„Emigruojame, nes nesitikime, kad valstybėje yra pakankamai atsakingų piliečių, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių permainų. Mes geriau kursime kitų tautų gerovę negu darysime tvarką savo namuose, geriau auginsime lietuvių kilmės anglus ar ispanus negu kursime ir ugdysime savo Lietuvos valstybę.“(Iš diskusijų apie emigraciją internete).
Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku. Tačiau išeitį rasti būtina.
Tai, kad esame vis dar pasiklydę tarp dviejų pušelių emigracijos klausimais, galime suprasti iš nuolat pasirodančių ir dabartinę emigraciją ginančių straipsnių. Nieko nesuprantantys „intelektualai“, šou rykliai ir įvairaus kalibro pusiau prigesusios „žvaigždės“ narsiai reiškia savo nuomonę: „Na ir gerai, kad emigruojam, vadinasi, tampame vis labiau civilizuotesni, vis labiau integruojamės į globalų pasaulį. Nėra čia ko verkšlenti“. Tarsi zombiai tokie „rašytojai“ kartoja emigracija labai suinteresuotų Briuselio ir didžiausių tarptautinių organizacijų vadovų – globalistų – suformuluotas klišes: „Tai dabartinio pasaulio tendencija ir realija, tai nieko blogo, emigracija buvo ir bus“ ir pan. Tokie rašytojai toliau savo nosies nemato ir nemąsto. Mano galva, kai kurie jų tuo asmeniškai suinteresuoti, nes gali nuvažiuoti į kitas šalis ir ten atvykusių tautiečių bendruomenėse, aišku, ne už dyką, pasipinigauti, pateikdami emigrantams Lietuvoje jau atgyvenusias popkultūros vertybes… Ir nesvarbu, kad vėliau emigrantai baisisi atvežtos „kultūros“ kokybe. Aišku, norėtųsi lygiavertės diskusijos su žmonėmis, kad jie vis labiau suvoktų šios temos aktualumą sau, šeimai, tautai ir valstybei. O kol kas būtent mano minėtą pakraipą publikuoja visi didieji ir svarbiausi interneto portalai (su labai mažom išimtimis). Ir dėl to, atvirai pasakius, liūdna.
Dabar tarptautinės migracijos srityje dirbantys profesionalai, ją, migraciją, įvardija „nei kaip teigiamą, nei kaip neigiamą reiškinį – jis tiesiog yra. Migracija, pasak jų, visada buvo, yra ir bus. Jos pasekmes siūloma tiesiog „suprasti ir nepurkštaujant priimti“(!). Manau, jog šių kelių žodžių esmė yra iškalbinga – siūloma susitaikyti su šalies praradimais. Bent truputį mąstančiam žmogui aišku, kad toks migracijos (net ne migracijos, o emigracijos, nes ji praktiškai vienpusė) suvokimas ir traktavimas Lietuvos ateičiai iš esmės nepalieka jokių šansų. Juk ir Eurostatas prognozuoja, kad panašūs emigracijos procesai Lietuvoje trūks iki pat 2035 m.!
Susipainioję tarp emigracijos klausimų (pasaulinis migracijos vidurkis yra 3 proc. arba per 200 mln. žmonių), jau nebesuprantame, kas šiame gyvenime yra normalu, o kas – ne. Emigracijos srautai Lietuvoje yra šešis kartus didesni nei pasaulinis migracijos vidurkis (18 ir 3 proc.)! Pažvelkime į migraciją iš kitos pusės, ir pamatysime, kad „normalu“, reiškia ne emigraciją, o gyvenimą su savo šeima, savo Tėvynėje, tarp savo tautiečių. Tą šiandieną daro 97 proc. pasaulio žmonijos! Nenormalu yra tai, kuomet emigracija iš šalies viršija 3 proc. Jeigu orientuotumės būtent į šias proporcijas, viskas būtų gerai. Deja, taip toli gražu nėra. Todėl visus be proto garbinančius ir šlovinančius emigraciją, reikėtų išsiųsti ten, kur pastaruosius 20 metų jie patys siuntė tautą – į emigraciją, ir į tokias sąlygas, kuriomis daugelis išvykusiųjų ten gyvena. Gerai būtų prie jų dar pridėti ir tuos politikus, kurie savo sprendimais tik didino ir taip gausius emigracijos srautus. Gal tada jiems prašviesėtų akys? Precedentas jau yra: vienos iš ES šalių rinkėjai jau pasiūlė emigruoti savo politikams.
Aš suprantu, kad mūsų politikams didžiulė problema yra reiškinių, vykstančių aplink juos, apibendrinimas. Todėl toliau savo straipsnyje remsiuosi mūsų mokslininkais, intelektualiniu elitu, kuriam šį kartą atstovauja pakankamai jauna ir skirtingų mokslo sričių profesūra. Jų išvados krypo viena kryptimi – politikų link. Pakalbėkime apie žmonių ir valdžios santykius, politinius sprendimus ir jų pasekmes.
Pradėkime nuo filosofo, prof. Gintauto Mažeikio, kuris labai kokybiškai ir itin taikliai suformulavo migracijos apibrėžimą. Pasak jo, migracija yra „radikaliausia tautos protesto forma“. Kuomet šalyje vykdoma politika žmonėms nepriimtina, vyksta prievartinis žmonių išstūmimas iš valstybės, t.y. emigracija. Kai valstybės vykdoma politika žmonėms yra priimtina, pasireiškia traukos į ją dėsningumas ir vyksta atvirkštinis procesas – imigracija bei reemigracija. Esama Lietuvos migracijos situacija labai iškalbingai vaizduoja vykdytos šalies valdymo politikos kryptį, rodančią kas dominavo politikoje – išstūmimo ar traukos dėsniai. Nuo šių išvadų mūsų politikams iki raudonumo turėtų kaisti ausys dėl savo neveiklumo, neatsakingumo ir nekompetencijos.
O štai prof. Aleksandras Dobryninas tvirtina: „Jeigu piliečiai nepasitiki savo Vyriausybe, jeigu Vyriausybė nenori komunikuoti su piliečiais, jeigu manoma, kad piliečiai yra banda, kurią galima valdyti primityviais viešųjų ryšių metodais, pasitikėjimo ir palaikymo nebus. Tokia valstybė gali žlugti iš vidaus“. Manau, jog į šias kelias eilutes sutelpa valstybės valdžios institucijų ir pastarųjų dviejų vyriausybių požiūrio į visuomenę ir jos žmones santykių istorija. Perdėtas dėmesys verslui persipina su nehumaniškai įžūliu nesiskaitymu su žmonėmis, taip sustiprinant žmonių išstūmimo iš valstybės veiksnį. Politikai ir darbdaviai, didindami atotrūkį tarp žmonių pajamų, ne vienijo, o skaldė tautą, „kūrė“ visiškai skirtingas Lietuvas. Kiek toli arba kiek arti valstybės žlugimo buvome – atsakymas iš tiesų retorinis. Padėtis Lietuvoje stabilizavosi tik grėsmės iš Rytų akivaizdoje – dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
A.Dobryninas pateikia ir savo gydymo receptą: „Supraskime, kad mūsų turtas yra piliečiai. Mes neturime išteklių. Mes turime investuoti į piliečius ir jų išsilavinimą. Į jų galimybę tapti gerai informuotais piliečiais. Tam turi būti sukurta valstybės strategija ir tai yra mūsų šansas išgyventi situacijoje, kuri ne visuomet mums palanki“. Taigi, akivaizdu, jog tam, kad turėtum darbą Lietuvoje, būtina aiški valstybės politika ir visiškai nepakanka to, kaip dabar plačiai reklamuojama, vienetinių sėkmės istorijų. Tai jokia politika, o tik paprastas atsitiktinumas.
Pavyzdžiui, man visiškai neaišku, kodėl save socialdemokratu vadinantis A.Butkevičiaus ir jo vadovaujama Vyriausybė (Užsienio reikalų ministerija) iki šiol uoliai vykdo konservatoriaus A.Kubiliaus parengtą Strategiją „Lietuva 2030“? Kodėl dabartinė Vyriausybė ir toliau beatodairiškai tirpina paskutinius Lietuvos žmogiškuosius resursus? Juk minėta strategija – tai A.Kubiliaus vyriausybės oficialus prisipažinimas, kad ji nesugeba suvaldyti esamų emigracijos srautų, todėl renkasi kelią Lietuvą perkelti į internetinę erdvę. Ar ne ironiška: kol žmogus Lietuvoje – jis vyriausybei nerūpi. Ir tik tuomet, kai jis išvyksta, Vyriausybė imasi priemonių paversti jį ne Lietuvos, o pasaulio lietuviu. Taip prarandami ne tik žmonės, bet ir išmetami Lietuvoje uždirbti pinigai.
Kitas profesorius, Seimo narys Kęstutis Masiulis teigia, kad valstybė į žmogų investuoja apie 200 tūkst. litų, kol jis tampa kvalifikuotu darbuotoju. Mano kaupiama statistika rodo, kad nuo 1990-ųjų pradžios iki 2013-ųjų pabaigos iš Lietuvos emigravo 834 117 žmonių, o per tą laiką į ją imigravo 153 477. Iš antrojo skaičiaus atėmus atvykusius užsieniečius, žinosime, kiek sugrįžo reemigrantų. Migracijos balansas (Lietuvos praradimas) sudarytų apie 700 tūkst. žmonių. Padauginkime šį skaičių iš 200 tūkst. litų ir sužinosime galimus Lietuvos valstybės nuostolius, patirtus dėl emigracijos. 140 mlrd. litų! Suma įspūdinga. Priminsiu, kad valstybės skola, 2012 m. duomenimis, sudarė „tik“ 47 mlrd. litų. Tai kaip pavadinti daugiau nei du dešimtmečius vykdytą politiką? Aš ją įvardinčiau taip: „Po manęs – nors ir tvanas“. Juk iš politikų jau ketvirtis amžiaus niekas nereikalauja jokios atsakomybės. Neabejoju, kad dėl to didele dalimi kalti ir rinkėjai.
Minimų procesų pasekmes iškelia prof. Boguslavas Gruževskis: „2050 m. pirmą kartą istorijoje vyresnio amžiaus žmonių skaičius pralenks jaunų žmonių skaičių. Tai bus absoliutus vyresnio amžiaus žmonių dominavimas visose srityse“. Vyresnių žmonių pagausės nuo 16 iki 32, 7 proc.
Statistika negailestingai reklamuoja pastarųjų dešimtmečių vykdytos politikos „pasiekimus“, informuodama, kad per pastaruosius dešimt metų mokinių ir studentų skaičius šalyje sumažėjo 253 tūkst., arba 31 proc. Pasaulyje natūralus prieaugis (gimstamumo ir mirštamumo santykis) sudaro 1,2 proc., tačiau Lietuvoje jis yra neigiamas ir vienas prasčiausių Europoje, t. y. – 0,1. Per gyvenimą viena dviejų žmonių šeima statistiškai Lietuvoje pagimdo 1,5 vaiko, pasaulio vidurkis – 2,5. Europos Komisija skaičiuoja (2013 m.), kad Lietuvoje 2060 m. gyvens 2,67 mln. gyventojų. Tačiau šiose projekcijose dar neatsižvelgiama į pastarojo Lietuvos gyventojų surašymo duomenis. Juos įvertinus, šios projekcijos tampa dar iškalbingesnėmis:
- 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,77 mln. gyventojų,
- 2060 m. – 2,4 mln. gyventojų.
Jungtinių Tautų prognozėmis, 2055 m. Lietuvoje bus tik 2,2 mln. gyventojų.
2060 m. jaunimas (15 – 29 m.) sudarys 336, 6 tūkst. arba tik 13 proc., o darbingo amžiaus žmonių nuo dabartinių 67 proc. sumažės iki 55 proc. Štai ir visa matematika…
Pietryčių Azijos folkloras turi tris išvaizdžių beždžionėlių statulas, tarsi sakančias: „nieko bloga nematau, nieko bloga negirdžiu, nieko bloga nesakau“. Kai tik kalba pakrypsta migracijos klausimų link, man į tas beždžiones panašiais tampa mūsų politikai, nes nieko nemato, nieko negirdi ir nieko nekalba. Atvirai pasakius, tokia padėtis gerokai pabodo.
Tai gal pradėkime veikti atsakingai mes, rinkėjai, kad į valdžią ateitų tie, kurie mokėtų ne tik viską matyti, girdėti ir kalbėti, bet ir daryti.
Autorius yra Migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas
Lietuvoje daiktų kainos kaip pas juos, o algos bemaž keturis kartus mažesnės nei pas juos. Maža to,
visi dirbantieji Lietuvoje yra apmokestinami daug didesnias mokesčias, nei pas juos.
Tai yra visų lygių politikų 24 metų siautėjimo pasekmė.
Pasikartosiu. Bet kokia žmogaus veikla Lietuvoje yra paraližuota.
Visgi, reikia toliau stengtis daryti pas mus tokias gyvenimo sąlygas, kad jos būtų artimos Vakarams. Ne pinigai viską lemia (bankuose žmones jų turi nemažai), o psichologinis klimatas. Teisingos Paukštės pastabos, iš kurių matosi, kad pas mus nėra tautinės vidaus politikos, o tik globalizmas, internacionalizmas, raginimas būti Europos bendrijos piliečiu, t. y. būti gyventoju be tapatybės. Paukštė, tiesiog, pirštu duria, kaip tai nachališkai daroma.
Katalikų bažnyčia irgi yra pasaulinė – svarbiausia melstis ir tikėti Švenčiausia Trejybe, kokiame pasaulio kampelyje bebūtum (nėra raginimo kodėl taip daryti būtent Lietuvoje). Bažnyčia galėtų būti labiau vietinė, gal net mažiau priklausoma nuo Romos šiuo požiūriu.
Manyčiau, visose partijose būtina apspręsti tautinės politikos bruožus, pateikti juos visuomenei ir tik tada eiti į Seimo rinkimus.
Bet mūsų tauta rinkimuose parodė, kad tokia padėtis juos absoliučiai tenkina.
Valdžia nesisieloja dėl emigracijos ir nevykdo jokios tautinės politikos. Jiems taip lengviau. Vykdai Briuselio direktyvas ir esi geras. Visas tavo darbas.
Tauta nesisieloja dėl tokios valdžios politikos. Kol nevaržys emigracijos, žmonės patys savo gyvenimais galės pasirūpinti. Gal ir atsirastų norinčių dirbti Lietuvoje, jei tai reikštų darbą savo valstybei. Bet taip nebus. Gali arti pusvelčiui po dvylika valandų be išeiginių, vis tiek tavo šeima nuolat klimps į skolas, o valstybė bus išparceliuojama. Tik žiūri, kad viršininkas savo antrai dukrai jau trečią namą stato…
Taip eitų ir toliau, kol Lietuvoje lietuvių jau ir nebeliktų. Bet regis šita sistema jau išsikvepia. Iki 2017 metų Didžioji Britanija tikrai išeis iš ES. Tai faktiškai bus ES griūties pradžia. Paskui išbėgs Prancūzija, o paskui ir ko gero Skandinavijos šalys. Visi emigrantai tokiu pačiu greičiu plūstels atgal, nes išstoję iš ES klubo šalys su džiaugsmu juos išgrūs. Ką tada darys mūsų valdžia su šita darbo ir duonos reikalaujančia visuomene? Kaip tą visuomenę valdys? Briuselis bus paskendęs savose bėdose, į pagalbą neatlėks…
Pagarba už komentarus, kurie visada įdomūs. Dėl politinės valdžios, tai mūsų tauta neturi pasirinkimo. Nepašalinus Lietuvos išdavikų tinklo, parlamentinė demokratija mums yra visiškai nepriimtina ir žalinga santvarka. Atstovaujamąja demokratija pas mus naudojasi sukčiai, kurie žmones paprasčiausiai apmauna beprasmėmis kalbomis, o patys matomiausi yra kruopščiai atrenkami, kad papildytų išdavikų tinklą. Kitaip ir negalėjo atsitikti, nes pradiniam rinkimų taške Nepriklausomybės pradžioj buvo nepalyginami skirtumai tarp atsakingų Lietuvos piliečių ir išdavikų sistemos (ne tik komunistų, priskaičiuoju ir dabartinės TS-LKD vadus). Kaip pradžioje, taip ir dabar rinkimus galima lyginti su bėgimo varžybomis, kur vieni eina pėsti ir apkrauti nešuliais, o kiti važiuoja mašinomis. 😉
Galima ginčytis, ar čia padėtis be išeities ir ką reikia daryti. Aš nesutinku su Paukšte ir daugeliu kitų, kad rinkimais esamoj santvarkoj galima kažką pakeist. Atsakymas greičiau yra pirmame straipsnio sakinyje. Reikia pasistengt, kad atsakingų piliečių valstybėje atsirastų pakankamai. Tik mes turbūt skirtingai suprantame “atsakingus piliečius”. 🙂 Sakykim, tai tokie žmonės, kurie gerbia savo lietuviškai kalbančius protėvius, savo Tautą, Tėvynę (įskaitant Lietuvos žemę ir gamtą), Lietuvos Valstybę ir yra pasiruošę dėl jos aukotis. Kuriems tai pagrindinis pasirinkimo rodiklis, prieš visus kitus rodiklius (“gyvensime geriau”), dėl gyvenimo prasmės. Ir kurie pasirenka kovą vietoj nusižeminusio prisitaikymo. Dori garbingi žmonės. Aš mačiau skinus, kurie daužė gatvėje snukius kitataučiams dėl lietuvybės. Aš mačiau viešai “Lietuva – lietuviams!” skanduojančius žmones. Aš mačiau protėvių senojo tikėjimo pasekėjus, užsirašiusius religiją “batų tikėjimas” (tikrai nelengva kova su viską apraizgiusia krikščionybe – svetimkūniu). Pagaliau mačiau pasiaukojamai parašus referendumui rinkusius žmones. Visi jie mano nuomone yra “atsakingi piliečiai”. Yra kažkiek kitų, kurių nepaminėjau, bet tai viskas. Viso labo keletas tūkstančių žmonių (maždaug tiek, kiek eina per eitynes kovo 11-ą, kiek yra baltų tikėjimo pasekėjų ar kiek rinko parašus referendumui – visur panašūs skaičiai). Jei jų nebūtų, Lietuvos neliktų. Tačiau, jų daugėja ir toliau daugės. Lietuva prisikeldavo iš panašių sunkmečių, ir dabar gali prisikelti.
Manau, teisingiems žmonėms, atsakingiems piliečiams reikia pradėti burtis į grupes. Ruoštis tam ES griuvimui, valstybės atstatymui ir pilietiniam karui prieš savus išdavikus. Jokių myžimų į kelnes, turi būti duotas stiprus atkirtis. Kovo 11-os neišvaikė tik todėl, kad būtų buvę muštynės. Ir kiti veiksmai buvo sėkmingi todėl, kad Lietuvos priešai susidūrė su valia ir kova. Taip reikia ir tęsti, visi vieną kartą mirsime, tik klausimas su garbe ar be jos. Daug nuveikti reikia. Savo sistemą sukurti, Lietuvišką pasaulėžiūrą sutvirtinti. Ir pagaliau, sukaupt jėgas lemiamam mūšiui. Susekti visus išdavikus, kaip jie dabar seka visus mus. Po to išnaikint jų tinklą, įskaitant juos pačius. Bus kaip naujas pokaris, tik šį kartą ne atsakingų Lietuvos piliečių, o priešiškų valstybei gaivalų genofondas išnyks… Joks jų uždarbis iš Lietuvos pardavinėjimo laimės neatneš, viską atimsim. Bet kad nugalėtume, reikia sukurti Lietuvoj naują santvarką, kurioje laisvai naudotume geriausius kitų tautų pavyzdžius. Konstitucijos pagrindas tinka, bet yra pilna kitų svarbių dalykų, kaip sumažint biurokratiją, pasitikėt tauta, išugdyti kovingus lietuvius, gamtoje gyvenančius ir ją saugančius, sveikas gyvenimo būdas ir panašiai. Garbė – pirmoje vietoje. Kitaip sakant, sulaužyt dabartinį “vartotojišką” žmogų. Kūrybai protingų žmonių reikia, daug visko. Tačiau, tai užtikrins Pergalę. O politikų vaidmens aš čia nematau. Jie paprasčiausiai susirinks balsus. Dabar jie stengiasi taikytis prie tokios visuomenės ir kažkokius rinkimus laimėt. Todėl tokie menki patriotų rezultatai. Laužyt tą visuomenę reikia, o ne prisitaikyti rinkimams. Eikim į kovą ir mes nugalėsim! 😀
Neleidžiu karo kurstyt. Tai yra kvaila.
Neleidžiu, laužyt dabartinio vartotojiško žmogaus. Kad gyventi, r e i k i a vartoti maistą, aprėdus, priemones darbui ir poilsiui. Mainytis tarpusavyje vartojamais daiktais. Jaukius namus statytis reikia.
Vienintelis blogis Lietuvoje yra bolševikinės partijų gaujos, kurios neiškrapštomai sulindę į seimą. Tos gaujos gali būt padėtos į vietą taip, kaip bolševikų šiukšlės Grūto parke buvo sugrūstos.
Kad man nerūpi jūsų leidžiu – neleidžiu… Minkštakūniai neturi teisės kažką nurodinėti ir priimti sprendimus. Koks čia gyvenimas, kai reikia vartoti lenkišką maistą, kiniškus aprėdus ir kitus daiktus. Jaukūs namai tai turbūt betoninės dėžutės, kur gyvenat kaip narve, gamtos nematot, tik pamiegot, pavalgyt ir pasižiūrėt žydrąjį ekraną. Jūs ką nors savo sukūrėt, ar bent kitiems lietuviams padedat sukurt, kad galėtumėt kažką vartot? Kiekvienas pilietis turi eit į tarnybą kariuomenėj ir būt pasiruošęs tokiam karui, kuris Tėvynei bus reikalingas. Tokie kaip jūs vartotojai verti paniekos ir yra smerktini. Įdomu, kaip tokie minkštakūniai gali kažką ten iškrapštyti iš kažkur? Padės patį į vietą ir tiek žinių. A, tiesa, vieną KGB-istą mano draugas jau padėjo į vietą. Gaila, kad labai ilgam jį uždarė, bet jau viena svetima šiukšle mažiau, nors tiek džiugina. Kol pats jų nepadėsi, tol jie tave visaip engs ir naudosis. Išvadas laikas pasidaryt.
Ir išvis, kada pasikeisi tą nesąmoningą parašą “aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši…”, kokius čia NLP tolerastinius triukus išdarinėji? Nori sukelt atmetimą Lietuvos savarankiškumui? Gal laikas pasikeist į, pavyzdžiui, “Lietuva, nesauganti savo sienų, būtų panaši į pereinamą kiemą”, laukiu ką parašysi šita tema…
Antraštė rodo lietuviškos bendruomenės klaikią būseną. Viena iš pavojingiausių mums aplinkybių yra ta, kad daiktų kainos Lietuvoje yra kaip kitam ES pakrašty, o algos bemaž keturis kartus mažesnės nei kitame ES pakraštyje. Tokiu būdu Lietuvoje yra paraližuojama bet kokia žmonių veikla. Nėra žmonėms galimybės kurti, auginti, gaminti, statyti. Dabar, Lietuva – netinkama žmogui g y v e n t i. Panašiai kaip konclageryje. Nesismulkinant, tai ir noriu išryškinti. Nors tai yra tuštėjančios, nykstančios Lietuvos viena iš pagrindinių priežasčių, tačiau atsiranda keistuolių paneigti tai. Net Rolandas Paulauskas nuolat kartoja, kad nėra jau taip blogai ir bando kviesti lietuvius grįžti namo. Tokio mąstymo žmogus nėra vertas vedlio, nors taip nori būti juom. Panašių keistuolių yra daug, todėl antraštę paliksiu. Gal, netyčia, atsiras bendraminčių. Veikti reikia. Nes …
Noriu matyti Lietuvą gyvą, sveiką, stiprią, galingą, įtakingą. Noriu matyti lietuvišką bendruomenę savarankišką, klestinčią, pavyzdinę kitoms pasaulio bendruomenėms.
Apie sienas. Rusija saugo sienas, bet Vladivostoke neatsigina kiniečių. Išmeta juos, o jie vėl atgal. Panašiai sienos yra saugomos ir JK. Mūsų protėviai taip tvarkėsi, kad svetimšaliai pašaliais apeidavo kiemą. Reiktų spėliot, kaip jie sugebėdavo tai padaryt.
Apie maisto ir daiktų vartojimą, mainus dabar nerašysiu. Išvardintom problemom yra žinomas sprendimo būdas. Neiškrapštomieji netrukdo geriems pokyčiams.
Aš ekonomikos nemėgstu, bet galvojau truputį apie tą patį (esu ne tik mokslininkas, bet ir “verslininkas”, tai tenka). Būtų galima išlyginti skirtumus, tačiau tam reiktų atrišt litą nuo euro ir jį “devalvuot”. Tai kenktų markei-eurui, bet mums naudinga būtų. LePen Prancūzijoj nori padaryt tą patį – atsisakyt euro, tada devalvuot franką prancūzišką. Aišku, laikas praleistas, bet mums tikrai labai padėtų. Šitie euro įvedinėtojai tada pradeda staugt, kad Lenkijoj taip darė, tai tipo nuvertėjo žmonių indėliai 20-30%. Jie padidina skaičius, be to, euro įvedimas smogs mums kur kas labiau. Ką tik keitėm butus, tai savo seną pardavėm už beveik dvigubai daugiau, negu pirkom. Žmonės priversti panaudoti savo indėlius ir jie praranda žymiai daugiau, negu prarastų laikydami santaupas, kai devalvuotume litą. Na, nieko tokio, tuoj įves “aurą” ir mums bus galutiniai ragai su tavo minėta emigracijos priežastim.
Kitas būdas išspręsti tai – atsisakyti nebūtino vartojimo. Pasidaryt patiems viską. Aišku, nepavyks visko, bet daiktų kainas labai sumažins. Ir sustiprins sveikatą. Mes su šeima daržoves sode užsiauginam, aš bandau lietuviškus aukštųjų technologijų visokius niekalus padaryt produktais. Čia net ne ekonomikoj yra pagrindas. Čia dvasia žmogaus. Mes per daug naikinam gyvos gamtos, be jos žmogus – tik zombis. Lietuviai kaip paskutiniai “pagonys” Europoje gali išgelbėt pasaulį. Mes tai tikrai sugebam, dar nepamiršom. Tada būtume sveikesni ir dvasiškai ir fiziškai, mūsų neįmanoma būtų įveikti niekam. Čia paskutinę Šliogerio filosofiją reiktų skaityt, kas su žmogumi yra negerai iš esmės. Na, tiek to. Tarkim, taip gyveno mūsų protėviai, ir mums tai nepakenktų. Pagaliau, sveikas nori būt? Laimingas nori būt? Jei nori – būk! Gamta laukia. 😉
Mūsų protėviai tvarkėsi gerai, nes visada buvo pasiruošę karui. 😉 Ginklus turėjo visi. Mūsų kaime Marijampolės r. buvo ~20 šaulių sąjungos narių, ginklus laikė namie. Kiekvieną svetimą jeigu ką sulaikydavo, jeigu ką neprasprūsdavo niekas. Dabar panašiai Šveicarijoj yra, neblogai sakyčiau. Taigi, visi mes protėvių turim laikytis, ten tiesa. Kariauti už Tėvynę yra garbė ir laimė…
Na, o Rusija bent jau turi kitą būdą – deportaciją visų kiniečių. Arba Napalmą turi. Kinija puolė TSRS berods 1967 metais, tai rusai giliau įsileido ir dvi divizija napalmu… Jei labai reiks, padarys su taikiais kinais tą patį, turi “argumentą” – atominę bombą. Mes neturim tokių galimybių, todėl turim kinų neįsileist. O jie kaip tyčia dabar pradėjo skleistis labai. Vilniuj Mados rusy užeik pažiūrėk, daug kur sostinėj. Dabar net Visagine jų pradėjo veistis, atidarinėja parduotuves, negirdėtas dalykas.
Šiaip tai panašiai mąstom, tik iš kitų pusių. Vaikas verkia, viskas, einu žiūrėt.
Lenkų zlotas nėra pririštas taip kaip litas, bet vistiek problemos panačios. Emigruoja lenkai ir bijo grįžti į savus namus. Juk ir ten panačios bolševikų gaujos valdžioje. Kad subalansuot mano minėtą skirtumą, galima ir prie esamų įstatymų. Svarbu litą išsisaugot, pririštą ar atrištą.
Lenkijoj šiek tiek mažesnės kainos. Ekonomistai tai aiškina esą didesne “rinka”, bet pagrindinė priežastis didesnis savarankiškumas. Ir šiaip ten kiti rodikliai truputį palankesni, tik dėl palaikomo valstybingumo, gi lenkai ne geresnė tauta už lietuvius – palankesnės sąlygos.
Dėl lito sutinku. Tai vėl parašus rinksim? 🙂 Aš jau rudenį pervargau rinkdamas, iki išsekimo ribos…
kodel ju nedeportuoja atgal namo ?dar kinu cia prisiveisim,daar tooo betruuko..
Būtų gera išeitis. Bet labai sunku dabar tai padaryt. Grybės gi važinėja į Kiniją ir derina glaudesnius santykius, jiems tai “užsienio investicijos”; įtariu, kad tokia valdžia greičiau lietuvius turbūt “deportuotų”…
Rolandas Paulauskas lb.gerai daro,kad kviecia. o tai kada jie turi sugrizti jei ne dabar ??? veliau jiems vietos gali jau ir nebelikti..
nepatinka ir man ta jo antraste,dovanojau savo,bet ..)
Daug pasakančios citatos: “Aš mačiau skinus, kurie daužė gatvėje snukius kitataučiams dėl lietuvybės. (…) Visi jie mano nuomone yra “atsakingi piliečiai”; “atsakingiems piliečiams reikia pradėti burtis į grupes. Ruoštis tam ES griuvimui, valstybės atstatymui ir pilietiniam karui prieš savus išdavikus”; “Susekti visus išdavikus, kaip jie dabar seka visus mus. Po to išnaikint jų tinklą, įskaitant juos pačius. Bus kaip naujas pokaris, tik šį kartą ne atsakingų Lietuvos piliečių, o priešiškų valstybei gaivalų genofondas išnyks…”
Šiurpoka,ar ne? Pjausite, karsite ar sprogdinsite tuos “išdavikus”? Jei autorius pakaltinamas, tai turėtų žinoti, kad už panašių veiksmų kurstymą yra ir BK straipsnis. Alko redaktorius irgi galėtų pasidomėti, nes smurto propaganda viešinama jo portale.
Ar yra BK straipnis už antikonstitucinius Lietuvos nepriklausomybės naikinimo veiksmus? Reiktų paderinti Vytautui Landsbergiui, Daliai Grybauskaitei, Algirdui Butkevičiui ir kitiems panašiems. Sąrašas labai ilgas.
Atsakingi piliečiai tai įgyvendins, nepergyvenkit. Pilna ten tų straipsnių. Šitiems tinka berods BK 118 straipsnis, atsiverti ir panaudoji. 😉
118 straipsnis. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką
Tas, kas taikos metu padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią,
baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
********************************************************************
Labai menka bausmė. Bemaž milijonas Lietuvos gyventojų buvo priversti palikti gimtinę. Tinkamiausia bausmė būtų iki gyvos galvos.
Bausmė nėra svarbiausia. Ištaisyt tokius turbūt irgi beviltiška. Svarbiausias uždavinys yra sustabdyti tokius nusikaltimus, išardyti išdavikų tinklą ir neleisti užsiimti tokia veikla ateityje (kuo stipriau bus nubausti, tuo mažesnė pasikartojimo tikimybė…).
Amelija, nekreipk į jį dėmesio. Jau tris kartus jį bandžiau paprotinti, kad rašant reikia mąstyti. Vieną kartą rašė apie kažkokius, kurie išlėkė į užsienį ieškoti paramos, kitą kartą rašė kaip jis svetimtaučiams kumščiais aiškino lietuvybę, dar kitą kartą apie savo lytinius santykius su kitatautėmis, žodžiu… Geriau visai nieko nerašytų.
Che, nesirūpink taip. Geriau susirūpink suvokimu kai skaitai, kažkaip labai viską kreivai vartai. Apie lytinius santykius ten tikrai nebuvo, nežinai tų santykių su ukrainietėmis. Geriau įdėk nuorodą į mano tą rašliavą, dabar nerandu, visiem bus naudinga paskaityt. Aš tau ten parašysiu ir apie santykius, turėsi bent priežastį protinti kitą kartą. Bailūs jūs komentatoriai, nuobodybės, tyliai tupėkit, o aš einu santykiaut, dabar laiko nėra. 🙂
Išdavikus paprastai sušaudo. Bet kadangi žodžio laisvė, tai galite siūlyti visokias poveikio priemones, sėkmės. 🙂 Ir man nusišvilpt ant BK, jei ten viską draudžia, eikite paskųst ir iškelkite man bylą, laukiu – nesulaukiu. 😉 😀
Pritariu, kad didžioji dalis mūsų esam tik vartotojai. Nebeturi lietuviai nei savigarbos, nei stuburo… Manęs negąsdina Jūsų “žiauriai radikalios”mintys.Nutautėjusį padarą labai paprasta valdyt visokiems globalistams ar “laisvojo Kapitalo” sektantams. Būtent radikaliai nusiteikusių patriotų ir trūksta LT.
Aš pabandysiu pabūt Kemblys, nes tas kažko nupezo, nepataiso žodžių. 🙂 “Radikalus” reiškia “pagrindinis, esminis, griežtas” ar “griežtų pažiūrų”, “ryžtingas”. Taigi, čia gerai tinka ryžtingas, nors ir kiti tinka. Ir tokie visi patriotai turi būt, kitokių nebūna. Šitoj vietoj yra pagrindinis požiūris, kuris parašytas pirmam Konstitucijos punkte, kad Lietuva yra Nepriklausoma valstybė. Jokie Nepriklausomybės pardavinėjimai ir savo Tautos naikinimas negali būt priimtini, nesvarbu dėl ko – ar dėl ES pinigų, ar dėl rusiškų dujų, ar dėl bet ko (“tolerancijos”). Čia yra tik išdavystė, o su išdavikais galima tik griežtai. Kalbėkim lietuviškai, iš esmės ir ryžtingai. 😉
,,Gal ir atsirastų norinčių dirbti Lietuvoje, jei tai reikštų darbą savo valstybei.”tikrai atsirastu..ir nemazai..bet kol kas dirbama ne savo valstybei..
Nedarys jie tvarkos,jiems už tai nemoka,arba moka mažai,o štai už betvarkę,jie gauna neblogai.
Aš nemanau, kad tokios ekstremalios priemonės tinka. Kiek jau tų revoliucijų buvo? Naujausias pavyzdys – eilinė revoliucija Ukrainoj. Ką jie išsprendė? Taigi… Kol turim taiką ir ramybę, reikia ją branginti. Mūsų patriotinis karingumas pravers kai prasidės suirutė. O ji prasidės. Ir be mūsų pagalbos. Ir ant subyrėjusios ES griuvėsių vis tiek kursis nauji dariniai. Ir mums dar prireiks drąsos ir parako, kad neleistumėm sutrypti į kelio dulkes savo lietuviško tapatumo.
O šiandien reikia pradžiai bent jau nepanikuoti ir neverkšlenti. Kiek galim žingsnių daryti – tiek ir padaryti. Štai bus referendumas: niekas mūsų nepersekioja, niekas netremia ir nešaudo. Reikia tik nueiti ir išreikšti savo valią. Netgi anonimiškai. Ir daugiau tokių progų pasitaiko, tiesa mažai. Bet mes net ir tų nerealizuojam.
Labai didelė spraga yra žmonių politiniam išprusime. Kad tokie referendumai pavyktų, žmones reikia šviesti. Valdžia tikrai tuo neužsiims. Niekada valdžia lietuvybės negynė, ji tik tą lietuvybę parceliavo. Ir Basanavičiaus laikais atgimimas buvo įmanomas tik dėka to, kad žmonės buvo ilgus metus šviečiami. Tą darė knygnešiai, rizikuodami savo kailiu. Ponai mums nei kiek nepadėjo. Dabar tiek rizikuoti nebereikia, tai kas mums trukdo? Gera mintis visiems burtis po viena vėliava, į vieną klubą. Štai Alkas yra gera vieta. Paminėjot baltų tikėjimo išpažinėjus. Aš jiems nepritariu besąlygiškai, bet ir neprieštarauju, iš esmės jie irgi puoselėja lietuvybę. Taip reikia ir burtis… Kuo daugiau mūsų susiburs, tuo daugiau ir naujų ateinančių bus. Tik reikia ne tūnoti patyliukais, o kalbėti, būti matomam ir girdimam. Kaip kitaip susibursi?
Tai tiek šiandien galim padaryti. Daugiau ir nereikia. Bent tiek dar padarykim.
Neseniai savo sūnui davėm panašų vardą į tavo, todėl atsiliepimus ir perskaitau, akis pastoviai užkliūva. 🙂 Atsiliepimai protingi, užskaitau. Nereikia tos Ukrainos bijot, ten viskas teisingai vyksta. Anksčiau ar vėliau ir pas mus gali būt tas pats. Juk mūsų valdžia iš tikrųjų tokia pati kaip Janukovičiaus, tik turi ES paramą. Įsivaizduok, kad tas Janukovyčius pasirašė sutartį su ES ir yra Vakarų sąjungininkas. Pas mus dabar lygiai tas pats gaunasi. Juk valstybės silpninimo ir griovimo politika vis tiek anksčiau ar vėliau baigsis karu, suirute. Dabar Janukovičiaus sistema Ukrainoj žlunga. Yra kiti išdavikai, tie vakarietiški Jaceniukai, Timošenkos ir t.t. Bet tikri ukrainiečiai ES narystei nepritaria. Dešinysis sektorius spaudžia tuos “vakariečius” ir jie priversti kariaut su tais “prorusiškais” veikėjais. Viskas teisingai. Kitaip tie vakarietiški išdavikai atiduotų Rusijai Ukrainos rytines sritis, taip pat kaip Krymą. Vienintelė Ukrainos klaida, kad karas nebuvo pradėtas tam pačiam Kryme. Valstybė privalo ginti savo teritoriją. Dabar ten vyktų karas, o rytinėse srityse būtų ramu. Žymiai geresnis pasirinkimas. Prasčiausiai būtų tada, jei dabar būtų atidavę Donecko ir Lugansko sritis. Tada karas prasidėtų visoj Ukrainoj ir būtų ne šimtai ar tūkstančiai aukų, o žymiai daugiau. Kodėl tas karas apskritai vyksta? Ogi todėl, kad Ukrainos valdžia pastoviai silpnino savo šalį, tuo ir pasinaudojo Putinas. Dabar teks valstybę sukurti iš naujo, nuo griuvėsių. Nereikia to bijot. Dabar doneckus-luganskus Rusija matys kaip savo ausis be veidrodžio. Aš čia daug prirašiau todėl, kad Lietuvoj tas pats bus, galim ruoštis. O šitų veiksmų kaltininkus mes persekiosim, kaip Ukraina persekioja Janukovyčių. Nes tik išdavikų valdžia kalta, kad šalyje tokia padėtis susidaro. Tarp kitko, tų vakarietiškų Turčinovų ir pan. taip pat laukia Janukovyčiaus likimas, jei pardavinės Tėvynę (tarkim, rytų Ukrainą – Rusijai, o kas liko – ES ir pasidalintų pinigus už išdavystę). Dabar kariaut teks už viską… Bet Ukrainoj žymiai geriau, negu pokaris Lietuvoj po 1940 metų pasidavimo. Gintis yra privaloma, kitaip laukia tragedija. “Geras karas laimina viską”…
Dėl Lietuvos tai aš nesiūlau nieko YPATINGO (prisimink, taip verčiasi žodis “ekstremalus”). Būtent Lietuvos pardavinėjimas, dabartinė mūsų valdžios politika yra “ekstremizmas”. Daugelio jūsų požiūris irgi yra už mano “ekstremalesnis”, kitaip nepavadinsi. Jūs, kurie prisitaikot prie savo valstybės naikinimo ir tylit, esat ypatingas nukrypimas nuo normos, todėl – ekstremistai pagal reikšmę. Ir tik todėl čia daugelis liejat ašaras, kaip neteisinga valstybėje viskas, bet kad reiks pasiaukot (t.y. bent jau kovot), tai – tabu. Dabar Lietuva verčiama panašia vakarų kolonija, kaip anksčiau buvo Indija, ir tai tęsis iki panašaus žemių įsisavinimo kaip Amerikos indėnų teritorijoj (aišku, jeigu leisim). Čia yra XVIII-XIX a. kolonijinė pavergimo politika. Jūs puikiai suprantat, kad tai yra nenormalu, todėl ir verkiat. Baikit čia verkt. 😉 Normalus pilietis turi ginti savo šalį ir rūpintis savo Tauta.
Dėl kitko pritariu. Mes neturim tūnoti, o kalbėti tiesos žodžiais. Reikia šviesti tuos pačius politikus, prisitaikėlius, sakykim stancikus, teisingus žmones. Aš čia kaip knygnešys pasidariau… 🙂 Šiaip tai žmonės bijo kalbėt, užguiti ir persekiojami po vieną. Kas nebijotų parašyt, kad karo metu išdavikus mes šaudysim? Už dabartinę išdavikų veiklą irgi tada teks atsakyt. Aš parašiau, tegul dabar sau užsirašo ant kaktos! Ko bijot? Kad kompą atims? 🙂 Tegul tik pasiima, aš galėsiu į akis ir teisėjams teisme visiems dešimt kartų pakartot, jei norės – tegul atsiduria išdavikų sąraše. Surasim visus. Čia yra normalu. Dar ką sistema gali padaryt? Gali nužudyt, tarkim. Kažkaip nebaisu, nes aš ginsiuosi, pažiūrėsim kas ką nužudys. Kol manęs nepuola, aš irgi nepuolu, tiek žinių. Taigi, rašau ką noriu ir man smagu. Jaučiat, kaip kvėpuot lengviau pasidarė? Aš puikiai žinau, kad esu įrašytas į saugumo suvestines kažkokias. Oi, pamanyk… Taigi, žinokit, kad seka visus. Aš pamenu pirmą kartą mane užrašė į KGB sąrašą kažkokį dar gal penktoj klasėj. Tipo rašiny kažką ne taip apie ruskius ir sovietų sąjungą parašiau. “Pirisidirbai visam gyvenimui”. Na, ir kas laimėjo? Griuvo ta TSRS netrukus ir gali sau šiknon lietuvių mokytoja (stukačiokė) susikišt tuos rašinius… Dabar parašų rinkėjai irgi visi VSD sužymėti, užtikrintai. Visų įdomesnių pasiklausoma, sekama ir taip toliau. Aš norėčiau žinot, kodėl mes turim šerti tuos seklius-morkas ir išlaikyt už savo pinigus? Išvalyt reiks sistemą. Dabar jie nešaudo, netremia, daugumos ir nepersekioja. Bet gali pradėt, kai gaus signalą iš “naujųjų sąjungininkų”. Ir taip toliau. Jei Rusija užgrobtų, garantuotai tuos visus “dosjė” jiems perduos, sakys va pavojingiausi šitie, atpirkimo ožiais padarys. Dar kitas variantas, kad prasidės suirutė šiaip, tarkim ES sugrius ir panašiai visaip. Ateity gali svetimtaučiai lietuvius pradėt užpuldinėt ir panašiai. Aš kur lenkiu? Mūsų valdžia mūsų negins! Jie mus pardavinės. Kai parduos viską, pereis prie žmonių. Kaip kitaip parazitai gali išgyventi? Čia didelės galimybės. Dabar mums reikia ruoštis savigynai. Be to, užsidaryt akloj gynyboj neverta. Tegul žino, kad matom viską ir patys pulsim, jei prieisim ribą. Tas žinojimas juos puikiai sudrausmins. 😉 Juk ne veltui apsimest bando žmonių atstovais ir vaidina dėl referendumo surengimo, taip toliau. Dreba kinkos truputį… Kuo labiau pažengsim dabar, tuo bus lengviau, kai ateis “krizė”. Tie, kurie neleidžia sutrypti į dulkes lietuviško tapatumo, yra mūsų pagrindas. Mes neleidom sutrypt kovo 11-os eisenos. Kalbėjom su policija, tai žinokit, kad jie labai bijo “maidano”, susirėmimų ir taip toliau. Kaip tik kalba pakrypdavo apie galimą gynybą nuo policijos užpuolimo, jie pasidarydavo “šilkiniai”… 🙂 Dėl referendumo, tai aš prisidėjau ~1.5 tūkst. parašų. Rinkom su draugais pakankami sunkiai. Aštrių buvo ginčų, bet sakiau visiems ką galvoju, manęs niekas neužčiaups. Jei nebūtume prisidėję visi, galimybės išvis nebūtų. Kuo mažiau visi bijosim, tuo bus daugiau galimybių. Dabar galvoju užsirašyt referendume stebėtoju, tegul ten tik pabando sukčiaut…
Čia daug prirašiau. Apibendrinant, nori taikos – ruoškis karui. Gal tada jo ir nebus, nes niekas stiprių nepuola. Reikia pradėt labiau bendraut ir plėst teisingų žmonių grupes. Baikit bijot, duokit atkirtį, nesileiskit žeminami. Žinokit, kad kiekvienas pasisakantis už Tėvynę bus įtrauktas VSD ir užsienio visokių KGB sąrašuose, stebimas. Bet jums nėra kur dingt. Nes spaus į kampą tol, kol negyvai uždusins. Labiausiai nukentės pasiduodantys. Atsiminkit, kova visada turi prasmę! Aš nesitraukiu, nesižeminu ir puikiai sekasi. Gyvas ir sveikas. Jei jums prireiks, ateisiu į pagalbą panaudodamas prievartą. Jūs ne vieni. 😉 Buvo įdomu pabendraut. Aušry, dažniau rašyk.
Ot už parašus referendumui tai – Ačiū! Kovingumas irgi dalykas sveikas, ypatingai jaunam žmogui. Bet kovingumas su emocijomis yra jau karštakošiškumas. Jei ateis tokie laikai, kad reikės ginti mūsų Lietuvą, aš tylėdamas išeisiu iš namų ir prisidėsiu prie lietuvių. Bet dabar dar ne toks laikas. Dabar dar reikia tiesiog netingėti į referendumą nueiti!
P.S. Gerą vardą davėt sūnui – pamatysit!
Na, ne visai toks vardas, galūnė -rys. Bet davėm prie aukuro ir šiaip puikiai atrodo, bus tikras Lietuvis, nepražus Tauta. Dėl referendumo tai ne tik nueisiu, bet dar paskleisiu visaip žinią, jau marškinėlius referendumo užsisakiau – pavarysim. 😉
Neatpažinti žodžiai: “emigrantas”- ar tai pabėgelis iš Lietuvos, o atvykęs į kitą šalį prie turtingesnio stalo, jau – “migrantas” . Tai gal lietuviškai, turėtų būti, atvykėlis, klajoklis, valkata. Ar taip? O ką reiškia ” reemigrantas “? Tai gal tas, kur svetimame krašte sočiai priputo, ar iš bado ištinusiu pilvu namo grįžo? D. Paukštė nesivargins aiškinti , per mažas esu, kad su manimi “komunikuoti’- labai gražus žodis.
Gaila, nepaklausiau Tėvo, nesimokiau. Dabar būčiau lygus su propesoriais, o ne garukas- mažaraštis.