S. Lapėnas. Vidaus reikalų ministerija apie pabėgėlių keliamas grėsmes

Daugelis tebesiginčija, ar Lietuvoje yra pilietinė visuomenė ir ar ji reikalinga? Ar ji nekelia grėsmės valdžiai ir nusistovėjusiai tvarkai?

Galima manyti, kad klausimai gana keisti. Neabejotina, Lietuvos visuomenę sudaro Respublikos piliečiai. Tačiau ar gerai, kad ji susiskaldžiusi ir per sąlyginai trumpą nepriklausomybės laiką taip ir neišmokusi atstovauti savo interesų, turėti įtakos valdininkų vykdomai politikai, rūpintis kultūra ir savo nariais – piliečiais? Pilietybės sąvoka biurokratų pastangomis suvesta tik į pareigas „dalyvauk rinkimuose, o po to ramiai miegok iki sekančių“ ir „svarbiausia – mokėk mokesčius“ šiandien garantuoja valdžiai ramybę ir tariamą gerovę.

Dabar, kai pasyvi – inertiška Lietuvos pilietinė visuomenė bus priversta susidurti su gerokai socialiai aktyvesnės pabėgėlių bendruomenės integravimusi į Lietuvos visuomenę, valdžia ir toliau ramina mus kilniomis idėjomis apie mistinę „atsakomybę ir solidarumą“, visapusišką integravimąsi ir meilę. Tačiau jei valdžiai pabėgėlių problemų sprendimas yra lojalumo Briuselio valdžios reikalavimų vykdymo išraiška, tai eiliniams piliečiams tai išgyvenimo ir išlikimo klausimas. Juk kasdieniniame gyvenime būtent piliečiai privalės demonstruoti toleranciją, padėti atvykėliams integruotis, bendrauti su jais gatvėje ir buityje. Tai ar protinga slėpti nuo savo piliečių sunkumus su kuriais teks susidurti „integracijos“ metu? Kur kas protingiau atvirai kalbėtis su žmonėmis apie būsimus sunkumus, pasiūlyti galimus sprendimus ir supažindinti su priešgaisrinėmis taisyklėmis, kol gaisrai dar neprasidėjo.

Kaimyninių šalių patirtis įrodo, kad tai įmanoma. Negi tik Estijos piliečiai verti tiesos?

Gal Jūs susipažinote su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo „Galimos rizikos Lietuvos saugumui, priimant pabėgėlius“ ataskaita? Ne? Prisipažinsiu ir man nepavyko surasti ko nors šia tema. Atvirai sakant, net nežinau ar tai buvo daroma. Gal mums to net nereikia, jei valdžia ir toliau nusiteikusi užliūliuoti ne tik Lietuvos valstybės piliečius, bet ir pati save?

Todėl pasinaudokim Estijos patirtimi. (Dėkoju už pagalbą, rengiant šį straipsnį savo draugams liberalams iš Estijos ir leidiniui „Eesti Ekspress”.) [1]

Estijos Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktų tyrimų rezultatai byloja apie tai, kad valstybės tarnautojai yra bejėgiai įvertinti kas ir su kokiais ketinimais bando patekti į Estiją, pasinaudodami pabėgėlio statusu. Imigracija gali padidinti nusikalstamumo lygį ir išprovokuoti įvairias grėsmes. Teisėsaugos institucijos turi būti pasirengusios žudymo dėl garbės atvejams ir kitiems nusikaltimams, kurių iki šiol Pabaltijo valstybėse nebuvo.

Nesenai paviešintoje Estijos Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo „Galimos rizikos Estijos saugumui, apgyvendinant tarptautinę teisinę apsaugą gavusius žmones“, ataskaitoje teigiama, kad su pabėgėlių atvykimu, susiję visa eilė grėsmių.

Tyrimai įrodo, kad daugelis šalių (Danija, Airija, Prancūzija, Suomija, Norvegija, Rumunija) mato akivaizdžias grėsmes savo saugumui, dėl atvyksiančių pabėgėlių. Grėsmes viešajai tvarkai mato Suomija, Belgija, Olandija, Danija, Čekija, Portugalija, Prancūzija ir Rumunija. Grėsmes gyventojų sveikatai įžvelgia Airija, Danija, Čekija, Suomija ir Rumunija.

Kai kurios šalys (Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, didžioji Britanija, Norvegija) naudojasi saugumo institucijų ir struktūrų pagalba priimdamos pabėgėlius. Pavyzdžiui Danija praeitais metais atsisakė priimti 104 pabėgėlius (30 proc. nuo pateikusių prašymus). Šioje šalyje visi pabėgėliai patikrinami Danijos žvalgybos, o kai kurių valstybių piliečiai – papildomai tikrinami policijos ir saugumo tarnybų.

Teroristai naudojasi apgaulės būdu

Vidaus gynybos akademijos migracijos tyrimų centro atliktame tyrime ir darbe dalyvavo trys žymūs mokslininkai, kuriems vadovavo Eva-Maria Asari.

Tyrimo metu buvo apklausti migracijos ir pabėgėlių perkėlimo ekspertai iš Estijos ir dar kitų aštuonių šalių. Buvo išanalizuota mokslinė literatūra šia tema.

Imigracija tampa grėsminga saugumui, jei ji – masinė ir priimanti šalis turi nepakankamai žinių apie atvykstančius pabėgėlius.

Ekspertų vertinimu, pati didžiausia grėsmė Estijai kyla dėl nesugebėjimo įvertinti kas ir su kokiais ketinimais atvyks į šalį, nes pateikiami dokumentai dažnai netvarkingi ar jų išvis nėra. Yra pavyzdžių, kai Islamo valstybės nariai siekia apgaulės būdu patekti į Europą.

Ekspertai įvertino ir Socialinių reikalų ministerijos struktūrose išaugsiančius darbo krūvius ir nusikalstamumo lygio augimą. Danijoje nusikalstamumo lygis tarp vyrų pabėgėlių ir jų pasekėjų 73 proc. didesnis nei tarp Danijoje gyvenančių vyrų. 2006 metais Danijos jaunimo įkalinimo įstaigose iš dešimties įkalintų septyni buvo emigrantai, o iš jų net 40 proc. – pabėgėliai. Teigiama, kad Vokietijoje nusikalstamumas tarp imigrantų penkis kartus didesnis nei tarp vokiečių. Švedijoje ir Ispanijoje trečdalį nusikaltimų įvykdo imigrantai.

Galutinė 37-ių puslapių ataskaita atlikta š. m. vasario 23 dieną, o viešai paskelbta internetiniame Vidaus reikalų ministerijos portale tik liepos mėnesį. [2] „Tai ne slapti tyrimai. Tai nebuvo iki galo įforminta“, – pareiškė Tomas Viks (Toomas Viks) – atsakingas už viešuosius ryšius Vidaus reikalų ministerijoje.

Ataskaitos turinys, po jos pristatymo įvairių žinybų atstovams specialiame pasitarime, nesikeitė nuo balandžio mėnesio. Saugumo policijos atstovas tada prie apvalaus stalo pareiškė: „Jei pažvelgsime į kaimynines šalis, visos jos turi problemų (Danija, Švedija, Suomija). Tai reiškia, kad integracija nevyksta sklandžiai. Iš pradžių reikia priimti penkis, po to dešimt ir t.t. Protingiau ir naudingiau būtų teikti pagalbą išorėje“.

Į Estiją atvyks antrarūšiai pabėgėliai

Socialinių reikalų ministerijos atstovas pabėgėlius prilygino neįgaliems („jie turi ypatingų poreikių, kurie panašūs į poreikius asmenų su nukrypimais“) ir pasiskundė dėl sunkumų, surandant gyvenamą plotą. Savivaldybėse pakankamai ilgos eilės, laukiančių gauti socialinį būstą, ir be pabėgėlių. Jis pastebėjo, kad vietinės savivaldybės pageidauja pabėgėlių, kurie kalbėtų rusiškai ir būtų bent kiek panašūs į vietinius.

Kitas šios ministerijos atstovas į tai reaguodamas pareiškė, kad „rusų kalbos poreikis, kaip užsienio kalbos, atrodo siaubingas. Mes padidinsime rusakalbių skaičių, kurie turi ir taip labai trapų ryšį su Estija“.

Trečią tarnautoją domino klausimai su perkėlimo terminu: „Ar bus galimybė sugražinti pabėgėlį atgal, pasikeitus situacijai, kai ji taps nebepavojinga?“.

Eva-Maria Asari atsakė: „Tai ne ta tema, apie kurią norima kalbėti. Bus bandymų sugražinti, tačiau politinė pažiūra tokia, kad greičiausiai pabėgėliai liks priėmusioje šalyje. Ypač, jei pabėgėliai atvyko su vaikais“.

Eva-Marija Asari pažymėjo, kad JAV pasiima „grietinėlę“ iš pabėgėlių tarpo. Europos Sąjungai tenka likusieji. Policijos departamento atstovas patvirtino, kad „Estijai aukštos kvalifikacijos darbo jėgos akivaizdžiai nebus ir teks tenkintis žema kvalifikacija. Mes turėjome gydytojo iš Sirijos atvejį, kai jis iš karto pareiškė, kad neketina likti Estijoje“.

Įvykusio pasitarimo protokolas buvo įslaptintas penkeriems metams.

Verta saugotis naujo tipo nusikaltimų

Pabėgėlių klausimais užsiima ir kitos valstybinės tarnybos. Pavyzdžiui, ekstremalių situacijų sąraše yra įrašyta „masinė pabėgėlių imigracija“. Masinė imigracija laikoma nuo 50-ies žmonių, jiems vienu metu atvykus prie sienos ar susitelkus kokioje nors transporto priemonėje. Tokia rizika įvertinta, kaip itin tikėtina. Tačiau, kai Vyriausybė iš anksto planuoja priimti konkretų skaičių pabėgėlių, tai nėra laikoma ekstremalia situacija.

Teisingumo ministerija įspėja, kad Estija turi būti pasirengusi nusikaltimams „rasinės prievartos, vedybų prieš valią, žudynių dėl garbės“ pagrindu. Užsimenama ir apie lyties organų žalojimus.

„Tikėtinas visiškai naujų, iki šiol nebūdingų Estijai, nacionalinėms grupėms, kurių atžvilgiu tikėtini prievartos aktai, pagausėjimas“ – teigiama aiškinamajame rašte.

1. Asari tyrimuose kalbama, kad tarp įkalintų asmenų Norvegijoje didžioji dalis yra iš Kosovo, Maroko, Somalio, Irako ir Irako, o taip pat iš Azijos.

„Suomijoje 2008 metais užfiksuota daugybė nusikaltimų, kuriuos įvykdė imigrantai – 77 piliečiai iš Irako, 58 iš Somalio, 48 iš Turkijos“, – teigiama tyrimo medžiagoje.

Grėsmės pabėgėliams

Prievartos aktai nebus vienpusiai, nes „dažnai patys emigrantai tampa nusikaltimų aukomis“. Pavyzdžiui, Danijoje net 49 proc. somaliečių tapo nusikaltimų aukomis, o Suomijoje jų buvo 47 proc. Šiaurinėse šalyse imigrantai asocijuojasi su prievarta šeimose, pasitaikė atvejų žmogžudysčių dėl garbės arba dėl vidinių bendruomeninių santykių aiškinimosi.

Policijos departamentas birželio mėnesį nusiuntė Vidaus saugumo akademijai dešimt temų magistriniams darbams. Viena iš jų susijusi su grėsmėmis saugumui dėl masinės imigrantų bangos ir galimybėmis jos išvengti, analize.

Taigi taip Estijos valstybės tarnautojai rengiasi pabėgėlių antplūdžiui ir nuo savo piliečių neslepia su tuo susijusių problemų. Gal daugiau pasitiki, o gal tiesiog ne žodžiais, o veiksmais rodo didesnę pagarbą savo piliečiams?

Neabejotina yra tai, kad Lietuvos piliečiai, kai net atsakingi darbuotojai, šiandien dar neskiria „hidžabo“ nuo „nikabo“, o tuo labiau nesigaudo rytų kultūros subtilybėse, privalo būti valdžios supažindinti ne tik su tuo kas čia atvyks, bet ir gauti detalius paaiškinimus bei rekomendacijas apie atvykstančių asmenų kultūrą bei jų tradicijas.

Paprastą pavyzdį dėl „sprogstamo“ kultūrinio skirtumo pateikia Artimųjų rytų kultūros ir politinės sistemos specialistas savo interviu „Postimees”: „daugelyje azijetiškuose ir rytų kultūros kraštuose, jei moteris žiūri vyrui į akis, tai suprantama, kad moteris – siūlo save. Tai reiškia tą patį, jei europietė (estė) jų akivaizdoje nusiimtų sijoną. Jiems būdingas visiškai kitoks kultūrinis kodas, susiklostęs per tūkstantmečius, ir į tai būtina atsižvelgti. Todėl europietiška bendravimo maniera juos šokiruoja ir provokuoja prievartai“.

Jei jau, kaip mus įtikinėja, neturime galimybės atsiakyti nuo „pabėgėlių“ priėmimo, tai būtina pasistengti išvengti prievartos ir konfliktų, įspėjus apie panašias galimas problemas Lietuvos žmones.

Lietuvos pilietinė visuomenė turi teisę ir privalo pasirengti neišvengiamam kultūriniam šokui.

O smulkiau apie tai bus kitame straipsnyje.

––

[1] – “Eesti Ekspress”, 2015.07.22 – Valitsuse varjatud uuring: 9 suurimat ohtu seoses pagulastega.

[2] – https://www.siseministeerium.ee/et/uuringud “Rahvusvahelise kaitse saajate ümberasustamise ja -paigutamise programmides osalemise võimalikud riskid Eesti sisejulgeolekule” – 2015_umberasustamine_lopparuanne.pdf