Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)

Pirmą pranešimą skaitė Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkas Virginijus Jocys. Jis pristatė 2015-ųjų Etnografinių regionų metų renginius. Atkreipė dėmesį į vietovardžių išsaugojimo svarbą.

“Etnografiniai regionų metai – tai dėkinga galimybė labiau atsigręžti vieniems į kitus, į visos lietuvių tautos sukurtą kultūrą, ja dalintis su tautinėmis bendrijomis, gyvenančiomis įvairiose Lietuvos vietovėse. Etninė kultūra, kaip bendrosios kultūros dalis, yra glaudžiai susijusi su valstybės politine, socialine ir ekonomine raida. Viliamės, kad bendros pastangos žymiai prisidės prie etninės kultūros saugojimo, puoselėjimo, plėtros, tuo pačiu paskatins žmogaus saviraišką, tautinę ir pilietinę brandą”, – sakė V. Jocys.

LEU archeologas, profesorius Eugenijus Jovaiša, kalbėjęs apie šių dienų etnografinius regionus istorinės archeologijos šviesoje, pabrėžė, kad būtina sudaryti šiuolaikinių etnografinių regionų istorinius žemėlapius atskleidžiančius baltų genčių paveldo įtaką šių regionų savitumo formavimuisi.

Šiaulių universiteto doc. dr. Juozas Pabrėža kalbėjo apie tarmes kaip etnografinių regionų kertinių akmenų. Jis atkreipė dėmesį į Lietuvos tarmių gausumą ir įvairovę.

“Prigimtinė tarmė yra gimtoji kalba. Kalba yra kiekvienos tautos, kultūros, viso buvimo pamatų pamatas, vienas iš kertinių to pamato akmenų. Kiek ir kokio stiprumo tų kalbų, tarmių turime – tiek yra stipri ir Lietuva. Tarmių turtus turime saugoti ir puoselėti, kaip elgiasi visi civilizuoti kraštai. O mes tarp tų kraštų dar esame ir išskirtiniai, nes pasaulyje nedaug rasime tokių vietų, kur toks nedidelis plotas kaip Lietuva turėtų tiek daug ir tokių skirtingų kalbų, tarmių, kuriuos iki pat šių dienų yra išlaikiusios daug unikalių archajiškų, senesnių kalbos formų. Ir pasauliui, ir aplinkiniams, ir patys sau būsime įdomesni, turiningesni, prasmingesni ne vienodumu, o kaip tik savitu skirtingumu. Vienas iš tokių kertinių ir pamatinių to savito skirtingumo akmenų yra lietuvių kalba, o jos neišsenkamą ir neišsemiamą šaltinį sudaro ir dar ilgą laiką sudarys mūsų nuostabiosios tarmės” – sakė dr. J. Pabrėža.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė Milda Valančiauskienė skaitė pranešimą “UNESCO nematerialaus kultūros  paveldo apsaugos imperatyvai ir rekomendacijos”.

Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtros centro atstovas Giedrius Vaidelis skaitė pranešimą “Etninės kultūros integravimo į ugdymo procesą stiprinimas”.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. dr. Daiva Vyčinienė  skaitė pranešimą “Etninės kultūros ugdymo specialistų rengimas, nueitas kelias, nauji poreikiai ir iššūkiai”. Ji išreiškė susirūpinimą, kad iš kolegijų, muzikos ir meno mokyklų pastaruoju metu dingo parengiamosios grandys reikalingos moksleiviams stojant į etnomuzikologijos specialybės studijas. D. Vyčinienė teigė, kad tai susiję su bendru požiūriu į etnokultūrą. Galvojama, kad etninės kultūros specialistas yra labai siauras specialistas užsiimantis siaurais dalykais.

Žiūrėkite konferencijos pirmosios dalies tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

httpv://youtu.be/zwKOctP_vds

Žiūrėkite konferencijos antrosios dalies tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

httpv://youtu.be/15FObNKr6kU

Antrą konferencijos dalį pradėjo Istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas dr. Žilvytis Šaknys. Jis skaitė pranešimą “Lietuvos etnografinių regionų kalendorinių švenčių simboliai Regionų metų minėjimo perspektyvoje”. Apžvelgęs įvairiems Lietuvos regionams būdingas ir jų savitumą išryškinančias kalendorines šventes etnologas nepagailėjo karčių žodžių kai kuriems Seimo nariams siūlantiems Rasos (Joninių) šventę išbraukti iš šventinių dienų sąrašo. Buvo pasiūlyta konferencijos dalyvaims priimti rezoliuciją prieštaraujančia tokiems siūlymams. “Etnologiniai tyrimai nerodo, kad Rasos šventėse piktnaudžiaujama alkoholiu. Jeigu laikyti tokios siūlymų logikos, tai tuomet iš švenčių sąrašo reiktų išbraukti Velykas, Kalėdas ir Naujus metus…”, – sakė pranešėjas.

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė pasisakė tema “Kuo kvėpuoja regionų savivaldybių etninės kultūros puoselėtojai, jų kolektyvai?”.

Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos tarybos narys prof. dr. Vygandas Čaplikas skaitė pranešimą “Lietuvos ir Latvijos šalių etnografinių regionų raida: kultūriniai, socialiniai ir ekonominiai aspektai”.

Etninės kultūros globos tarybos ekspertė ir Lietuvių etninės kultūros draugijos narė Nijolė Balčiūnienė skaitė pranešimą “Etnokultūrinio sąjūdžio ir tradicinių švenčių raida”.

Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė skaitė pranešimą “Kalendorinės šventės Vilniaus mieste – modernumo ir archajiškumo sąveikos patirtis”.

Paskutinį pranešimą “Visuomeninės organizacijos etninės kultūros ugdymo baruose” skaitė Lietuvių etninės draugijos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos atstovė Rūta Čėsnienė.

Po pranešimų vyko diskusija. Buvo pasiūlyta konferencijos vardu priimti keletą rezoliucijų. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją teigiančią, kad tradicinė Rasos (Joninių) šventė privalo likti darbo kodekso švenčių sąraše. Priimta rezoliucija dėl Užgavėnių ir Sekminių švenčių įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą. Taip pat priimtos rezoliucijos raginančios atkreipti dėmesį į netinkama etninių simboliu naudojimą reklamoje ir apie būtinybę vykdant Lietuvos teritorinę administraciją reformą Lietuvos regionus formuoti etnografinių regionų pagrindu.

2016-uosius metus buvo pasiūlyta paskelbti tautinių drabužių metais.

Tiesioginę konferencijos “Etninė kultūra Etnografinių regionų metais” transliaciją iš Seimo galima žiūrėti ČIA .

Šią konferenciją surengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Algirdas Patackas ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT).