Antradienis, 25 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pasaulinė vėžio diena šiemet skirta paneigti prasimanymus apie šią ligą

www.alkas.lt
2014-02-04 07:39:44
270
PERŽIŪROS
4
Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.

Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.

Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.
Vėžinės ląstelės, „World Cancer Day“ nuotr.

Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Vilniaus Universiteto Onkologijos instituto duomenimis, mūsų šalyje (kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse) kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Prognozuojama, kad iki 2025-ųjų kasmet onkologinėmis ligomis Žemėje susirgs 20 mln. žmonių. Tai yra 40 proc. daugiau nei dabar, skelbia tyrimą atlikusi Pasaulio sveikatos organizacija

2014 m. Pasaulinės vėžio dienos tema yra „Paneikime prasimanymus apie vėžį“. Atsižvelgiant į pernai vykusią sėkmingą vėžio prevencijos kampaniją, šiemet dėmesys bus sutelktas į Pasaulinės vėžio deklaracijos (World Cancer Declaration) 5 uždavinį – mažinti atskirtį ir išsklaidyti prasimanymus apie vėžį.

1 prasimanymas: Mums nereikia kalbėtis apie vėžį. Tiesa: Nors vėžys yra sunki našta žmogui, su kuria nėra lengva susitaikyti, o juo labiau apie ją atvirai šnekėtis su aplinkiniais, bet dalijantis ligos metu patiriamais sunkumais su artimaisiais ar draugais galima palengvinti šią ligos nulemtą naštą.

2 prasimanymas: Nėra jokių vėžio simptomų ar ženklų. Tiesa: Yra daugybė simptomų ir ženklų, kurie gali padėti aptikti vėžį, o jo diagnozavimo ankstyvojoje stadijoje nauda nenuginčijama.

3 prasimanymas: Nėra nieko, ką galima būtų padaryti, jog sergamumas vėžiu sumažėtų. Tiesa: Daug ką galima padaryti individo, bendruomenės ar politiniu lygmeniu. Esant tam tikroms strategijoms, galima išvengti trečdalio labiausiai paplitusių vėžio formų.

4 prasimanymas: Aš neturiu teisės į vėžio gydymą. Tiesa: Visi žmonės turi teisę gauti įrodytas ir efektyvias gydymo priemones bei paslaugas lygiomis sąlygomis, nepatirdami dėl to sunkumų.

Vėžinės ligos (moksl. neoplazmos) – ligų grupė, kurių būdingas požymis – nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.

Vėžiu susergama, kai ląstelės ima elgtis nenormaliai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Visi kūno organai sudaryti iš ląstelių, kurios dauginasi tik tada, kai to reikia. Šis vyksmas palaiko gerą mūsų organizmo būklę. Jei ląstelės ima daugintis nenormaliai, susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys, vadinamas naviku, gali būti gėrybinis arba piktybinis.

Vėžio požymiai. Nors ir neturite jokių problemų, reikėtų reguliariai tikrintis sveikatą. Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: pakitimai žarnyno ar šlapimo pūslės veikloje, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, pokyčiai karpose ar apgamuose, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį; jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą – ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo.

Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo.

Riziką susirgti vėžiu didina senėjimas, rūkymas, netinkama mityba, antsvoris, saulės spinduliai, alkoholis, jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai ir  kitos kenksmingos medžiagos, kai kurie hormonai, paveldimumas.

Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie (pvz., paveldimumas) yra neišvengiami, tačiau svarbu įsisąmoninti, kad patartina itin saugotis kitų rizikos veiksnių ir reguliariai tikrintis, nes jei ima vystytis vėžys, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti.

Svarbu nuolat pasinaudoti galimybe nemokamai pasitikrinti sveikatą ir kuo anksčiau užkirsti kelią ligai. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dalyvauti prevencinėse programose:

PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA. Skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.  Vieną kartą per dvejus metus jums atliks kraujo tyrimą ir nustatys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Nustačius padidėjusį PSA kiekį, jus nusiųs konsultuotis pas urologą ir atliks priešinės liaukos biopsijos tyrimą, kuriuo patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.

GIMDOS KAKLELIO PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PROGRAMA. Skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per trejus metus jums atliks citologinio tepinėlio tyrimą. Tik anksti nustačius nejaučiamus pakitimus galima išvengti ligos, pasveikti. Esant reikalui, atliks biopsiją, kurios rezultatai patvirtins arba paneigs ligos diagnozę.

ATRANKINĖS MAMOGRAFINĖS PATIKROS DĖL KRŪTIES VĖŽIO PROGRAMA. Skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks paprastą ir saugų mamografinį tyrimą (rentgenu), leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, jus nusiųs pas specialistą konsultacijos – diagnozei patikslinti ir gydyti.

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS FINANSAVIMO PROGRAMA. Skirta asmenų nuo 50 iki 74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Jei reikia, jus nusiųs pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Diagnozei patikslinti bus paimta biopsija, taikant intraveninę nejautrą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šiandien minima Pasaulinė vėžio diena
  2. Ką žinote apie piktybinę kraujo ligą – limfomą?
  3. Moterys kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl vėžio
  4. Moterys raginamos nepamiršti galimybės nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio
  5. Geriausia gimdos kaklelio vėžio prevencija – reguliarus tikrinimasis ir skiepai
  6. Anksčiau išaiškinta liga – didesnė tikimybė pasveikti
  7. Kaip išvengti krūties vėžio?
  8. Specialistai ragina tikrintis dėl odos vėžio
  9. 20 metų po vėžio. Pamintos medikų prognozės
  10. SAM ragina moteris aktyviau tikrintis dėl krūties vėžio
  11. Iš prostatos vėžio gniaužtų ištraukė tūkstančius vyrų gyvybių
  12. Geriausia prostatos vėžio profilaktikos priemonė – ankstyvoji diagnostika
  13. Vėžio riziką didinantį geną paveldėjome iš senovės baltų
  14. Naujas vėžio gydymo būdas: pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta radioembolizacija
  15. Vėžio gydymo metodas leidžia pagerinti vaisių ir daržovių kokybę

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Tęsėjas says:
    13 metų ago

    Nesu medikas, tačiau pakankamai gerai susipažinęs su mūsų protėvių šaltiniais galiu daryti prielaidą, kad vėžį gimdo negailėstinga oro, vandens ir labiausiai – ugnies tarša!!! O tai reiškia – vėžio kaltininkais esame mes patys!!!
    Mūsų protėviai mirties bauda bausdavo už atliekų deginimą! O mes statome galingiausias krosnis, kad degintumem ne tiktai savo bet ir kaimynų šiukšles bei įvairiausias atliekas!? Ir tai darome didžiausių miestų pašonėje!?
    Mūsų protėviai naftos bitumą naudodavo tiktai statyboms, tačiau jis visais atvėjais turėjo būti Saulei “nematomas”!
    Mes gi ne tiktai jį plačiai naudojame statyboje ir atviriems Saulei keliams, bet dargi deginame galingose krosnyse!?
    Ar ne paradoksas, kai ardome ekologiškiausius protėviais nutiestus akmens bruko kelius ir jų vietoje liejame asfaltą?!?!?!

    Atsakyti
  2. Prusas says:
    10 metų ago

    “Nors vėžio atsiradimo priežastys dar nėra iki galo išaiškintos, bet jau tikrai žinoma, kad vėžys nėra užkrečiama liga, t.y. kontaktas su sergančiu asmeniu visiškai nėra pavojingas. Vėžys išsivysto palaipsniui, kaip pasekmė įvairių veiksnių – aplinkos, gyvenimo būdo ir paveldimumo.” ……..o tai kaip tada laboratorinems pelems vezi ivaro??????????????????????????? nerasykite kliedesiu, nes net yra istisomis seimomis ismire veziu ir pirmas nugaisdavo ju suo no to paties tipo vezio

    Atsakyti
  3. Prusas says:
    10 metų ago

    “Riziką susirgti vėžiu didina senėjimas, rūkymas, netinkama mityba, antsvoris, saulės spinduliai, alkoholis, jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai ir kitos kenksmingos medžiagos, kai kurie hormonai, paveldimumas.”……………………pagrindine vezio priezastis yra mikroorganizmai-parazitai ir ju veikla organizme, ypac grybeliai ir pirmuonys

    Atsakyti
  4. Prusas says:
    10 metų ago

    “Daugelio šių rizikos veiksnių galima išvengti. Kai kurie (pvz., paveldimumas) yra neišvengiami,” …………………………paveldimumas isvis yra ne priezastis ir ne rizikos veiksnys, o tik organizmo gebejimas gintis nuo aplinkos veiksniu, ypac imuniteto stiprumas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audros padariniai
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus po audros apžiūrėti savo valdas ir pradėti šalinti išverstus medžius

2026 08 25
Baltijos kelias
Istorija

Baltijos kelio diena primena: laisvei reikia ne tik sienų, bet ir atminties

2026 08 25
Molotovo–Ribbentropo paktas: V. Molotovas pasirašo Vokietijos ir SSRS sutartį, šalia – I. Ribbentropas ir J. Stalinas
Istorija

Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka

2026 08 24
Pasitarimas Vyriausybėje
Lietuvoje

M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių

2026 08 24
Audros padariniai
Gamta ir žmogus

Per dvi dienas – ugniagesiai sulaukė per 2,5 tūkst. pagalbos prašymų

2026 08 24
Nulaužtas medis,audra
Gamta ir žmogus

Didžiausia šių metų audra jau padarė nuostolių už 1 mln. eurų

2026 08 24
Prezidentas vieši Kijeve
Lietuvoje

Viešėdamas Kijeve Prezidentas priėmė apdovanojimą Lietuvos žmonėms

2026 08 24
Įvažiavimas į Neringą
Lietuvoje

Mažėja rinkliava už įvažiavimą į Neringą

2026 08 24
Kleboniškių muziejaus Senųjų amatų dienos
Etninė kultūra

Kleboniškių muziejaus Senųjų amatų dienos atsisveikino iki kitos vasaros

2026 08 24
Perskaitytos knygos vis dažniau keliauja ne į lentynas, o į paštomatus | LP nuotr.
Lietuvoje

Šį rudenį atsiras dar 100 naujų Lietuvos pašto paštomatų

2026 08 24
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti magistralinį kelią A3 Vilnius–Minskas

2026 08 24
Ginkluotė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai nespėja atliepti kariuomenės poreikių

2026 08 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jules apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Stephanie Harlowe apie Aaron Swartz apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Jules apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Inna Kuročkina (I News) apie geruosius rusus apie Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus po audros apžiūrėti savo valdas ir pradėti šalinti išverstus medžius
  • Baltijos kelio diena primena: laisvei reikia ne tik sienų, bet ir atminties
  • Rugpjūčio 25-osios horoskopas: mažiau triukšmo, daugiau tikslių sprendimų
  • Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka

Kiti Straipsniai

Vitaminai

Ar stiprus imunitetas apskritai būna?

2026 08 23
Sveikata

Po pertraukos atnaujintos derybos dėl medikų atlyginimų

2026 08 21
Sveikata

Skubi endokrinologo pagalba taps greičiau prieinama

2026 08 19
Sėdimas darbas, nugaros skausmai

Stiprūs nuskausminamieji – ne visada išeitis skaudant nugarai

2026 08 16
Pusryčių dėžutėje – sveikatai palankūs užkandžiai

Kai vaikas „nevalgo“: kada reikėtų sunerimti?

2026 08 15
Paspirtukas

Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais

2026 08 15
Sveikata

Neringos gyventojams – patogesnės sveikatos priežiūros paslaugos

2026 08 12
Narkotikai, vaistai

Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos gali skirti tik kelios minutės

2026 08 08
Sveikata

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Sveikata

Širdies permušimai: kada reikėtų sunerimti?

2026 07 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Jules apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Stephanie Harlowe apie Aaron Swartz apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Jules apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Inna Kuročkina (I News) apie geruosius rusus apie Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu
  • Radijo knyga: apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
Kitas straipsnis
Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

J. Dapšauskas. Gal visuomenė nenori referendumų? Ko panikuojama?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai