo sąjunga, tai , vėl gi, ruskiai anksčiau ar vėliau būtų radę pretekstą ir Lietuvą pervažiavę tankais. Tiesiog iš dviejų blogybių reikėjo rinktis, tad Lendsberginiai teisūs ?
———-
Beje, mažos savitos tautos nyksta, kaip ir mažos savitos parduotuvėlės prakeiktų prekybcentrių šešėliuose. Noriu pasakyt, kad mažas tauteles suėda ir globaliniai ekonominiai (nepainiokit, norėjau pasakyt, tikrai neekonomiški) dėsniai.
“Matote, jei ne Jevreo sąjunga, tai , vėl gi, ruskiai anksčiau ar vėliau būtų radę pretekstą ir Lietuvą pervažiavę tankais.” – dažnai kartojamas “blūdas”. Sajūzas nėra ir niekad nebuvo gynybinė organizacija, tad jokio saugumo jis neužtikrina ir neprivalo užtikrinti. Nepainiokite sajūzo su NATO.
P.S. Postringavimai apie “mūsų saugumą užtikrinantį” sajūzą itin pikantiškai skamba sajūzo šulų pareiškimų (beje, jau ne pirmus metus kartojamų) apie “didžiąją Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko” (pvz. “Miunchene kalbėdama A. Merkel pareiškė, kad Vakarai nori kurti saugią Europą ne prieš Rusiją, bet kartu su ja. Pasak Vokietijos kanclerės, tikslas yra didžioji Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko” – http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-07-a-merkel-vakarai-nori-sukurti-didziaja-europa-nuo-lisabonos-iki-vladivostoko/127236) kontekste. 🙂
Tai esat insitikinę, kad be stojimo į Jevro sajūzą butumėm patekę į Nato ginkluotų pajėgų šeimą ?
Na gal, gal. Bet tas “instojimas” turbūt būtų labai ilgai užtrukęs, o ruskis neiškentęs.
ES ir NATO yra to paties bloko dvi dalys: ekonominė ir karinė.
ES, tarp kitko, labai bardakinė, ką parodė “pabėgėlių” antplūdis.
Bet kuri atskira šalis su tuo susitvarkytų labai greitai.
Ir čia, manau, be NATO niekaip nesusitvarkys – laikas baigti tas “demokratijas”, kada lipa per galvas ir veržiasi į tavo teritoriją.
“ES ir NATO yra to paties bloko dvi dalys: ekonominė ir karinė.” – Ne. Jos tik dalinai persidengia – tik tiek.
Stojimą į ES su stojimu į NATO sieti nėra pagrindo – narystę sajūze nėra ir niekad nebuvo išankstinė narystės NATO sąlyga.
Dar vienas dalykas – patikrinau datas:
stojimas į NATO – 2004 m. kovo mėn. 29 d.
stojimas į ES – 2004 m. gegužės mėn. 1 d.
T.y. Į NATO įstota ANKSČIAU, negu į sajūzą, tad net šitas argumentas “sajūzo-saugotojo nuo rusų” naudai “atšoka”.
Vo čia naujiena. Kažkaip visada maniau, kad LT pirmiau stojo ne in NATO, o in EU sajūzą.
Įstojo jau 1999 metais, bent jau tada patvirtino, kad tikrai priima. Bušas buvo pasveikint. O 04 metais ten tik galutinai ‘įformino’ priėmimą.
Jokio stebuklo čia nėra – formaliai tos organizacijos skiriasi.
Bet nariai, faktiškai, vos ne šimtu procentų tie patys, kaip ir daugelyje kitokių organizacijų ir tik taip, susisiejus su kitais visokiais n ryšiais, esame užtikrinti, kad mums padės gintis ar tiesiog gins, jei ką. O, kad ekonominė nauda yra mums iš jų, tai ir taip aišku.
Kai kas mano, kad mums būti ES neapsimoka. Kas galėtų įvardinti koks tokių teiginių pagrįstumas?
“Bet nariai, faktiškai, vos ne šimtu procentų tie patys, kaip ir daugelyje kitokių organizacijų ir tik taip, susisiejus su kitais visokiais n ryšiais, esame užtikrinti, kad mums padės gintis ar tiesiog gins, jei ką.”
1. Dėl “vos ne 100 proc.” – JAV, Kanada, Turkija, Norvegija, Islandija…
2. Dėl “tik tokiu atveju gins” – dar kartelį: NATO sutarties 5-os punkto galiojimas NEPRIKLAUSO nuo šalies narystės eurosajūze. Niekaip. Jeigu ką. 😉
Na, nesakykit, gerb. Pikc, kad ES nesaugo mūsų nuo rusų. Tiesa, saugo kitaip, nei NATO. Saugo per ekonomiką (ypač per bendrąją rinką), per bendrą energetikos politiką ir pan.
Pirma, leisiu sau pasikartoti ir dar kartą Tamstai priminti, kad eurosajūzo politbiuro CK šulai jau seniai kalba apie “didžiąją Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko” – žr. nuorodą mano ankstesniame komentare.;)
Antra, kaip, Tamstos nuomone, sajūzas atgraso rasieją nuo agresijos? Arba, kitaip tariant, kaip sajūzas greičiausiai reaguotų tokios agresijos atveju? Turiu galvoj – be susirūpinimo, pasipiktinimo ir (galbūt – jei bizniui per daug nepakenks) – tam tikrų ekonominių sankcijų? Priminsiu, kad netgi NATO kontekste atvirai kalbama apie “Vokietijos nenorą pykdyti Putiną” (http://www.propatria.lt/2016/03/glen-howard-trys-silpniausios-lietuvos.html) – o VIEN tik sajūzo kontekste (vėl priminsiu), jokie gynybiniai įsipareigojimai sajūzinių valstybių nesaistytų.