Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, praėjusieji 2015-ieji – neabejotinai sėkmingiausi metai per visą Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją.
Užregistruotas rekordinis potencialių ir efektyvių donorų skaičius
Pernai, kaip niekad iki šiol, sulaukta didelio artimųjų pritarimo aukoti mirusiųjų organus donorystei, užregistruotas rekordinis potencialių ir efektyvių donorų skaičius. 2015 metais paruošta ir daugiau multiorganinių donorų (kai transplantacijai paimtas ne vienas donorinis organas), o bendras transplantacijų skaičius gerokai lenkia ankstesnę statistiką. Lietuvos recipientai donorinių širdžių pernai net dukart sulaukė iš užsienio.
Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 126 potencialūs donorai (2014 metais – 106). Potencialus donoras registruojamas, kai ligoninės reanimacijos skyriuje gydomam pacientui gydytojų konsiliumas konstatuoja smegenų mirtį, t.y. mirties faktą. Tačiau ne visi potencialūs donorai tampa efektyviais – pernai užregistruoti 57 efektyvūs donorai (2014 metais – 31). Kai kurie potencialūs donorai efektyviais netampa todėl, kad donorystei nepritaria jų artimieji, į kuriuos po konstatuotos smegenų mirties kreipiasi gydytojai reanimatologai. Yra ir medicininių priežasčių, dėl kurių donorystės procesas neįmanomas: jei mirties priežastis neaiški, jei mirusiajam buvo diagnozuotos tam tikros ligos.
Dažniausiai artimieji sutinka padovanoti visus organus
Pernai dėl organų donorystės su mirusiųjų artimaisiais buvo kalbėta 105 kartus. Absoliuti dauguma artimųjų sutiko donorystei paaukoti bet kuriuos mirusiųjų organus ir audinius. Dažniausiai buvo atsisakoma dovanoti ragenas (15 atsisakymų).
Vis daugiau efektyvių donorų tampa multiorganiniais donorais – kai vienas mirusysis išgelbsti ne vieno, o net kelių žmonių gyvybę. 2015 metais buvo paruošti 27 multiorganiniai donorai, palyginimui: 2014 metais – 19, 2013 metais – 21, 2012 metais – 22. Iš viso 2015 metais dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose Vilniuje ir Kaune buvo atliktos 198 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos (2014 metais – 132).
Inkstų transplantacijų – kone dvigubai daugiau
Pernai kone dvigubai daugiau negu 2014 metais atlikta mirusio donoro inkstų persodinimo operacijų: 2015 metais – 106, 2014 metais – 57. Pernai donoro širdis persodinta 17 recipientų (2014 m. – 11). Ragenų transplantacijų pernai atlikta 49 (2014 m.– 35). Pernai devyniems recipientams persodinti gyvo donoro (artimojo) inkstai (2014 m. – 13), atlikta 14 kepenų transplantacijų (2014 m. – 12), 2 plaučių persodinimo transplantacijos (2014 m. – 1). Mažiausi skaičiai transplantacijų eilutėje – kompleksų (širdies ir plaučių, kasos ir inkstų) persodinimo: pernai atlikta tik viena kasos ir inkstų komplekso transplantacija ir nė vienos širdies ir plaučių komplekso transplantacijos.
Pernai dviem recipientams vaikams donoriniai organai (širdys) buvo atgabentos iš užsienio – Prancūzijos ir Latvijos. 2013 ir 2014 metais nebuvo nė vieno donorinio organo iš užsienio.
Sėkmingas donorystės ir transplantacijos procesas lemia ir palyginti trumpą laukimo laiką, kai recipientas laukia tinkamo donoro. Visų transplantacijos laukiančiųjų paskaičiuotas laukimo laiko vidurkis neatspindėtų realios situacijos, nes transplantacijos recipientai laukia nuo kelių dienų iki kelerių metų.
Pavyzdžiui, pernai širdies transplantacija buvo atlikta recipientui, kurio laukimo laikas buvo vos savaitė (pernai transplantuotam recipientui donoro širdies ilgiausiai teko laukti 3 metus ir 6 mėnesius). Donoro kepenų trumpiausiai laukta dar mažiau – vos dvi dienas, ilgiausiai – 4 metus 2 mėnesius, inksto – trumpiausiai 10 dienų, ilgiausiai – 6 metus. Bet dažniausiai inksto transplantacijos laukiančiam recipientui organas buvo persodintas po 6 mėnesių laukimo. Tokios vadinamosios žirklės susidaro dėl to, kad donorinis organas recipientui parenkamas atsižvelgiant į daugybę kriterijų (kraujo grupę, medicininius rodiklius, ūgį, svorį, kt. parametrus) ir kartais tinkamo donorinio organo tenka laukti ilgiau.
Donorystei dažniau apsisprendžia moterys
Pernai sutikimą po savo mirties tapti donoru pasirašė 1635 Lietuvos gyventojai, iš jų 1502 sutiko paaukoti bet kuriuos organus ir audinius.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso užregistruota 21 650 asmenų, pasirašiusių pritarimą donorystei. Iš visų pasirašiusiųjų 7509 – vyrai ir kone dvigubai daugiau – 14 141 – moterų.
Transplantuoti ir dvimečio organai
Nors sutikimą organų donorystei dažniau pasirašo moterys, smegenų mirtis ligoninės reanimacijos skyriuje statistiškai dažniau konstatuojama ir dėl organų donorystės dažniau kalbama su mirusių vyrų artimaisiais, jei jis pats, gyvas būdamas, tokio sprendimo nebūna priėmęs. Antai iš 126 pernai užregistruotų potencialių donorų 76 buvo vyriškos lyties ir 50 – moteriškos lyties. Iš 57 efektyviais donorais tapusių mirusiųjų 32 buvo vyrai ir 25 moterys. Potencialių donorų amžiaus vidurkis pernai buvo 48,5 metų, efektyvių donorų amžiaus vidurkis – 46 metai. Jauniausias žmogus, pernai tapęs organų donoru, buvo vos dvejų, vyriausias – 76 metų.
Jauniausias recipientas, kuriam pernai buvo persodintas donoro inkstas – 14 metų, vyriausias – 72. Širdies transplantacija buvo atlikta ir vos dviejų mėnesių kūdikiui, ir 67 metų žmogui. Jauniausias recipientas, kuriam buvo persodintos kepenys – 18 metų, vyriausias – 57 metų, ragenos – atitinkamai 17 ir 85 metų recipientams.
