Gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“. Keturiasdešimt trečius metus vykstantis renginys yra seniausias folkloro festivalis Lietuvoje – vienas didžiausių šiemet švenčiamų Etnografinių regionų metų įvykių.
Prezidentės teigimu, minėdami Etnografinių regionų metus, dar kartą parodome, kad vertiname ir gerbiame savo autentišką liaudies kultūrą, mokame didžiuotis unikaliais Lietuvos papročiais ir tradicijomis.
„Tie, kurie brangina savo kultūrą, moka branginti ir savo valstybę. Saugoti ją vienybėje, liaudies šokiuose ir dainose. Švęsdami įsitikiname, kokia gyvybinga ir savita yra mūsų Tėvynė, kokie kūrybingi ir gabūs buvo ir yra jos žmonės“, – sakė valstybės vadovė.
Prezidentės teigimu festivalis „Skamba skamba kankliai“ – vienas ryškiausių renginių visoje šalyje, o skambantis Vilniaus miestas yra atviras Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolis.
Šių metų programoje – per 40 renginių, kuriuose tiek tradicinio, tiek šiuolaikinio folkloro koncertai, pasidainavimų vakarai, naktišokiai, parodos, naujausių filmų pristatymai. Pasimėgauti unikaliais papročiais ir tradicijomis į festivalį susirenka atlikėjai ir mėgėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Gruzijos, Karelijos, Ukrainos, Suomijos, Nyderlandų, Irano ir JAV.
Kaip ir kiekvienais metais paskutinį pavasario savaitgalį, gegužės 28–31 dienomis, įvairių tautų muzikos garsais, gausiais renginiais ir marga amatininkų muge į Vilniaus kiemus, aikštes ir skverus vilniečius ir miesto svečius kviečia 43-iasis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1973 metų.
„Vilnius yra ypatinga vieta įvairiom prasmėm – labai gražia architektūra, draugiškais ir svetingais vilniečiais. Bet kartą metuose,k ai vyksta folkloro „atlaidai“, tai Vilnius nusidažo dar ypatingesnėmis spalvomis. Niekada nepamatysi gražesnių žmonių, apsitaisiusių tautiniais drabužiais, nesvarbu iš kokių kraštų jie bebūtų – Žemaitijos ar Dzūkijos, ar Karelijos. Šis festivalis ištikrųjų labai papuošia mūsų miestą ir priverčia prisiminti mūsų tautos šaknis, prisiminti istoriją, pasidžiaugti paprastais ir gražiais dalykais – daina, šokiu, atviru Vilniaus dangumi. Tegu daina jums skamba ne iš lūpų, ne iš plaučių, o iš širdies, o šokyje kojos tegu pačios kilnojasi“, – sveikino susirinkusius Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Festivalio atidarymo koncerte pasirodė lietuvių liaudies dainininkė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, folkloro ansamblis iš Karelijos, smuikininkas iš JAV Deivid Pivoriūnas, sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, suomių, estų, gruzinų, ukrainiečių folkloro ansambliai, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.
Šių metų festivalio programoje – per 40 renginių, pritraukiančių savo įvairove, forma. Dauguma jų skirti Lietuvos regionų metams.
Festivalio žiūrovai per keturias dienas galės pasidžiaugti savo etnines dainavimo, giedojimo, šokio ar muzikavimo tradicijas tęsiančių Lietuvos ir užsienio – Suomijos, Estijos, Rusijos, Latvijos, Ukrainos, Nyderlandų, JAV, Gruzijos – svečių folkloro ansamblių koncertais, jaunimo šiuolaikinio folkloro grupių pasirodymais, „Nakties muzikos“ ciklo projektais, sutartinių taku. Jų laukia ir tradiciniai šokių vakarai, tradicinės polkos varžytuvės, solistų, duetų ir tercetų pasirodymai bei kiti teminiai koncertai. Festivalį vainikuos festivalio dalyvių eitynės ir baigiamasis koncertas S. Daukanto aikštėje.
Kaip ir kasmet festivalio metu šurmuliuos tautodailininkų ir kulinarinio paveldo atstovų mugė. Vilniečiams ir miesto svečiams bus pristatytas dar gyvas liaudies menas, senieji amatai, mūsų krašto kultūros išskirtinumas, o tradicinių amatų meistrai ne tik prekiaus savo gaminiais, bet ir demonstruos savo amatą.
Jau daugiau nei dvidešimt metų folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“ džiugina vaikų folkloro šventė Vilniaus mieste „Saulytė“, kuri šiais metais vyks gegužės 31 dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme. „Saulytėsˮ šventės metu visų atėjusių lauks vaikų ir jaunimo folkloro grupių ir pavienių atlikėjų koncertas, kuriame dalyvaus folkloro ansambliai iš Vilniaus, Biržų, Utenos, Vilniaus tautinių mažumų – rusų bei totorių – vaikų folkloro grupės, taip pat vaikų ir moksleivių konkurso „Tramtatulis-2015“ laimėtojai.
Netruks ir pramogų vaikams. Renginyje bus kviečiama suptis sūpuoklėmis, karpyti tradicinius karpinius, piešti, žaisti įvairius lauko žaidimus, dūkti kartu su VšĮ „Kaukių akademija“ aktoriais. Taip pat veiks papuošalų dirbtuvės padedant žalvario meistrui – tautodailininku Stasiu Bagdonavičiumi.
43 metų gyvuojantis festivalis suformavo savo kaip etninės kultūros šventės įvaizdį. Festivalio metu Vilniaus gatvėse, skveruose, kiemeliuose, aikštėse laisvai sklinda įvairiakalbės dainos, šokami įvairių tautų šokiai ir dalinamasi kultūrine patirtimi.
XLIII TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI“ PROGRAMA
Gegužės 28 d. (ketvirtadienis)
Vilniaus rotušės Didžiojoje salėje
16.30 val. Knygos „Lietuvos etnografiniai regionai“ pristatymas.
S. Daukanto aikštėje
18.00 val. Skumba skumba kunkliai. Festivalio atidarymo koncertas.
20.00 val. Naktišokiai. Šokame lietuvių tradicinius šokius.
Vilniaus universiteto Filosofijos kieme (Universiteto g. 9)
19.30 val. Pasidainavimo vakaras.
Šokių salėje ant Tauro kalno (V. Mykolaičio-Putino g. 5)
23.00-02.00 val. Naktinės dūzgės. Tradiciniai šokiai.
Trakų Vokės dvaro sodyboje (Žalioji a. 2a)
20.00 val. Anos šalies svotai. Festivalio užsienio folkloro grupių koncertas – Suomija, Gruzija, Karelija (Rusija), Nyderlandai, Ukraina, JAV, Estija.
Gegužės 29 d. (penktadienis)
S. Daukanto aikštėje
12.00 val. Darbas meistrą giria. Tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė.
17.00 val. Festivalio kinas. Dokumentinis filmas „Dangaus sodai“. Režisierius Algirdas Tarvydas.
18.00 val. Svetukai mano, rygailio! Festivalio svečių koncertas.
21.00 val. Naktišokiai. Šokame latvių („Skandinieki“), karelų („Istoky“) ir lietuvių tradicinius šokius.
Vilniaus rotušės Didžiojoje salėje.
17.00 val. Iš gyvosios versmės. Susitikimas su kaimo dainininkais.
Bernardinų sode
20.00 val. Sutartinių takas. Dalyvauja Lietuvos sutartinių atlikėjai.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30)
19.00 val. Saulėgrįža. Algirdo Klovos, Arūno Šlausto ir „Vydragos +“ bendras folkjazz projektas.
21.30 val. Rimo rimo tūto. Sutartinių vakaras.
Šokių salėje ant Tauro kalno (V. Mykolaičio-Putino g. 5)
23.00-02.00 val. Naktinės dūzgės. Tradiciniai šokiai.
Gegužės 30 d. (šeštadienis)
S. Daukanto aikštėje
10.00 val. Darbas meistrą giria. Tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė.
12.00 val. Slauna mūsų giminėlė. Koncertuoja Vilniaus folkloro ansambliai.
15.00 val. Grajyk, muzikėla! Tradicinių kapelijų koncertas. Dalyvauja Lietuvos etnografinių regionų tradicinio muzikavimo puoselėtojai.
Mokytojų namų Mažojoje salėje II a. (Vilniaus g. 39)
16.00 val. Pasidainavimas su Ryčiu. Kūrybinės dirbtuvės.
Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30)
14.00 val. Ir išjojo karaliūnas. Folklorą viduramžių stiliumi atlieka kūrybinio folkloro grupė „Sedula“.
15.00 val. Čiulba čiulbutis. Solistų, duetų ir tercetų koncertas.
18.00 val. Ant kalnelio jovaras žydėjo. Didysis festivalio koncertas.
21.00 val. Nakties muzika. Koncertuoja „Istoky“ (Karelija, Rusija), „Skandinieki“ (Latvija).
VU Teatro salėje (Universiteto g. 3)
14.00 val. Kad tėvas purvyno nebraidytų. Vyriausieji „ratiliokai“ po 47-erių metų tarmiškai: „Mūsų kalba, tarmės ir mes“.
15.30 val. Tarmių stalas. Suneštinis iš namų: savo regionų tarmėmis rimtai ir linksmai porina folkloristai, kraštiečiai ir kiti dabar jau vilniečiai.
20.00 val. Nakties muzika. Koncertuoja „Uroshämärä“ ir Maari Kallberg, Kaisa Ristiluoma (Suomija), „Ialoni“ (Gruzija).
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme (Vilniaus g. 41)
17.00 val. Eisva mudu abudu. Jaunimo folkloro grupių koncertas.
20.00 val. Šoksva mudu abudu. Tradicinės polkos varžytuvės.
21.30 val. Naktišokiai. Šokame ukrainiečių („Ladovyci“), nyderlandų („Folkcorn”) ir lietuvių tradicinius šokius.
Šokių salėje ant Tauro kalno (V. Mykolaičio-Putino g. 5)
23.00-04.00 val. Naktinės dūzgės. Tradiciniai šokiai.
Šv. Nepomuko aikštėje Trakuose
15.00 val. Anos šalies svotai. Festivalio svečių koncertas. Dalyvauja „Aušra“ (Karelija, Rusija), „Ialoni“ (Gruzija), „Folkcorn“ (Nyderlandai), „Ladovyci“ (Ukraina), Dovydas Pivoriūnas (JAV) + „Griežikai“ (Vilnius).
Pilies parke Ukmergėje
16.00 val. Anos šalies svotai. Festivalio svečių koncertas. Dalyvauja „Istoky“ (Karelija, Rusija), „Uroshämärä“ ir Maari Kallberg, Kaisa Ristiluoma (Suomija).
Širvintų kultūros centre (I. Šeiniaus g. 4)
15.00 val. Anos šalies svotai. Festivalio svečių koncertas. Dalyvauja „Skandinieki“ (Latvija).
Gegužės 31 d. (sekmadienis)
S. Daukanto aikštėje
10.00 val. Darbas meistrą giria. Tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugė.
12.00 val. Festivalio kinas. Filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ pristatymas. Scenarijaus autorė Rita Balkutė, režisierius Juozas Javaitis.
14.00 val. Kaimynėli, svečias būk. Lietuvos etnografinių regionų folkloro ansamblių koncertas.
19.00 val. Jau sutema temela. Baigiamasis festivalio koncertas.
Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12)
14.00 val. Tradicinių liaudies giesmių valanda. Dalyvauja Lietuvos ir užsienio folkloro grupės.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme (Vilniaus g. 41)
12.00–17.00 val. Vaikų ir jaunimo folkloro šventė SAULYTĖ.
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre (Gedimino pr. 22)
11.00 ir 12.30 val. Muzikinė pasaka „Jaučio trobelė“ iš ciklo „Žaiskime pasaką“ (su bilietais).
Senamiesčio kiemuose, skveruose, gatvėse, parkuose
16.00–18.00 val. Prašom, svečiai, kieminėt. Tradicinės dainos, šokiai ir muzika. Vietos: Pilies g., Mokytojų namų kiemelis, Vilniaus universiteto Istorijos ir A. Mickevičiaus kiemai, S. Daukanto aikštė, K. Sirvydo, S. Moniuškos skverai.
18.30 val. Festivalio dalyvių eitynės (iš Rotušės a. į S. Daukanto a.).
Druskininkų pramogų aikštėje (Vilniaus al. 24)
13.00 val. Anos šalies svotai. Festivalio svečių koncertas. Dalyvauja „Istoky“ (Karelija, Rusija), „Uroshämärä“ ir Maari Kallberg, Kaisa Ristiluoma (Suomija), „Ladovytsi“ (Ukraina), „Folkcorn“ (Nyderlandai).
Brangindami papročius, branginame ir savo Valstybę ( vaizdo įrašas , šventės dienotvarkė). Ar galima lietuviškai ? Paskaitykit, – galima. O gal esu neteisus? Tada meskit akmenį.