Atkeliavus karščio bangai patariama ilgai nebūti saulėje, naudoti apsaugos nuo saulės priemones ir gerti daug skysčių. Šios rekomendacijos padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų.
Stenkitės neperkaisti
Karštis didžiausią pavojų kelia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei. Jauni, aktyvūs žmonės dėl didelio fizinio krūvio karštoje aplinkoje dažniausiai nukenčia nuo perkaitimo, šilumos ar saulės smūgio. Didžiąją dalį jų sudaro sportininkai, pratybose dalyvaujantys kariai, statybininkai ir kelininkai, dirbantys lauko sąlygomis.
Per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl kaitra pavojinga žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis. Perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems skydliaukės sutrikimais. Jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, labai pavojinga pasikaitinus saulėje staigiai nerti į šaltą vandenį.
Jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai turite kreiptis į specialistus.
Venkite saulės kaitros
Karščio metu gyventojai taip pat nukenčia nuo nudegimų, todėl kiek įmanoma venkite saulės spindulių, nes tai sukelia ne tik laikiną diskomfortą, bet ir odos funkcijų susilpnėjimą – ji mažiau vėsinama. Odos apsaugai nuo nudegimų naudokite apsauginius kremus; pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilgindami buvimo atokaitoje trukmę; akims apsaugoti naudokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais.
Šilumos smūgį dažniausiai sukelia ilgas buvimas karštyje arba liga. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių ar daugiau, tada organizmas nebepajėgia pakankamai savęs atvėsinti. Perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja.
Saulės smūgis dažniausia ištinka, kai nepridengus galvos ilgai būnama tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Mokėkite suteikti pagalbą
Šilumos (perkaitimo) ir saulės smūgių požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, kartais vėmimas, pakilusi kūno temperatūra, sausa ir paraudusi oda, pagreitėjęs pulsas, sąmonės netekimas.
Netikėtas sveikatos pablogėjimas gali ištikti bet kur, todėl šalia ne visada bus medikas, galįs suteikti kvalifikuotą pagalbą. Dėl to labai svarbu mokėti teikti pirmąją pagalbą.
Ištikus saulės ar šilumos smūgiams reikia pernešti nukentėjusįjį į vėsesnę vietą, atvėsinti pažastis ir kirkšnis drėgna vėsia medžiagos skiaute, duoti nukentėjusiajam šalto vandens, gerti pamažu, po mažą gurkšnelį, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, jei nukentėjusysis be sąmonės, paguldyti į stabilią šoninę padėtį ir stebėti būklę.
Naudokite prevencines priemones
Rekomenduojamos prevencinės priemonės, švelninančios karščio ir saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui. Svarbiausia – tinkamai apsirenkite: dėvėkite šviesius, natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius; pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę. Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę: karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val.; darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų; žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius, nes kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuri turi būti išskirta į aplinką spinduliavimu pro odą (iki 50-60 proc.) ir išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija); dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.; ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje; pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems antsvorį. Gerkite dažniau nei troškina.
Atsargiai elkitės prie vandens
Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašo gyventojų atsargiai elgtis prie vandens telkinių ir ragina visus būti budriems bei nepamiršti, kad poilsis prie vandens yra susijęs ir su pavojumi nuskęsti.
Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. TS-170 patvirtino Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisykles. Saugaus elgesio vandenyje reikalavimai šiuo metu yra labai aktualūs, tad juos ir primename.
Kad išvengtumėte skaudžių nelaimių, turite būti ypač atsargūs ir įsidėmėti šiuos patarimus.
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose: geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį: tai gali būti status krantas, prieplaukos kraštas, tiltas.
Negalima plaukti arti prie praplaukiančių laivų, motorinių valčių nes plaukiantįjį vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
Nesimaudykite vieni
Besimokantiems plaukti patartina turėti plaukimo liemenes, pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Šiuo metu galima nusipirkti panašių priemonių parduotuvėse, tačiau perkant reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę ir įvertinti, ar jie patogūs, neslidūs. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
Pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
Nesimaudykite iškart po valgio. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Draudžiama maudytis vienam. Mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Jei pasidaro šalta ar blogai pasijuntama, reikia išlipti iš vandens, nusišluostyti ir sausai persirengti, pabėgioti, pasimankštinti, kol pasidarys šilta.
Pradėję skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Kvieskite pagalbą
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo arba parankinės priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
