Kasmet antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos dieną. Šiemet ši diena – spalio 10-oji.
Tądien pagerbiami visi donorystės ir transplantacijos dalyviai – gydytojai reanimatologai, transplantologai, visas medicinos personalas, laboratorijų specialistai, orlaivių pilotai, policininkai ir kiti savo profesijai atsidavę žmonės. Didžiausia ir amžina pagarba – mirusiems donorams ir jų artimiesiems – už netekties valandą priimtą kilnų sprendimą paaukoti mirusiojo organus, kad būtų išgelbėtos sergančių, bet nepažįstamų žmonių gyvybės. Ypatinga padėka ir gyviesiems donorams, šeimos nariams dovanojantiems savo inkstą ar dalį kepenų.
Kuo sąmoningesnė visuomenė, tuo daugiau transplantacijų šalyje atliekama. Džiugu pranešti, kad Lietuvoje organų donorystės idėją palaiko vis daugiau žmonių. O tuos, kurie niekad negalvojo apie donorystę, kviečiami šiandien susimąstyti: juk susirgti gali kiekvienas, pagalbos gali prireikti mūsų artimajam ir laukti donorinio organo pačiam apsisprendus dovanoti – tiesiog ramiau.
Pasaulinę organų donorystės dieną šiemet vėl bus minima sporto renginiu: spalio 17 –ąją Vilniaus centre vyks Živilės Balčiūnaitės „Vilniaus 20 km bėgimas“. Kiekvienas sportininkas segės numerį, skelbiantį „ Aš bėgu už organų donorystę“.
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šių metų pirmąjį pusmetį artimųjų prieštaravimas donorystei sumažėjo beveik perpus – nuo 40 proc. iki 22 proc.
Dėl kokių priežasčių šiuo metu artimieji dažniausiai nesutinka aukoti mirusiojo organų donorystei?
Viena priežastis – nežinoma mirusiojo valia šiuo klausimu, nes apie tai šeimoje nebuvo kalbama. O netekties akivaizdoje, kai gydytojai po konstatuotos smegenų mirties paprašo aukoti organus donorystei, giminėms priimti sprendimą itin sunku.
Kita artimųjų prieštaravimo donorystei priežastis – skirtingos jų nuomonės šiuo klausimu. Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymas numato, kad mirusiojo artimųjų dėl neprieštaravimo donorystei atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio (-ės), pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (globėjų, įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama.
Tačiau nors įstatymas numato tvarką, pagal kurią atsiklausiama mirusio giminaičių, neretai jų nuomonės dėl donorystės išsiskiria, o tai, deja, stabdo donorystės ir transplantacijos procesą. Pasitaiko, kad, pavyzdžiui, mirusiojo žmona sutinka aukoti sutuoktinio organus donorystei, bet tam paprieštarauja visas būrys tolimesnių ir artimesnių giminaičių. Kiekvienas reiškia savo nuomonę, smerkia, teisia, ginčijasi, įrodinėja. Nors šiuo atveju juridiškai yra lemiamas sutuoktinės sprendimas, giminaičių spaudimą patirianti moteris atsisako aukoti organus donorystei.
2015 m. birželio 2 d. duomenimis, Lietuvoje įvairių organų ir audinių transplantacijos laukia 450 žmonių. Kasmet Lietuvoje po smegenų mirties identifikuojama apie 100 potencialių donorų, tačiau tik apie 30 jų tampa efektyviais donorais, t.y., transplantuojamas nors vienas organas ar audinys. Per metus Lietuvoje atliekama apie 120 įvairių audinių, organų transplantacijų.
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, iki šių metų birželio Lietuvoje sutikimą po savo mirties tapti organų ir (ar) audinių donorais buvo išreiškę jau daugiau kaip 21 tūkstantis žmonių.
2318 gyventojų šią savo valią išsakė, sutikimą užpildę elektroniniu būdu. Iš 21 089 žmonių, pasiryžusių po mirties paaukoti savo organus ir (ar) audinius donorystei, net 65 proc. (13 683) – moterų ir 35 proc. (7806) – vyrų.
Labiausiai organų donorystės idėjai pritaria 18-30 metų jaunimas – šios amžiaus grupės gyventojai pasirašė 11 969 sutikimus. Svetimam skausmui neabejingi ir 31-40 metų žmonės – jie pasirašė 4942 sutikimus. 41-50 metų gyventojai – 2586 sutikimus, 51-60 metų – 1018 sutikimų. 61 – 81 metų amžiaus gyventojai organų donorystei pritaria mažiausiai – jie iš viso pasirašė 564 sutikimus.
Daugiausia pritariančiųjų organų donorystei – 7703 – gyvena Vilniaus apskrityje. Kauno apskrityje pritariančiųjų – daugiau kaip 3800, Šiaulių apskrityje – daugiau kaip 2100, Panevėžio apskrityje – daugiau kaip 1800, Klaipėdos apskrityje – daugiau kaip 1700. Marijampolės ir Alytaus apskričių gyventojai organų donorystei pritaria daugmaž vienodai – čia pasirašiusiųjų sutikimą yra daugiau kaip po 1100. Utenos apskrityje sutikimus yra pasirašę 650 žmonių, Telšių apskrityje – 527 žmonės, Tauragės apskrityje – 367 žmonės.
Iš visų sutikimą pasirašiusių gyventojų net 20 159 žmonės donorystei sutinka aukoti visus savo audinius ir (ar) organus, 930 žmonių – ne visus.
