Sveikuoliai tikina: Net sunkios ligos įveikiamos

Rūpesčiai dėl sveikatos yra daugybės žmonių kasdienybės dalis. Ne visi juos sprendžia vienodai. Vieni pasitiki tik šiuolaikine medicina, skiepais ir tais vaistais, kuriuos išrašo gydytojai. Kiti medicina nepasitiki visiškai, ir ieško alternatyvių būdų pasveikti. O dažniausiai, turbūt, žmonės pagalbos dairosi tiek vienoje, tiek ir kitoje pusėje. Paprašėme dviejų Lietuvos sveikuolių sąjungai priklausančių žmonių pasidalinti žiniomis ir patirtimi, ko imtis, kai gydytojai diagnozuoja rimtą ligą.

Ksavera Vaištarienė, lektorė, chemijos mokslų daktarė, Vegetarų draugijos prezidentė.

Būnant 46-erių metų, K. Vaištarienei buvo diagnozuotos ligos, šiuolaikinės medicinos įvardijamos kaip „nepagydomos“: Bechterevo liga, reumatoidinis artritas, labai toli pažengusi galvos smegenų kraujagyslių sklerozė… Ligas diagnozavęs prof. Visockas sakė, kad tokius jau laidoja. Tačiau šiuo metu Ksavera Vaištarienė yra visiškai sveika, skaičiuoja 83-ius metus, važinėja po Lietuvą ir užsienio šalis, skaito paskaitas, rašo knygas, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir nuolat konsultuoja žmones, pavargusius nuo gydymosi vaistais. „Susirgus, pirmiausiai reikia pasninkauti ir išvalyti organizmą. Žmonių kūno užterštumas yra labai didelis, tragiškas. Tai kiek liko iki vėžio?“, – klausia daugybei žmonių savo patarimais pagelbėjusi sveikuolė.

K. Vaištarienė siūlo išbandyti labai efektyvų pasninką, padėjusį daugeliui žmonių atsikratyti įvairių ligų, ne vienam – netgi atstatyti visiškai neveiklius sąnarius, pakilti iš vežimėlio. Pasninkas paremtas Ž. Ozavos sistema, kurioje didelė reikšmė tenka kruopoms.

„Žmogus turi pats nuspręsti, kiek dienų jis pasninkaus. Siūlau pradžioje pabandyti tris dienas. Po jų šešias dienas valgyti vegetarinį maistą, būtina iš meniu išimti pieno produktus ir kiaušinius. Kas labai negali be mėsos ar žuvies, keletą kartų į savaitę gali ir ją valgyti. Po to vėl tris dienas pasninkauti. Taip tęsti du-tris mėnesius. Jei žmogus pasirinks pasninkauti penkias dienas, tuomet valgyti po jų reikia 10 dienų, o jeigu 10 dienų truks pasninkas, valgyti 20 dienų. Esant sunkioms ligoms, toks kūno valymas gali užtrukti ir iki 9-12 mėnesių. Didelį efektą garantuoju,“ –  sako K. Vaištarienė.

Pasininkas pagal K. Vaištarienė:

• Pasninko metu valgyti vien tik brinkintas kruopas (be jokių priedų). Geriausiai tinka grikiai ir avižiniai dribsniai.
• 1 stiklinę grikių kruopų užpilti 1,5-2 stiklinėmis verdančio vandens, įdėti 2 šaukštus sėlenų ir išmaišyti. Brinkinti ~ 30 min.. Gautą masę padalinti į tris dalis. Gaunasi trys stiklinės – visos dienos maistas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Avižinius dribsnius galima ruošti kiekvienam maitinimuisi, nes jie greičiau išbrinksta. Vienam kartui (turi gautis stiklinė maisto) dedama pusė šaukšto sėlenų. Jei žmogus jaučiasi labai alkanas, gali papildomai pasidaryti vieną porciją.
• Jei kruopos pakankamai šlapios, vandens pasninko metu nereikia gerti. Pasninkaujant per dieną galima išgerti ne daugiau kaip 1,5 stiklinės vandens, bet dar geriau vietoj jo – petražolių arbata. Taip pat padalinti į tris dalis ir mažais gurkšneliais išgerti.

Skirtingai nei po badavimo, čia nereikia jokio išėjimo. Po tokios dietos ir kavos galima išgerti. Po trejeto mėnesių pradeda dingti daugelis negalavimų“, – dalinasi patirtimi badavimo pagalba iš sunkių ligų išsivadavusi moteris. 

Vladas Vitkauskas, alpinistas, užkopęs į visas aukščiausias pasaulio žemynų viršūnes.

„Ankstyvoje jaunystėje dirbau ir sportavau ne pagal savo jėgas, lyg būčiau suaugęs, vėliau susirgau infekcine gelta, studijuojant jau buvo sunku pėsčiomis į Žaliakalnį užlipti. Kelių ir klubų sąnariai tino, stuburas nelaikė, daug Kauno daktarų perėjau ir supratau, kad taip ilgai netempsiu. Į armiją dėl blogos sveikatos manęs nepriėmė, nes buvau tarnybai netinkamas“, – apie jaunystėje patirtus sveikatos negalavimus atvirauja žinomiausias Lietuvos alpinistas.

„Apie kalnus nedrįsau svajoti, perskaičiau keliautojų skelbimą apie keliones, nuėjau į jų būrelį, o su jais patekau ir į kalnus. Tian-Šanis, dangiški kalnai… Rytų išmintis, lengvesnis maistas patekdavo po ranka. Ten atsigavau. Tai buvo žinia, kad galiu jaustis geriau. Pradėjau galvoti, kaip sugrįžęs turiu gyventi, kad jausčiausi sveikesnis, kaip klanuose“. Tokia buvo pirmoji V. Vitkausko pažintis su pasninku.

Sveikuolis prisimena, kad tuo metu vis dažniau į akiratį patekdavo įvairios citatos apie badavimą, pavyzdžiui, Avicena rašė: „Ko badas neišgydys, jokie daktarai neišgydys“. Atsitiktinai į rankas pateko Maskvoje gyvenusio prof. Jurijaus Nikolajevo knyga apie tai, kaip jis gydydavo žmones badu. Ten buvo surašyti vien praktiniai pavyzdžiai, kuriuos buvo sunku atmesti, bet sunku ir priimti. Pasninkas ir badavimas buvo kažkas nesuprantamo ir kėlė didelę nuostabą, nes tuo metu apie jį niekas nekalbėjo. Tačiau kalnai mokė, kad paprastas maistas, judėjimas, sveika aplinka, geras nusiteikimas labai daug lemia mūsų savijautai.

„Kai mama sulaukė 65-ių, jai diagnozavo puokštę ligų, darėsi vis sunkiau pereiti per kambarį, nepadėjo nei injekcijos į kelius, nei jokie vaistai. Susiradau telefonu J. Nikolajevą ir pasiprašiau atvažiuoti, bet jis patarė nemėtyti veltui pinigų, o tiesiog laikytis jo rekomendacijų namuose. Mama ėmėsi badavimo, keitė gyvenimo būdą, po to dar gyveno 20 m. puikiai vaikščiodama“, – šypsosi Vladas.

Tuo metu sutapo daug dalykų, pasakoja V. Vitkauskas. Pavyzdžiui, atsirado instinktyvus pajautimas, kad ryte kalnuose valgyti nereikia. O salotoms pasiskabydavo patvoriuose augančių dilgėlių, pienių, kitų žolių. Ribojo sunkesnį maistą ir stipriai mėsiškus patiekalus, ieškojo informacijos apie gydomąjį badavimą (rusų kalba). Tuo metu Lietuvoje E. Girčys pradėjo paskaitas organizuoti apie kitokią mitybą.

„Pradėjau trumpus pasninkavimus prieš keliones į kalnus. Dėl kalnų tai dariau, nes reikėjo treniruotis, ruoštis. Buvo metas, kai 5 min. sunkiai bėgdavau, o po to ir 3 maratonus prabėgau. Vėliau atsirado P. Bregas. Vienu metu buvo režimas, kai visai nevalgydavau pirmadieniais. Man labai patiko, jausdavausi geriau. O antra diena irgi tokia lengvesnė. Savaitės, pusantros badavimai ir pakeista mityba padėjo sutvarkyti sąnarius: ketvirtą dieną visi sąnariai atsileidžia, mintys skaidrėja. Atsisakius konservuotų, rūkytų, stipriai keptų ir konditerinių gaminių, per kelias dienas išnyko visi bėrimai, dėl kurių buvau 7-erius metus stebimas alergologų“, – susilaikymo nuo maisto nauda neabejoja pašnekovas.

Vlao Vitkausko patarimai susirgus:

• Pagalvoti, kodėl žmogus susirgo, kaip šią ligą „užsidirbo“. Radus priežastį, reikia ją šalinti. Ligas sukelia ir pašalina ne vien mityba – reikia keisti gyvenimą.
• Pasitarti su tais, kas turi panašių atvejų. Ieškoti, kas jau yra nuėjęs tokį kelią.
• Grįžti prie žmoniško ir kuo natūralesnio gyvenimo, pirmiausiai pačiam daryti viską, ką gali, kad sau padėtum, kas nuo tavęs priklauso.
• Nereikia visiškai atsisakyti medicinos. Verta išsiaiškinti, bendradarbiauti su gydytojais, bet pačiam rinktis kas tinka, o ko nereikia.
• Reikia priimti ligą, pakelti akis į dangų. Saulė šviečia taip pat. Pažiūrėti į žemę. Gėlės žydi taip pat. Atsiverti gamtai, ieškoti nuoširdaus bendravimo.
• Reikia rasti kuo rūpintis, ne tik savimi. Kitais gal net daugiau nei savimi.

Lietuvos sveikuolių sąjunga 2015 m. rugsėjo 27 d. Kaune, Pažaislio vienuolyne rengia kasmetinę sveiko maisto šventę. Šiais metais ji skirta pasninkui, jos tema „Pasninkas – atgaiva kūnui ir sielai“.