Gegužės 31 d. 18 val. Lietuvos edukologijos universiteto aktų salėje (Studentų 39, Vilnius) folkloro ansamblis „Poringė“ surengs savo 40-ties metų kūrybinės veiklos sukaktuvių šventinį koncertą. po koncerto įvyks šventinė vakaronė.

Ansamblis įkurtas 1973 m. tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute ir netrukus pavadintas skambiu bei prasmingu „Poringės“ vardu. Jį subūrė ir bemaž dvidešimt metų jam vadovavo Marija Baltrėnienė. 1983–1984 m. gražių dainų, liaudiško dainavimo ir šokimo stiliaus ansambliečius mokė ir Rūta Aleksandravičiūtė. Šių dviejų vadovių prasmingą darbą vainikavo 1989 m. parengta ir išleista „Poringės“ plokštelė.

1992 m. vadovavimą ansambliui perėmė energingas ir talentingas muzikantas Vladas Černiauskas. 2002 m. jis į pagalbą pasitelkė ir etnomuzikologę, choreografinio folkloro specialistę Audronę Vakarinienę.

Per 39-erius gyvavimo metus „Poringė“ parengė keletą puikių programų („Kviečiam gegužinėn”, žemaitišką „Panų vakarą”, krikštynų papročius atspindinčią programą „Starkus atlėkė”, „Vilnius lietuvių tautosakoje”, „Valkininkų tautosaka”, „Suvalkiečių dainos ir šokiai” ir kt.), dalyvavo daugelyje renginių: Pasaulio lietuvių dainų šventėse, festivaliuose „Skamba skamba kankliai”, Baltica, TV laidoje „Duokim garo!“, universiteto ir miesto renginiuose, kalendorinėse šventėse. 35-erių metų jubiliejaus proga išleista kompaktinė plokštelė „Ar ne aukselis kalne žydėjo”, kurioje įrašytos gražiausios, išskirtiniausios Suvalkijos regiono dainos, instrumentinės melodijos ir šokiai.

Ansamblis atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose Vokietijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Danijoje, Italijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Turkijoje, Makedonijoje.

„„Poringė“ – studentų ansamblis. Jaunimas dažniausiai čia dainuoja ir šoka tol, kol studijuoja. Tad ansamblis išlieka nuolat jaunas, kas penkeri, gal dešimt metų kartu su nauja ansambliečių karta keičiantis savo veidą. Būdami ansamblyje studentai taip susibičiuliauja ir pamilsta tradicinę muziką ir šokius, jog be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo. Sueina, susižvalgo ir taip uždainuoja, kad ne tik pačių akys spindi, bet ir klausytojų širdys spurda. Ir nenuostabu – juk visi tokie jauni, veržlūs, lankstūs, o svarbiausia – nuoširdžiai tikintys tuo, ką daro. Todėl visi gerai jaučiasi scenoje, sumaniai improvizuoja ir neslepia savo charakterio ypatumų. Šiandien, gyvenimui skubant septinmyliais žingsniais ir jaunimo poreikiams kintant, ansambliečiai į senąją muziką bando pažvelgti dabarties akimis.