Vis labiau liberalizuojant prekybą tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, žemės ūkis susiduria su daug konkurencingesne aplinka. Lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami daugiau nei į 130 šalių, todėl Žemės ūkio ministerija skatina šalies gamintojus atkreipti didelį dėmesį į ES finansuojamas žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir pardavimų skatinimo priemones, padedančias didinti Europoje pagamintų produktų žinomumą.
Ilgą laiką mūsų šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksportas buvo orientuotas į Rusijos rinką, tačiau prasidėjęs Rusijos embargas akivaizdžiai pademonstravo, kad produkcijos eksporto nukreipimas išimtinai į vieną rinką yra labai rizikingas dalykas. O naujų rinkų paieška – tai užduotis, reikalaujanti didelių pastangų, tam reikia ir laiko, ir investicijų.
Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę dvidešimties verslo ir žemdirbių asociacijų atstovai turėjo puikią galimybę pabendrauti ir padiskutuoti su Europos Komisijos atstovu Hansu Edvinu Bartu (Hans Erwin Barth), pristačiusiu naujosios ES žemės ūkio produktams skirtos informavimo ir pardavimų skatinimo politikos pasikeitimus nuo 2016 m. Šių pasikeitimų tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą kuriant ir atveriant naujas rinkas Europos žemės ūkio produktams vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, populiarinant Europos žemės ūkio produktų įvaizdį ir gerinant vartotojų žinias apie Europos žemės ūkio produktų kokybę.
Paramos lėšomis remiamos tokios priemonės, kaip dalyvavimas parodose, mugėse, degustacijos, reklama masinėse informavimo priemonėse, ryšiai su visuomene ir pan. Nuo 2016 m. bus išplėstas galimų reklamuoti produktų sąrašas, paraiškas paramai gauti galės teikti ne tik gamintojų organizacijos, bet ir prekybos bei kitos organizacijos, o taip pat numatyta galimybė naudoti prekinį ženklą. „Ši paramos priemonė yra ypač svarbi, todėl siekiame, kad ja būtų kuo geriau pasinaudota“, – susitikime kalbėjo H. E. Bartas.
Lietuva per 2009–2014 m. laikotarpį sėkmingai pasinaudojo Europos Sąjungos informavimo ir pardavimų skatinimo priemonių teikiamomis galimybėmis – tam buvo skirta beveik 15,8 mln. eurų ES lėšų. Šiuo metu mūsų šalyje vykdomos 7 informavimo ir pardavimų skatinimo programos, finansuojamos iš ES lėšų.
Pasak H. E. Barto, Lietuva puikiai atitinka EK lūkesčius: 30 proc. paramos panaudota rėmimui vidaus rinkoje, 70 proc. – trečiosiose šalyse. O štai bendrai visų ES šalių atveju šie procentai yra pasiskirstę atvirkščiai: 70 proc. paramos panaudojama rėmimui vidaus rinkoje, 30 proc. – trečiosiose šalyse. EK siekia kad proporcijos būtų tokios, kokios šiandien yra Lietuvoje.
Europos Komisija informavimo ir pardavimų skatinimo sričiai skiria daug dėmesio. Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją ES pieno ir kiaulienos sektoriuose, į gamintojų patiriamus sunkumus, taip pat į naujausius rinkos pokyčius, EK pateikė 500 mln. eurų vertės priemonių paketą rinkai stabilizuoti, iš kurių papildoma 30 mln. eurų suma pieno ir kiaulienos sektoriams teks ir pagal informavimo skatinimo priemonę. „Toliau viskas priklausys nuo mūsų – kaip atitinkamam sektoriui atstovaujančios organizacijos sugebės operatyviai reaguoti, parengti kokybiškas programas ir jas laiku pateikti Europos Komisijai“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
Susitikime dalyvavusių verslo atstovų susidomėjimas programa buvo tikrai labai didelis. „Klausimus EK atstovui uždavinėję verslininkai akivaizdžiai buvo gerai išanalizavę paramos reikalavimus, taigi neabejoju, kad mūsų VĮ Lietuvos žemės ūkio ir rinkos reguliavimo agentūrai 2016 metų pradžioje paskelbus šaukimą sulauksime ne vienos paraiškos su programomis“, – situaciją apibūdino V. Martusevičius.
