Sekmadienis, 19 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Vėlinių žvakės šviesa

Laimutė Pečkaitienė, www.alkas.lt
2014-11-01 15:50:58
320
PERŽIŪROS
3
Vėlinių žvakės šviesa

tiszakecske.hu nuotr.

tiszakecske.hu nuotr.
tiszakecske.hu nuotr.

Beveik kasmet Vėlinės būna vėjuotos. Pasak, tautosakos, taip nutinka todėl, kad atėjusioms iš anapusinio pasaulio vėlėms padeda judėti vėjas: visa gamta sutelkia jėgas, kad padėtų mirusiesiems susitikti su gyvaisiais.

Raseinių rajone yra virš šimto neveikiančių, riboto laidojimo ir  veikiančių kapinių. Nors gyvename skirtingose erdvėse, mirusiųjų ir gyvųjų ryšys glūdi mumyse. Mūsų senoliai mokėjo paaiškinti kiekvieno gamtos objekto paskirtį ir nebijojo mirusiųjų, nes jų pagerbimo apeigos buvo pagrįstos tikėjimu, kad mirusių artimųjų vėlės ir toliau gyvena tarp gyvųjų, todėl jomis reikia rūpintis ir jų neapleisti.

Kapavietę labiausiai tinka puošti sezoniniais augalais,  žaliais eglių, pušų, tujų ūgliais. Prieš keletą dešimtmečių dar buvo dažnas paprotys iš mažų chrizantemų galvučių išdėlioti kryžių, o žvakes nuo vėjo ir lietaus apsaugoti stiklo, popieriaus ar polietileno sienelėmis, kurios neretai ir užsidegdavo, o ištirpęs vaškas išdegindavo daugiamečius žolynus.  Šiuolaikinės žvakės išvadavo mus nuo tokių rūpesčių, tačiau žmonės prisigalvojo naujų, – sodinti vienmetes gėles kelis  kartus per šiltąjį sezoną. Norint palaikyti tokio darželio grožį, reikia dažnai ravėti, laistyti, netgi tręšti.

Nežinant ar neprisimenant, jog taip lietuviai anksčiau nesielgdavo, galime vertinti, kaip vieną iš naujausių papročių, bendraujant su mirusiuoju. Etnologė Dalia Urbonavičienė mano, jog taip bandoma kompensuoti dėmesio trūkumą velioniui gyvam esant. Per dažnas kapų lankymas, apkrovimas gėlėmis, pririša vėles prie kapo, neleidžia joms išeiti. Manykim, kad kiekvienas šiuo požiūriu gali turėti savo nuomonę.

XVI a. kronikininkai Motiejus Strijkovskis ir Jonas Lasickis lapkričio  2-ąją įvardija kaip visų mirusiųjų dieną. J. Lasickio nuomone, ši diena tapatinama su galutine derliaus sudorojimo diena. Paminėtina ir tai, kad krikščioniškos mirusiųjų dienos ištakos glūdi vėlių maitinimo apeigose, kuriomis XVI–XVIII a. piktinosi dvasininkija. Minėtu laikotarpiu Vėlinės buvo vadinamos Ilgių vardu, taip jas įvardijo ir XVIII a. žodynų sudarytojai Petras Ruigys ir Jokūbas Brodovskis. Valstiečio duoklė žemvaldžiui vadinta Ilgiais, Ilgėmis. Ilgiavoti, Ilges rinkti Juozas Jurginis sulygino su kalėdojimu: kalėdodavo kunigas, o ilgiaudavo žemvaldys. J.Jurginio nuomone, feodalinės prievolės ir kalendorinės šventės vardai sutapatinti, kai ilgiavimo paprotys buvo pakeistas duokle, nes feodalinėje visuomenėje viską bandyta derinti prie bažnytinių datų. Nelikus prievolės, šventė pervadinta tinkamesniu Vėlinių vardu.

Šventė pagrįsta tikėjimu, kad mirusiųjų vėlės ir toliau gyvena šalia gyvųjų, gali jiems padėti ar pakenkti. Vėlinių naktį jos aplankančios namus, meldžiasi bažnyčioje, tikėta, kad vėlės paleidžiamos iš skaistyklos ir ateina pasiimt maldų, kurios už juos nesukalbėtos. Ne vienas istorikas ir kronikininkas mini buvus paprotį „maitinti“ vėles, neštis į kapines maisto, atmiešto alaus, midaus: už vėles puotaudavo,  pritariant trimitams ir būgnams. XIX a. pradžioje vaišės kapinėse buvo keičiamos  maisto išdalijimu elgetoms. Dionizas Poška 1823 m. rašė,  kad elgetoms į špitolę neša, duonos, mėsos, alaus, degtinės.

Kapinėse degti žvakutės – vėlyviausias vėlinių paprotys, atsiradęs tik XIX a. pabaigoje, visuotinai Lietuvoje išplitęs  po Antrojo pasaulinio karo. Kai kurie dvasininkai protina žmones, jog nešventintos žvakės nesuteikia vėlėms ramybės,  joms reikia ne komercinių „liktorių“, o artimųjų maldų. Šiandienine mitologija dvasininkai vadina ir tikėjimą, jog nepatekusioms į dangų vėlėms žvakių liepsnelės parodo kelią į dangų.

Visgi,  paprotys  paskutinį kartą metuose lankyti artimųjų kapus su žvakelėmis  yra geras: susiburia šeima, giminė, atnaujinama bendrystė.  Reikėtų prie gyvųjų ir mirusiųjų bendravimo priartinti ir mažuosius šeimos narius, pasakoti ir priminti mirusiųjų vardus, jų nuveiktus darbus,  indėlį giminės, šeimos gyvenime.  Taip užtikrinsime natūralų  kartų bendravimą, papročių ir tradicijų perimamumą, pamokysime kaip tvarkyti kapelius, paraginsime aptvarkyti ir greta esančius, uždegti žvakelę nors per Vėlines.

Uždegdami savo žvakelę ir maldoje ar prisiminimuose paminėdami  išėjusiuosius Anapilin, atkreipkime dėmesį į žole užžėlusius kauburėlius. Tai ženklas mums visiems: kiek ilgai artimųjų  atmintyje išliksime ir  žvakės liepsnele būsime pakviesti į gyvųjų ir mirusių susitikimą per Vėlines.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Vėlinių dvasia
  2. M.Nargėlaitė. Senosios Ilgės Labanoro girioje. Arba Vėlinių šventė protėvių dvasią prisimenant
  3. Uždekime vėlinių žvakelę Dieveniškių istoriniame regioniniame parke
  4. N. Laurinkienė. Vėlių deivė Veliona

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Amelija says:
    12 metų ago

    Nusikalbėta į visiškas pievas: “Per dažnas kapų lankymas, apkrovimas gėlėmis, pririša vėles prie kapo, neleidžia joms išeiti” – tai tos vėlės kapuose ir guli metų metus, įkapės supuvo, karstas sugriuvo, o vėlė guli žemėje ir dūsauja… Psichodelika.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      12 metų ago

      Nesupranta kas yra Vėlė, kas yra Siela, kas yra Dvasia – žino tuos žodžius iš tautosakos ir net nesigilina ką jie reiškia. Paklaustum kur yra Vėlė, kol žmogus gyvas, neatsakytų į tokį nesunkų klausimą.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        12 metų ago

        Apie dvasnos, sielos išlikimą atsakysiu, jei suprasi:
        Nepirk padėvėtų rūbų (anot Gintaro Beresnevičiaus, ypač mirusiųjų).

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės sklypai
Lietuvoje

Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?

2026 07 19
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai

2026 07 19
Viktoras Miltakis
Lietuvoje

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

2026 07 19
Žievėgraužis tipografas
Gamta ir ekologija

Žievėgraužio tipografo židinių miškuose sumažėjo

2026 07 18
Oro kondicionierius
Lietuvoje

Ką žinoti gyvenamajame pastate įsirengiant kondicionierių?

2026 07 18
Medžiai mieste
Gamta ir žmogus

Miestuose medžių vis daugiau, tačiau didelio pavėsio – vis mažiau

2026 07 18
Ispaninis arionas – svetimžemė rūšis
Gamta ir ekologija

Kaip kovoti su invaziniais šliužais: būdai, kuriuos pataria žinovai

2026 07 18
Pristatomi išskirtiniai karpiniai
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje pristatomi išskirtiniai karpiniai

2026 07 18
Agnė Matulionytė. Bangavimo dažnis, 2026
Kultūra

Raidžių ritmu kuriama jūra: A. Matulionytės paroda „Neskaityta srovė“

2026 07 18
Vilniaus arkikatedra
Kultūros paveldas

LMT skelbia kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius

2026 07 18
Palangoje prasideda kūrybos savaitė vaikams
Kultūra

Palangoje prasideda kūrybos ir pasakų savaitė vaikams

2026 07 18
Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai
Lietuvoje

Švietimo ministrė: Svarbu ne tik išsaugoti baltistiką, bet ir padaryti ją patrauklią naujai studentų kartai

2026 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Kestutis K.Urba apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • +++ apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur kreiptis pastebėjus žemės naudojimo pažeidimus?
  • Dažnos vasaros liūtys: žinovas primena apie važiavimo slidžia danga klaidas
  • Vasarą žiemai ruoškite ne tik roges, bet ir pomidorus
  • Atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai

Kiti Straipsniai

Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

2026 06 17
leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatymas

Kernavės išskirtinumas – leidinio „Mitinė Kernavė: legendos, padavimai, sakmės“ pristatyme

2026 06 02
XXX Jorė: Perkūno pasukimas

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26
Liudvikas Rėza, kopos ir Donelaičio raštai

Seime – minimos Liudviko Rėzos 250-osios gimimo metinės

2026 04 08
Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė. 1970 m.

Didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės kapavietė.1453 metai

2026 03 22
Pavasario lygiadienis Kernavėje

Kernavė kviečia kartu pasitikti vieną seniausių metų virsmų – Pavasario lygiadienį

2026 03 17
Stasys Skrodenis | vle.lt, V. Braziūno nuotr.

Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis

2026 02 17
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Kalėda

Kalėda – saulės pasiuntinys ir gyvas ateities užkalbėjimas

2025 12 20

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
  • Kestutis K.Urba apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • +++ apie A. Uždneprietis. Kas liks iš Lietuvos be lietuviškos savasties?
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kada baigsis karas?
Kitas straipsnis
Prasideda Baltijos muzikos festivalis Londone

Prasideda Baltijos muzikos festivalis Londone

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai