Sausio 13-osios brolijos Garbės pirmininkė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, 1956 metų Vėlinių įvykių
dalyvis Zigmas Tamakauskas, laikraščio “XXI amžius” redaktoriaus pavaduotoja Livija Šiugždienė | autoriaus nuotr.
Jau devintą kartą kasmet, artėjant Vėlinėm, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius – savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, Kauno Senosiose kapinėse prie memorialo ir Vilniuje prie Aušros Vartų sienos įrengtos Atminimo lentos rengia tų įvykių minėjimus. Šiais metais Kaune minėjimas vyko spalio 20 dieną, o Vilniuje – 22 dieną. Abiejuose vietose, nuskambėjus Vengrijos ir Lietuvos himnams, trumpą minėjimo pranešimą padarė naujasis Vengrijos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius J. E. Zoltanas Jančis (Zoltán Jancsi), pabrėždamas lietuvių ir vengrų tautų istorinę draugystę, laisvės troškimą, dabartinį vaisingą bendravimą, vienybės būtinumą, dėkojo drąsiems ir pasiaukojusiems mūsų tautos žmonėms už Vengrijoje vykusios 1956 metais išsivadavimo revoliucijos palaikymą.
Prie Memorialo, plazdant Vengrijos revoliucijos bei Lietuvos valstybinei vėliavai, kalbas pasakė ir miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas bei savivaldybės tarybos narė Gintarė Skaistė. Padėjus Vengrijos ambasados ir Kauno savivaldybės vainikus, minėjimą nuspalvino mokinių atlikta meninė programa.
Malonu pažymėti, kad Kaune, minint Vengrijos revoliucijos datą ir tuomet Lietuvoje vykusius Visų Šventųjų dienos vakaro įvykius, mūsų iniciatyva visada aktyviai dalyvauja Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos mokiniai su savo parengta menine programa. Šiais metais ją papildė ir Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniai subtiliai atlikdami šiam minėjimui parengtą literatūrinę muzikinę kompoziciją. Daug plojimų susilaukė mokinių Martyno Kliučininko, Alano Aleknavičiaus, Ugnės Vanagaitės ir Vestos Revinskaitės pasakyti poezijos posmai, Gretos Zabielaitės ir Kamilės Aleknavičiūtės padainuotos dainos, mokytojo Artūro Sinkevičiaus muzikavimas. Renginyje dalyvavo ir gretimos – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos gimnazistų būrys.
Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltanui Jančiui gražiai padėkojo meninę programą atlikusiems mokiniams ir ją parengusiems mokytojams E. Grybienei, A. Sinkevičiui, L. Dekerienei, V. Zulonaitei, V.Masiliūnienei ir J. Ivanauskienei, minėjime dalyvavusiems Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos direktoriui Renaldui Baranauskui ir Juozo Grušo meno gimnazijos direktorės pavaduotojai Eugenijai Paškauskienei bei kitiems minėjimo dalyviams.
Vilniuje surengtame minėjime, deja, nedalyvavo nė vienas mokinys. Ir miesto savivaldybės atstovų čia nebuvo. Po Ambasadoriaus tarto žodžio, kalbėjo Lietuvos partizaninės kovos Ginkluotųjų pajėgų vado dukra Auksė Ramanauskaitė – Skokauskienė. Visada šiuose minėjimuose aktyviai dalyvauja 1956 metų Vėlinių įvykių Lietuvoje dalyviai – Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, žinomas istorikas Rimantas Matulis, tyrinėjęs Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakus, knygų „Lietuvių tautos kilmė“ ir „Istoriniai akmenys“ autorius, taip pat žinoma publicistė ir rašytoja profesorė Ona Voverienė, neseniai parengusi monografiją, skirtą iškiliam lietuvių ir vengrų tautų patriotui dr. Vytautui Griniui atminti.
Gera, kad prisimenama istorija, tie netolimi įvykiai, savo dalele prisidėjusieji prie tos didelės įvykių raidos, vedusios mūsų tautą į Laisvės kelią. Gera ir tai, kad 1956 metų Vėlinių įvykiai Kaune ir Vilniaus Rasų kapinėse nuoširdžiai tiesė sveikinimo ranką vykusiai Vengrijos revoliucijai, ryškiau uždegė tuomet pavergtų lietuvių bei vengrų tautų Vilties aukuro liepsną, kurios sklindančios kibirkštys ne tik parodė mūsų tautų gyvybingumą, bet ir Laisvės siekius.
Tegul šios kibirkštys išsklaidys ir dabartyje skleidžiamo tautinio nihilizmo bei kosmopolitizmo rūkus, tegul jos sumirgės per šių metų Vėlines žvakučių spindinčia šviesa ant jau Amžinybėn išėjusių Lietuvos laisvės kovotojų kauburėlių, stiprinančių mūsų širdyse meilę savo kraštui, savo Tėvynei, savo garbingai istorijai.
