Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Jurgitos Sejonienės pristatytas Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pakeisti šiuo metu Lietuvoje galiojantį donorystės modelį, pereinant nuo švietimo sutikimo prie numanomo sutikimo donorystės modelio.
„Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti Donoro kortelės, reikėtų tik pasikalbėti su savo artimaisiais ir informuoti juos apie savo pasirinkimą“, − teigia pasiūlymo iniciatorė projekto aiškinamajame rašte.
Siūlomu numanomo sutikimo organų donorystės modeliu nustatoma, kad nesant rašytinio asmens nesutikimo būti donoru, po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo. Mirusiojo raštu išreikštas nesutikimas būtų pripažįstamas absoliučia donorystės kontraindikacija ir artimieji šios valios pakeisti negalėtų.
Kaip pažymi pasiūlymo iniciatorė, numanomo sutikimo modelis taikomas 21 Europos šalyje, tarp jų ir pasaulyje pagal donorystės statistiką pirmaujančiose šalyse – Ispanijoje (nuo 1979 m.) ir Kroatijoje (nuo 1988 m.), taip pat Portugalijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, Čekijoje, Suomijoje, Maltoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Graikijoje.
„Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai apie 100 potencialių donorų, iš kurių beveik pusė – efektyvių. Tuo tarpu iš kiek daugiau nei 40 tūkst. žmonių, turinčių Donoro kortelę, nuo pat 2000 m., kuomet ji buvo įteisinta, per visą laikotarpį tik septyni mirusieji buvo potencialūs organų donorai, iš jų efektyvūs − vos keli. Šie skaičiai patvirtina, kad potencialiais ir efektyviais donorais yra beveik absoliuti dauguma mirusiųjų, kurie nėra išreiškę sutikimo ir neturi Donoro kortelės, nei tų, kurie iš anksto tokį sutikimą yra išreiškę“, − pažymima dokumento aiškinamajame rašte.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Kartu sutarta dėl šio projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario sesijoje.