Vilniaus miesto savivaldybė pristato gyventojų evakavimo planą, kuris yra universalus ir gali būti pritaikomas skirtingų ekstremalių padėčių metu evakuojant tiek vieno namo, tiek viso miesto gyventojus. Įvertinus įvairias galinčias kilti grėsmes, numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys, evakuacijos maršrutai mieste bei už jo ribų, sudėlioti pagalbos gyventojams algoritmai.
Sostinės evakuacijos planą sudaro dvi dalys: neviešoji ir viešoji
Neviešoji dalis skirta institucijų tarpusavio sąveikai – čia įvertintos grėsmės, rizikos, reikalingi žmogiškieji ir transporto ištekliai, sudėlioti bendri institucijų veikimo mechanizmai ir kt. Viešosios dalies pranešimai parengti pagal vilniečių poreikius. Čia paaiškinamas evakuacijos procesas, pateikiami pagal seniūnijas pritaikyti maršrutai, surinkimo bei tarpiniai punktai, kita aktuali informacija. Parengtas leidinys yra pasiekiamas internetu saugusvilnius.lt, o fizinių kopijų bus galima rasti seniūnijose bei bibliotekose.
Planas nereiškia grėsmės
„Parengtas evakuacijos planas savaime nereiškia, kad laukiame realios grėsmės ir ruošiamės miesto evakuacijai. Įvairūs pastarųjų metų įvykiai, kaip pvz. lėktuvo nukritimas tiesiog vilniečių kieme, parodė, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiems kylantiems lokaliems iššūkiams.
Šiuo metu skirtingiems scenarijams esame pasiruošę geriau nei bet kada iki šiol, tačiau tikimės, kad planas liks dulkėti stalčiuje ir bus išbandomas tik pratybose“, – komentuoja Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Planas rengtas tiek įvertinus karinę patirtį Ukrainoje, tiek semiantis žinių iš evakuacijos praktikų JAV, kur tai reikalinga dėl gamtinių katastrofų. Siekta parengti universalų planą, nustatyti procedūras, kurios būtų tinkamos ir esant mažesnėms grėsmėms bei siekiant evakuoti miestą dalimis.
„Vilniaus miesto gynyba turėtų būti svarbi vilniečiams, o jei būtų poreikis vykdyti evakuaciją, reikėtų vadovautis oficialių institucijų – policijos, kariuomenės – nurodymais, kurie būtų skelbiami žiniasklaidoje, oficialiuose šalies institucijų puslapiuose, radijuje, televizijoje bei gyvai ant žemės“, – sako Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas.
Miesto evakuacija gali būti inicijuojama dėl ekstremalių infrastruktūros avarijų, stiprių gamtinių stichijų, branduolinės grėsmės, hibridinių atakų ar karinės invazijos. Priklausomai nuo priežasties, gali skirtis evakuacijos mastas. Evakuacija gali būti vykdoma ir miesto ribose, evakuojant vilniečius iš vieno rajono į kitą.
PAGD vaidmuo
„Mūsų vertinimu, evakuacijos plane Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vaidmuo yra kertinis dėl dviejų aspektų. Pirma, PAGD koordinuotų evakavimą nacionaliniu mastu, kas būtų labai svarbu ir Vilniaus miestui, nes turėtume procesą organizuoti taip, kad jis derėtų su tuo, kas vyksta likusioje šalyje.
Antra, PAGD įsitraukia tuo atveju, kai savivaldybės nebėra pajėgios suteikti visapusiškos pagalbos, ir reikia papildomai pasitelkti civilinės saugos pajėgas arba valstybės rezervo priemones, pavyzdžiui palapines, generatorius, miegmaišius. Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai visada yra pasiruošę atlikti gelbėjimo darbus ir suteikti pagalbą gyventojams“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Renatas Požėla.
Atnaujintas evakuacijos planas yra viena iš Vilniaus gynybos politikos plano dalių. Gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės sritys: paramos gynybai ir civilinės saugos stiprinimo. Įgyvendinant šį planą, suformuotas miesto kontrmobilumo priemonių parkas, plečiami sirenų bei priedangų tinklai, vykdomos gyventojų švietimo iniciatyvos.
Pirmas evakuacijos proceso etapas – gyventojų perspėjimas
Plane numatytas penkių žingsnių evakuacijos procesas nuo gyventojų perspėjimo iki grįžimo į miestą, kai tam yra galimybė.
Kilus pavojui, dėl kurio reikėtų palikti miestą, gyventojai pirmiausia būtų nedelsiant įspėjami sirenomis, perspėjimo pranešimais mobiliuosiuose telefonuose bei per oficialius informacijos sklaidos kanalus: radiją (M-1, Radiocentras, LRT), LRT televiziją, savivaldybės tinklalapį, soc. tinklus.
Pirmuoju pranešimu būtų siunčiama žinia apie ekstremalios padėties pobūdį, evakuacijos būtinybę, skelbiama pagrindinė žinia apie evakuacijos maršrutus. Gyventojai gautų konkrečius nurodymus pagal jų vietovę – pranešime būtų nurodomi seniūnijai paskirti maršrutai, surinkimo ir tarpiniai evakavimo punktai, evakuacijos laikas.
Pranešimai apie galimus eismo apribojimus, nukreipimus ir prioritetinius maršrutus oficialiuose kanaluose būtų nuolat atnaujinami pagal eismo padėtį realiuoju metu.
Siekiant užtikrinti patogų ir greitą žinių pasiekiamumą visiems gyventojams, aktualiausi pranešimai, susiję su gyventojų saugumu taip pat būtų teikiami savivaldybės civilinės saugos linija 19101.
Skirtingiems scenarijams – trys evakuacijos kryptys
Atsižvelgiant į skirtingas grėsmes, plane numatyti trys evakuacijos scenarijai: Panevėžio / Šiaulių kryptimi, Kauno / Klaipėdos kryptimi ir Alytaus / Lenkijos pasienio kryptimi. Evakuacijos kryptis būtų pranešama gyventojams tik paskelbus apie būtinybę evakuotis.
Evakuacijos kryptys parinktos siekiant maksimaliai sumažinti eismo spūstis ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų saugiai pasiekti iš anksto numatytus surinkimo punktus bei tarpinius evakavimo punktus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad evakuacijos krypčių miestai nebūtinai yra galutiniai evakuacijos taškai – gyventojai gali būti nukreipiami ir į pakeliui esančias gyvenvietes. Vilniaus savivaldybė yra sudariusi tarpusavio pagalbos sutartis su 16 kitų savivaldybių, kad prireikus vilniečiais būtų pasirūpinta.
Kiekvienam evakuacijos scenarijui numatyti pagrindiniai bei alternatyvūs maršrutai iš kiekvienos seniūnijos, kuriuos galima patogiai pasiekti per „Google“ žemėlapius, spustelėjus nuorodas, esančias viešojoje evakuacijos plano dalyje. Plane taip pat analogiškai nurodomi maršrutai už miesto ribų.
Meras įvardija penkis prioritetinius projektus: „Siekiant užtikrinti didesnį gyventojų saugumą, būtina atlikti šiuos darbus: Valakampių tilto kapitalinis remontą, A1 išvažiavimo platinimą, Mykolo Lietuvio gatvės statybą bei Geležinio vilko ir Molėtų plento sankryžos atnaujinimą į dviejų lygių sankryžą, Šiaurinės gatvės statybą nuo Vilniaus vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g., Eišiškių plento atnaujinimą jį platinant.“
Svarbu pažymėti, kad evakuacijos procesas yra dinamiškas, todėl visos pateikiamos kryptys gali būti koreguojamos atsižvelgiant į situaciją. Jei pagrindiniai maršrutai taptų neprieinami dėl infrastruktūros pažeidimų, transporto spūsčių ar kitų nenumatytų aplinkybių, būtų nedelsiant paskelbiama apie alternatyvius maršrutus ar kitas evakuacijos kryptis.
Negalintiems evakuotis patiems – numatyta savivaldybės pagalba
Sostinės evakuacijos plane numatoma trijų tipų evakuacija – savarankiškas išvykimas, evakuacija su savivaldybės pagalba bei socialines ar slaugos paslaugas namuose gaunančių asmenų evakuacija.
Vilniečiai, turintys automobilius ir galintys savarankiškai palikti miestą, turėtų pasirūpinti svarbiausiais daiktais bei, naudodamiesi savivaldybės nurodytais maršrutais, išvažiuoti iš miesto.
Neturintys galimybių išvykti savarankiškai, turėtų pasiekti artimiausią surinkimo punktą – visoje sostinėje numatyta beveik 60 tokių punktų. Čia gyventojai būtų suskirstomi į grupes, sudaromos transporto priemonių kolonos ir jų palydos. Negalintiems savarankiškai pasiekti surinkimo punkto, reikėtų paskambinti civilinės saugos linija 19101, kad būtų paskirtas savanoris, galintis palydėti, arba transportas pavėžėjimui.
Kviečia gyventojus iš anksto susipažinti su planu
Kad evakuacija būtų sklandi, gyventojai kviečiami iš anksto susipažinti su evakuacijos procesu ir turėti savo šeimos planą – apgalvoti susitikimo vietą, svarbiausius kontaktus, konkrečius veiksmus skirtingose situacijose. Kuo daugiau detalių apgalvojama iš anksto, tuo ramiau galima reaguoti į iškylančias grėsmes.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
