Lietuviai įsigyja senesnius automobilius negu galėtų

Remiantis pirmą kartą apskaičiuotu SEB banko automobilių įperkamumo rodikliu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo pirmą šių metų pusmetį lizingu galėjo įsigyti 8,7 tūkst. eurų kainuojantį automobilį, dviejų asmenų šeima – įpirkti automobilį, kurio kaina siekia 17,4 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima įsigyti naują kompaktinės, ekonominės arba aukštesnės klasės apynaujį automobilį. Tuo tarpu statistika rodo, kad gyventojai perka pigesnius ir senesnius automobilius – du iš trijų šiuo metu nuperkamų automobilių yra senesni negu dešimties metų.

„Lietuvoje gerėjant ekonominei padėčiai, daugėjo ir norinčiųjų įsigyti automobilį. Be to, dėl augusių vidutinių pajamų ir pakitusių lizingo sąlygų per penkerius metus vieno žmogaus įperkamo automobilio kaina padidėjo šeštadaliu – nuo 7,5 tūkst. eurų 2011 metų pradžioje iki 8,7 tūkst. eurų dabar. Tačiau iš tiesų pirkėjų elgsenai šie pokyčiai didesnės įtakos nedarė, nes gyventojai vis dar daugiausia perka senesnius automobilius“, – sako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

SEB banko Lizingo departamento direktoriaus Sauliaus Mickaus teigimu, nors rinkoje daugiausia senesnių negu dešimties metų automobilių, pastaraisiais metais nuosekliai daugėja įsigyjamų naujų automobilių. SEB banko privatūs klientai lizingu vis dažniau įsigyja ir naudotų apynaujų automobilių. 2015 metų sausį–liepą tokių automobilių dalis sudarė 66 proc. visų SEB banko lizingu įsigyjamų automobilių.

„Didėjant pajamoms, auga ir pageidaujamo automobilio reikalavimai. Gyventojai renkasi naujesnius, saugesnius, mažiau teršiančius aplinką automobilius. Tai rodo ir tarp privačių klientų didėjanti ekologiškų automobilių paklausa“, – sako S. Mickus.

Kokius modelius gali įpirkti?

Apskaičiuotas automobilių įperkamumo rodiklis rodo, kad vienas asmuo gali įsigyti naują kompaktinės klasės automobilį, pavyzdžiui, „Fiat Panda“, „Dacia Logan“, taip pat arti šios kainos yra tokie automobiliai kaip „Toyota Aygo“, „Peugeot 208“ ar „Volkswagen Up“. Šeima gali įsigyti tokį ekonominės klasės naują automobilį kaip „VW Jetta“, „Škoda Octavia“, „Ford Focus“ ar pan.

Atsižvelgiant į geriausiai parduodamų naudotų automobilių dešimtuką ir rinkos kainas, galima daryti išvadą, kad gyventojai galėtų įpirkti ir tokius apynaujus automobilius kaip ketverių metų „VW Passat“, „Opel Zafira“, šešerių metų trečios serijos BMW ar septynerių metų „Audi A6“. Vis tik Lietuvos gyventojai ligi šiol dažniau perka gerai žinomų markių automobilius, kurie senesni negu dešimties metų.

Portalo „Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenys rodo, kad šiemet maždaug du iš trijų Lietuvoje nuperkamų automobilių buvo senesni negu dešimties metų. Vidutinė perkamo naudoto automobilio vertė buvo 3,5 tūkst. eurų – du su puse karto mažesnė už tą, kurią galėtų už automobilį sumokėti vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo atsižvelgiant į savo gaunamas pajamas sudaręs automobilio lizingo sutartį standartinėmis sąlygomis.

Patarimai ketinantiems skolintis automobilio pirkimui

Norintiems, kad už skolintus pinigus įsigytas automobilis netaptų našta, J. Varanauskienė pataria:

• prieš perkant automobilį pagalvoti, kiek laiko ketinate juo naudotis, jei ketinate jį parduoti, kokia būtų jo kaina
• visų turimų santaupų nesumokėti kaip pradinės įmokos (ypač jei skolinamasi ilgiau negu metams)
• automobilio paskolos mėnesio  įmoka neturėtų būti didesnė negu 25 proc. pajamų, o jei paskolų yra daugiau, visų paskolų įmokos neturėtų viršyti 40 proc. pajamų
• perkant nenaują automobilį, paskolos sutarties terminas neturėtų būti ilgesnis negu 5 metai
• net jei paskolos davėjas nereikalauja, automobilį vertėtų apdrausti ne tik civilinės atsakomybės, bet ir kasko draudimu

Automobilių įperkamumo rodiklis rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba dviejų asmenų šeima, turintys santaupų tam, kad padengtų 15 proc. perkamo automobilio kainos, jei  sudarytų 5 metų trukmės lizingo sutartį, pagal kurią būtų taikoma dabartinė vidutinė rinkos palūkanų norma, ir jei lizingo įmokų ir vieno asmens arba šeimos pajamų santykis neviršytų 25 procentų.