Baigiasi penktas mėnuo, kai geoterminius gręžinius, kaip ir visus kitus gręžinius šalyje, privalu registruoti Žemės gelmių registre, kurį tvarko Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Požeminius vandenis galintys užteršti geoterminiai gręžiniai jau tampa praeitimi, nes registruojamos tik aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios jų sistemos.
Iki šios dienos LGT yra įregistravusi 36 tokias sistemas. Beveik pusė (15) – Vilniaus m. savivaldybėje, o kitose savivaldybėse – po vieną ar kelias.
Dalis norėjusiųjų įregistruoti savo geoterminius gręžinius sulaukė neigiamo LGT atsakymo, nes, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, neatitiko vienoiš Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos reikalavimų.
Nustatyta, kad tokių gręžinių šilumokaičius reikia užpildyti tik savaime degraduojančiomis ir aplinkai nekiankiančiomis medžiagomis, nes tik jos, jeigu patenka į požeminius vandeningus sluoksnius, jų neužteršia. Leidžiama naudoti vandens ir etanolio, vandens ir propilenglikolio mišinius ar kitus netoksiškus ir biologiškai greitai degraduojančius tirpalus, medžiagas ar mišinius.
Deja, kai kurie geoterminių gręžinių sistemų savininkai šilumokaičius užpildo kenksmingu aplinkai etilenglikolio tirpalu, žinomu kaip automobilių variklių aušinimo skystis, nes jis pigesnis. Jeigu šilumokaitis užpildytas šiuo tirpalu, LGT gręžinio neregistruoja, išskyrus tas geoterminių gręžinių sistemas, kurios buvo įrengtos iki balandžio 3 d., kai aplinkos ministras patvirtino minėtąją Tvarką.
Geoterminis šildymas yra išties gerai, nes tiek šildo tiek vėsina patalpas.
Žinoma, galima uždrausti, tačiau gal galima skubiai sutelkti šalies protus ir sugalvoti, kaip pakeisti tą proceso dalį, kuri kelia pavojų gamtai?
Būtų įdomu sužinoti kokia tokio šildymo kaina.