Iš pažiūros švarus automobilio stiklas vasarą gali apgauti: žema saulė išryškina pridžiūvusių vabzdžių likučius, valytuvų paliktas juostas, riebalinę plėvelę ar smulkius įbrėžimus, todėl matomumas gali pablogėti staiga. Dėl to pėsčiasis, dviratininkas, kelio ženklas ar kitas automobilis gali būti pastebėtas per vėlai.
Pasak naudotų automobilių pardavimų bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, pavojingiausia tai, kad vairuotojas stiklo nešvarumus ar pažeidimus dažnai pamato tik patekęs į sudėtingesnes apšvietimo sąlygas.
„Vasarą stiklas gali atrodyti švarus, kol nepasikeičia apšvietimas. Ryte ar vakare, kai saulė yra žemai, išryškėja riebalinė plėvelė, mikroįbrėžimai, kalkių dėmės ar valytuvų paliktos žymės. Vaizdas tampa tarsi padengtas migla ar šviesos juostomis“, – sako jis.
Vieni dažniausių vasaros nešvarumų – vabzdžių likučiai, kurie greitai pridžiūsta važiuojant užmiestyje ar magistralėse. Bandant juos pašalinti vien valytuvais, jie dažnai tik išsiterlioja ir palieka matinį sluoksnį.
„Žiedadulkės bei dulkės, susimaišiusios su drėgme ar langų skysčiu, taip pat išsklaido šviesą, o medžių sakai ir mineralinės nuosėdos ne visada nusivalo įprastomis priemonėmis“, – akcentuoja žinovas.
Vien išorės nuplauti nepakanka
Dažna vairuotojų klaida – rūpintis tik išorine stiklo puse. Vis dėlto vidinėje pusėje taip pat kaupiasi dulkės, riebalai, kondicionavimo sistemos paliekamos apnašos ir kiti nešvarumai. Jie gali būti viena priežasčių, kodėl automobilio stiklas akina net po plovimo.
„Vairuotojai dažnai ieško problemos išorėje, nors akinimą gali kelti ir vidinė stiklo pusė. Todėl periodiškai reikėtų nuvalyti abi puses, ypač prieš ilgesnes keliones ar tada, kai matomumas ryte ir vakare tampa prastesnis“, – pažymi P. Valiukėnas.
Jo teigimu, stiklo būklė tiesiogiai susijusi su reakcijos laiku – jei vaizdas pro stiklą neaiškus, vairuotojas kliūtį ar pavojingą situaciją pamato vėliau.
Klaidos, dėl kurių susibraižo stiklas
Viena žalingiausių klaidų – valytuvų naudojimas ant sauso ar smėlėto stiklo. Jei ant paviršiaus yra dulkių, smėlio ar pridžiūvusių vabzdžių likučių, valytuvai pradeda veikti tarsi švitrinis popierius. Iš pradžių pažeidimai gali būti beveik nepastebimi, tačiau ilgainiui atsiranda smulkūs įbrėžimai, kurie ypač išryškėja saulėje ar važiuojant naktį.
Kita dažna klaida – langų skysčio skiedimas paprastu vandeniu. Nors vasarą toks sprendimas gali atrodyti nekaltas, vanduo prasčiau tirpdo vabzdžių likučius, riebalus ir kelio apnašas, o kietas vanduo gali palikti mineralines dėmes.
„Langų skystis turi ne tik sudrėkinti stiklą, bet ir padėti ištirpinti nešvarumus. Taip pat svarbu laiku keisti valytuvus – jei jų gumos sukietėjusios, įplyšusios ar nebepriglunda prie stiklo, jos tik stumdo purvą iš vienos vietos į kitą“, – aiškina „Longo LT“ vadovas.
Jei po stiklo plovimo lieka juostos, dryžiai, matinės zonos arba valytuvai pradeda šokinėti per stiklą, problema gali būti ne vien nešvarumai. Tai dažnai rodo susidėvėjusias valytuvų gumas arba paties stiklo paviršiaus pažeidimus.
„Stiklo būklę galima pasitikrinti nuplovus jį iš išorės ir vidaus, nusausinus kokybiška mikropluošto šluoste ir įvertinus matomumą ryto arba vakaro šviesoje. Jei akinimas, šviesos išsisklaidymas ar smulkūs įbrėžimai išlieka, tikėtina, kad reikia ne dar vieno plovimo, o atidesnės apžiūros“, – aiškina P. Valiukėnas.
Ką stiklas išduoda apie naudotą automobilį
Perkant naudotą automobilį stiklus verta vertinti taip pat atidžiai kaip kėbulą, padangas ar salono būklę. Daug taškinių pažeidimų gali rodyti dažną važiavimą magistralėmis, žvyrkeliais ar prastesnėmis kelio sąlygomis. Subraižymai dažnai išduoda netinkamą priežiūrą – senus valytuvus, valymą ant sauso stiklo ar laiku nepašalintus nešvarumus.
Verta atkreipti dėmesį ir į stiklų žymėjimus. Jei visi stiklai yra panašaus gamintojo ir laikotarpio, tai dažniausiai nekelia klausimų. Jei vienas jų, ypač priekinis ar šoninis, aiškiai skiriasi nuo kitų, jis galėjo būti keistas. Pats keitimas nėra blogas ženklas, tačiau svarbu suprasti priežastį – ar stiklas keistas dėl akmenuko, įtrūkimo, avarijos, ar kitos žalos.
„Gerai prižiūrėtas stiklas dažnai rodo ir bendrą savininko požiūrį į automobilį. Jei laiku keisti valytuvai, naudotas tinkamas langų skystis, šalintos įdaužos ir nevažinėta su įtrūkimais, didesnė tikimybė, kad dėmesio sulaukė ir kitos automobilio dalys. Tai nėra absoliuti taisyklė, bet naudoto automobilio apžiūroje tokios detalės padeda susidaryti realesnį vaizdą“, – teigia žinovas.
Įdaužų taisymo atidėlioti nereikėtų
Nedidelė įdauža ne visada reiškia, kad stiklą reikės keisti. Jei ji nėra vairuotojo matymo zonoje ar stiklo krašto ir dar neišplitusi į ilgą įtrūkimą, ją dažnai galima remontuoti. Vis dėlto delsti nereikėtų – į pažeidimą patekus drėgmei ar purvui, įtrūkimas gali plėstis.
„Vasarą šią riziką didina temperatūrų skirtumai. Įkaitęs stiklas, šalto kondicionieriaus oro srovė, kelio duobės ar papildomas akmenuko smūgis gali paskatinti įtrūkimo plitimą. Rimtu trūkumu laikytinas pažeidimas vairuotojo matymo lauke, iki stiklo krašto einantis įtrūkimas arba defektas, kuris trukdo aiškiai matyti kelią. Priekinis stiklas yra automobilio konstrukcijos ir saugumo sistemos dalis, todėl važinėti su rimtai įskilusiu stiklu nėra tik estetikos klausimas – tai tiesiogiai susiję su saugumu“, – pabrėžia P. Valiukėnas.
Parengta pagal „Longo LT“ pranešimą
