Kitaip nei kolega Marius Laurinavičius, tikiu, kad pastarojo meto neva skirtingų Rusijos valdininkų ir organizacijų prieš Lietuvą nukreipti veiksmai bei pareiškimai nėra padriki ir atsitiktiniai, o tikrai yra koordinuojami mafijinės valstybės centro – Kremliaus.
Lietuvos reakcijos į daugiaplanį Rusijos spaudimą apnuogino mūsų valstybės valdymo ir strateginio mąstymo problemas, tačiau sykiu parodė, kad vyksta teigiama vertybinė ir kartų kaita: tvirtėja valstybiškai nusiteikęs elitas, kuris nebelinkęs manyti, kad real politik principas galėtų būti vienintelis mažos valstybės kelias.
Taip, Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros reakcija į kaimyninės valstybės elgesį su mūsų kroviniais rodo, kad stinga tarpinstitucinio susikalbėjimo, bendros vizijos ir kad asmeniniai politikų reitingai vis dar ima viršų prieš šalies interesus.
Akivaizdu ir tai, kad valdančiojoje koalicijoje – ir ypač tai pasakytina apie socdemus – apstu veikėjų, kurie neįsivaizduoja ir jau turbūt nebeįsisąmonins, kad Lietuva yra pilnavertė ES narė, kuri savo politiką turi vykdyti ne bizantiškuoju principu, bet pagal vakarietiškus standartus – per oficialius pareigūnus ir organizacijas. Su apgailestavimo gaidele balse kalbama apie tai, kad štai, deja, Lietuva taip nebemoka palaikyti gerų santykių su Rusija kaip Algirdo Brazausko laikais, kad nebeliko ryšių, užžėlė takeliai į kabinetus, į kuriuos buvo gabenamos dešrytės mainais už vasalams palankius sprendimus. Ir tokie veikėjai, kaip Bronius Bradauskas, siekia perrašyti Lietuvos istoriją ir nupudruoti dviprasmiškus jos dalyvius, tą patį A.Brazauską, Bronislovą Lubį ar prie daugybės okupuotos Lietuvos praradimų prisidėjusį Justą Paleckį.
Taip, Lietuvos politikams ir diplomatams stinga įdirbio bendraujant su Rusija, galbūt per mažai investuojama į šiuos santykius – akivaizdu, kad tai nesiseka net prorusiškais laikomiems socdemams, tačiau gera žinia yra tai, kad valstybės lygiu vis dažniau atsisakoma žaisti pagal Rusijos primetamas užkulisinio žaidimo taisykles. Politinis elitas, kad ir koks pasyvus, pagedęs ir aplipęs tokiais dviprasmiškais dariniais kaip Darbo partija, nebenori, o spaudžiamas viešosios opinijos – ir nebegali sykiu ar skyrium parsidavinėti Rusijai. Tokie žingsniai kaip patarėjo Antano Vinkaus siuntimas į Maskvą rusams pageidaujant tampa tik pavieniais brazauskinės politikos rudimentais.
Deja, trumpos atminties rinkėjai į Seimą vis dar renka tokius politikus kaip Viktoras Uspaskichas ar Bronius Bradauskas, vis dar garsiai abejojama, ar tikrai Lietuvai derėjo kelti tarptautinį skandalą, kai Austrija paleido Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą, ar turėjo būti uždrausta Lietuvoje transliuoti PBK produkciją, o tokie veikėjai kaip Algirdas Paleckis dergia Lietuvos vardą Lietuvoje ir užsienyje, iškraipydami istorinius faktus. Vis dėlto yra ženklų, kad šalies elitas sąmoningėja, vakarietiškėja ir tvirtėja, mažėja tolerancija antivalstybinei veiklai ir svarbūs dalykai nebepaliekami paraštėse.
Puiki šių procesų iliustracija yra reakcija į dezinformaciją, kurią transliavo PBK televizija. Kai 2006 m. LRTK nusprendė uždrausti Lietuvos kabelinėms televizijoms retransliuoti valstybinį Baltarusijos televizijos kanalą dėl jo skleidžiamos dezinformacijos, komisijai buvo daromas didelis spaudimas ir net konservatoriai tuo metu neturėjo vieningos nuomonės.
PBK propaganda apie Sausio 13-osios įvykius dabar visuomenės sutinkama jau visiškai kitaip: LRTK sprendimas buvo principingas ir vienbalsis, teismas jį užtvirtino, verslas atšaukė reklamą, o Jolanta Butkevičienė pasitraukė kanalo iš PBK valdančios bendrovės „BMA LT“ generalinės direktorės pareigų. Isteriška PBK reakcija į draudimus ir tai, kad, kaip sklando gandai, Lietuvoje ieškoma juos už ausų iš balos galinčių ištraukti viešųjų ryšių specialistų, geriausiai liudija, kad šio ideologinio išpuolio architektai, ko gero, patys nesitikėjo tokios reakcijos – Lietuvos visuomenės nuotaikų patikrinimas jiems atsiėjo pernelyg brangiai. Ir nepadėjo nei pačios Rusijos žiniasklaidos, nei ESBO pareigūnų, nei čionykščių žurnalistų vogravimai apie žodžio laisvę ir pavojus. Kaip teisingai pabrėžė konservatorė Rasa Juknevičienė, tokia propaganda nėra žiniasklaida. Taigi jai negali būti taikomi ir žodžio laisvės standartai.
Ši principinga laikysena ypač svarbi, nes užaugo nauja Lietuvos piliečių karta, nemačiusi sovietmečio ir jau neturinti asmeninio santykio su Lietuvos istorija. Jie turi suvokti, kodėl barokiškai atrodę Sąjūdžio mitingai buvo reikšmingi ir kodėl žmonės nesitraukė nei nuo televizijos bokšto, nei nuo Parlamento.
Savo ruožtu tai, kad įmonės nenori transliuoti savo reklamos greta antivalstybinės propagandos, rodo, kad, be kita ko, jie baiminasi savo vartotojų reakcijos. Taigi, regis, net ir masinis vartotojas, nepaisant ilgamečių nedraugiškų valstybių pastangų viešojoje erdvėje išplauti Lietuvai svarbius istorinius faktus, dar neprarado, o gal kaip tik – naujai įgyja vertybinį stuburą.
Tokių reakcijų akivaizdoje tik toks visuomenės nuotaikų nejaučiantis arba tiesiog nepaisantis politikas kaip B. Bradauskas galėjo pulti drausti svečiams iš Europos Sąjungos demonstruoti filmą apie Lietuvos nepriklausomybę, mat tai suerzintų rusus, o vis praleidžianti progą patylėti ir isteblišmentui kerštaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė – jį palaikyti. Iš to, kaip B.Bradauskas atvirai dėstė savo motyvus ir pasakojo, kaip siekė iškupiūruoti kadrus apie Sausio 13-ąją, matyti, koks nuoširdus brazauskinės politikos mohikanas yra B. Bradauskas.
Pastarojo norą parodyti A. Brazauską gražesnėje šviesoje geriausiai apibūdino tuometinių įvykių liudininkės Nijolės Oželytės pasipiktinimas. „Ar tas dvasios liliputas tikrai norėtų, kad būtų garsiai papasakota, kaip A. Brazauskas isteriškai rėkė apie „Landsbergio provokaciją“, kai išgirdo, kad Sąjūdžio frakcija balsuos ne už „suverenitetą SSSR sudėtyje”, o už visišką nepriklausomybę? Aš buvau to darkymosi liudininke, man net teko pasakyti, kad tauta užmėtys jį šiukšlėmis, jei išgirs, ką jis čia kalba arba jei jo vadovaujami perkrikštai komunistai už nepriklausomybę nebalsuos. Po balsavimo Justas Vincas Paleckis klykė po visą salę apie popierinę nepriklausomybę, širsdamas, kad dėl baimės buvo priverstas balsuoti“, – socialiniame tinkle prisimena to meto įvykių liudytoja.
Tokie liudijimai – labai vertingi, nes dėl savo reputacijos ir statuso susirūpinę A. Brazausko aplinkos veikėjai nuolat bando parodyti jį gražesnėje šviesoje. Štai DELFI paskelbus interviu su žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našle, žurnaliste ir vertėja Goda Ferensiene, kuriame ji pasakoja, kad niekas iš Brazauskų nėjo prie televizijos bokšto Sausio 13-ąją, portalas susilaukė aršaus A. Brazausko bendražygių spaudimo paneigti šią informaciją. Deja, nė vienas iš jų nepasinaudojo DELFI pasiūlyta teise padiskutuoti su G.Ferensiene viešai ir tekste išdėstyti tikrąsias aplinkybes – skaitytojams iš tiesų būtų svarbu sužinoti, kur ir ką veikė A. Brazauskas tą lemtingą naktį.
Taip, tokie veikėjai kaip A.Brazauskas ar B Lubys buvo neabejotinai charizmatiškos ir reikšmingos figūros Lietuvos gyvenime, tačiau kažin ar reiktų verkti, kad jų nėra kuo pakeisti. Drauge su šių veikėjų išėjimu Lietuva turi baigti savo bizantiškąją epochą su visais jos atributais ir formuoti civilizuotą vakarietišką kryptį bei nuosekliai jos laikytis. Ši perėjimas neįvyks per naktį, bet geroji žinia yra ta, kad jis tikrai prasidėjęs.
Svarbiausias argumentas – „tikiu“ ir taškas. Jeigu yra „koordinuojami mafijinės valstybės centro – Kremliaus“, tai reikia pripažinti kad yra „koordinuojami mafijinės valstybės centro – Vašingtono“, ar „koordinuojami mafijinės valstybės centro – Briuselio“ ir t.t. Toliau: „(…)vyksta TEIGIAMA vertybinė ir kartų kaita: tvirtėja valstybiškai nusiteikęs elitas, kuris NEBELINKĘS manyti, kad real politik principas galėtų būti vienintelis mažos valstybės kelias.“- t.y. šlovė veiksmams „koordinuojami mafijinės valstybės centro – Briuselio“. Ar pasidomėjom dėl „elgesį su mūsų kroviniais“? Ar patiktu mums kad vietoj deklaruojamų „kanceliarinių“ prekių, įvežama „santechniką“? … Melo viršūnė: “kurie neįsivaizduoja ir jau turbūt nebeįsisąmonins, kad Lietuva yra PILNAVERTĖ ES narė“?… Tai, kam tada žmonės parašus renka(peticijos, referendumai ir t.t.)Vaišvila nerimauja – „Susigrąžinkime valstybę!“… Juoda propaganda…
Nėra logikos tamstos komentare. Mafijinė struktūra įmanoma tik ten kur yra mafukų baronas, kuriam visi lenkiasi ir yra lojalūs. Kur nėra laisvų žurnalistų ir kur nėra kadencijos apribojimo.
Tačiau jūsų pateiktuose kituose pavyzdžiuose tai iš principo neįmanoma, nes yra opozicija, kuri nepraleistų progos susirinkti bonusus atskleidžiant priešininkų blogybes. Taip pat viską apriboja kadencija, po kurios prasidėtų teismai. Dabar sakysite “teismai nepatikimi”. Galbūt, bet visuomenė faktą vis tiek išgirsta ir kiti rinkimai problemą išsprendžia.
Išmintingai : „Nėra logikos tamstos komentare.” Mafija- „ten kur yra mafukų baronas, kuriam visi lenkiasi ir yra lojalūs.” – vaikiški paistalai, bet tegul būna TAIP. Turime Prezidentę, prieš kurį OPOZICIJA ir „POZICIJA“ – „visi lenkiasi ir yra lojalūs”. „Nėra laisvų žurnalistų”- visi vienodai dėsto ką pasako Prezidentė ir jos aplinka. Bet yra „kadencijos apribojimas”. Ką tai rodo? Yra mafiozinė struktūra. Pagal tamstos apibudinimą, trūksta tik „mafukų barono”…tai ir yra „amžinas“ mafijinės valstybės centras „ES“, kuriam nėra kadencijos apribojimo. O „rinkimai problemą neišsprendžia”.
Mafija yra italų žodis(maffia) – tai yra šeimų ir klanų sąjunga. Veikimo principas – kas „stiprus“, tai teisus (feodalinis). Iš tamstos komentaro galima suprasti esate mafijos gyventojas, o ten logika paprasta: „Jei tu ne su mumis, tu – prieš mus. “
Būtų kas nors taip, kaip yra autorės dėstoma, jeigu ir Briuselis dėl to “pieno” nebūtų bizantiškai nuvykęs į Maskvą…
Na, Maskva yra bizantiška, ir nieko nepadarysi, tegul ji sau tokia būna, nejaugi dabar pulsi ją už tai niekinti… Gali sau nuspręsti su ja neturėti reikalų ir baigta…, bet kol jie yra, tai logiška kalbėtis ir bizantiškai, žinoma, visais atvejais, taip ir šiuo, galima ir nusispjauti… Tai viena.
Antra, ką reiškia kalbant bizantiška kalba Lietuvos “nesaugūs produktai” vertėtų suprasti prieš imantis apibendrinimų. Gal tai reiškia, kad ne visada sulaukiamas sutartas ar tikėtasi gauti “atakas”. Juk dabartinėje politikoje politikos nėra yra ekonominis verslas valstybių lygio rinkoje. O versle juk santykiai yra ne su priešais, o su konkurentais…, kurių pastūmimui gali būti naudojama visokiausia technika.
Trečia, mes su Rusija esame atskiros valstybės, taigi būkime pasirengę sulaukti ne vien tik švelnių apkabinimų, bet gauti ir į paširdžius… Rusija mums ne tėvas, o mes jai ne jos vaikai esame… Kada šitai suprasime ir gavę lupti nepriekaištausime lyg kokiam tėvui, kad jo mušami esame.
Ketvirta, reikia suprasti, kad dabar bakstelėjus Lietuvai baksteliama ir ES, o kodėl tuo nepriminus jai ir pasauliui, kad ne ES viena čia Europoje šeimininkė, kad dar yra gal net galingesnė Rusija, kuri, antrai, išdrįsta netgi galingąją ES “užkabinti”…
labai tikiuosi Europa apsimokys ir kitą kartą “bus atrasta kenksmingų medžiagų” Rusiškojke degtinėje. Manau kaip reikiant Kremliui atsirūgtų milžiniškos ES rinkos uždarymas. Yra tik kita bėda, jei paaiškėtų, kad ten degtinę gamina carui nelojalūs gamintojai, tuomet caras tik trintų rankas iš džiaugsmo. Bet tam yra spec tarnybos išsiaiškinti būdus, kaip reikia prekiauti su bizantija. Nes čia tikrai negalioja protu suvokiamas verslas ir ekonomika.
O ką.., – ar šiandien galima manyti, kad trečiosioms šalims Rusijos valdininkija neprieinama, kad – Rusija vis dar tik caras… Čia nedėčiau ir “trečiųjų” į kišenę… – tam pinigų pakanka, ar apskritai, kad tai negalėtų būti, kaip besirandantys Rusijos nesuvaldymo – valdininkijos bizniavimo su “jaisiais” – atvejai …
Gal daugiau dairykimės iš kur ir į ką “šaudoma”…
“Nes čia tikrai negalioja protu suvokiamas verslas ir ekonomika” ypač kaip turi hyper protą.
Rusija visais laikais buvo ir yra savarankiška nuo nieko nepriklausoma valstybe. Kad ji išgyventu nereikia nei Lietuvos nei evrosojuzo nei amerikos. Ko nepasakysi apie Lietuva. Rusija milziniska rinka, milziniski zaliavu ištekliai ir pyktis su tokia valstybe del evrosojuzo politikos yra kvaila ir neišmintinga. O sita Monika yra „ mafijinės valstybės centro – Briuselio“ apologete. jei visai nesvarbus Lietuvos ir jos zmoniu interesai, ji uz grasius tarnauja Briuselio mafijai.
Įdomu, ką gi jum tokio blogo Briuselis, (t.y. airių, prancūzų, belgų, vokiečių, estų, suomių, čekų, lenkų, vengrų, latvių, ispanų, portugalų ir k.t. parlamentarai) susirinkę padarė? Ko nedavė? Ką praradote? Ar gal kaip kitaip nuskriaudė?
O vat štai Rusija tiesiog didžiuojatės…
Smagu, kad ne tik R. Juknevičienė, bet ir M. Garbačiauskaitė – Budrienė po trejų metų vykdomo A. Paleckio – M. Golovatovo – Rusijos bendro projekto galų gale “pararegėjo”. Gal ir daugiau straipsnių Delfyje šia tema atsiras…
straipsnis lyg ir neblogas. tik Oželytė tai su savo komentarais galėtų patylėti. kiek pamenu, tai ji 1989 metais!!! įstojo į komunistų partiją. tai kam taip dergti savo buvusius vadus? tuo labiau, kad Brazauskas jau iškeliavęs į Anapilį. galėtų patylėti, bent etikos sumetimais. bet ne. negaliu pakęsti išverstaskūrių.
Suprantu, ka dar nebuvai gimęs, ar šiaip užsimiršai, bet Oželytė tais laikais buvo aktyvi Sąjūdžio dalyvė. Tikiuosi dar pamenat, kad tarybiniais laikais eiti į Sąjųdį ir veikti prieš didžiausią imperiją buvo rizikinga.
neskiesk. tam kad būtum aktyvus Sąjūdžio dalyvis (koks buvau ir aš), nereikėjo stoti į SSKP. nereikia demagogijos.
prašom iššifruoti
konservatoriai mato kad praranda savo pozicijas todel uzsako sau palankiose ziniasklaidos priemonese tokius straipsnius, juk zinome, atsirandant agresijai is svetur ivairiu politiniu paziuru zmones susivienyja ir tokiu budu galima panaudoti tai savo tikslams
Davai nie būdiem, pasakytų ruselis. Ieškai Sąmokslo teorijos? Ne čia. Jau Juokui staiga koncervai visa ką sumanė… Tikrai juokinga. O gal Maskva? Monika teisingai rašo, nors šitas straipsnis jai nebūdingas…
na taip, pieno blokadą užsakė tikrai ne maskva, o konservatoriai, dujas brangioausiai parduoda mums irgi konservatoriai, Bradauskas turbūt irgi užsislaptinęs konservatorius, PBT kanals turbūt irgi konservatorimas priklauso. VAE statybą sužlugdė turbūt irgi konservatoriai. Ir kad šiandien LIetus lyja kalti irgi konservattoriai.
O jeigu rimtai tai jau darosi nebegaila tos Lietuvos, kai piliečiai tokie degraduojantys. Matyt tikrai atėjo laikas Lietuvai išnykti.
Tai nedegraduokit,kas verčia?Ir Tautos nereiktų girdyti jaunimo vaikų visaip kreipti pakeičiant jiems rimtus gyvenimo prioritetus į seksinimą. kaip prioritetą?Įeikit į pagrindinius interneto informacinius puslapius, šalia informacijos ir stokos analitinių straipsnių visokios nuogybės ir gašlybės.Gal tai Jus tenkina, mūsų ne.Atėmus iš kasdieninio gyvenimo padorumo,orumo savivertės elementus lieką tik gyvuliško gyvenimo parodija.Nors ką čia,ir gyvūėliai turi savo gyvenimo taisykles ir katė prie šuns nelenda ar šuo prie katės.
Gerai, kad parašėt paskutiniu sakiniu, ką jūs konservatoriai iš tikrųjų apie Lietuvą galvojat. Jei piliečiai priešinasi Lietuvos pardavimui, tai jie yra degraduojantys ir reikia, kad jie išnyktų, o jūs iš to pasipelnytumėte… Jūsų vadai visada taip galvojo ir kryptingai Lietuvą naikino per visus paskutinius 20 metų, kartu su buvusiais komunistais ir kita nomenklatūra. Taigi, visiškai suprantama, kad jums “nebegaila tos Lietuvos”. Juk jūs tai padarėte patys, savo rankomis ir tikitės išvengti atsakomybės išnaikindami Lietuvą. Bet nesidžiaukit per anksti, atėjo laikas ne Lietuvai išnykti, o jūsų parsidavėlių šutvei, nes mes dar gyvensim ilgai ir laimingai, LIETUVIŲ tauta – BE JŪSŲ nurodinėjimų…
Jeigu sūriuose kreida, rūsų tuo kalta tauta;
Jeigu pieno ten nėra, tai Oniščenkos klasta;
Rusai net už tai kalti, jei ESfondai išvogti;
O Kubilius, kad kvailys, kaltas rusiškas lokys.
Jei būtų atvirkščiai – į Lietuvą importuojamuose produktuose iš kitos šalies, iš tiesų būtų kažko rasta, ar važiuotų mūsų valstybiniai ekspertai į privačias užsienio įmones aiškintis? Aišku kad ne, nes taip apskritai nebūna. Dabar visi vėl naiviai galvoja, kokie jie geri “patys atvažaaaaaaavo!!!!!!!!!!!!!”
Ir čia jau nebe juokinga situacija, tik visi dar neatsikvošėjo. O jei patys Lietuviai tiki Rusų propaganda, tai matyt patys jau ligoniai. Gal tai nuo lietuviškų pieno produktų? 😀 😀 😀
O šiaip labiau tikėtina, kad rusų tarnybos nesugebėjo rasti europietiškuose pieno produktuose brudo, tai dabar važiuoja žiūrėti kaip čia litovcai sugebėjo pradėt dirbt europietiškai. Dabar jų egzpertai pasimokys iš mūsų.
Nesu M.Budrienės ideologinis šalininkas ar neoliberalizmo nuostatų,kurias išpažįsta Gerb.,,Delfi”redaktorė,bet šį kartą Ji yra dieviškai teisi.Šis straipsnis- pagaliau skaidrios minties gūsis.Tad,ačiū Jums,Monika!
O kaipgi kitaip, – sakoma, kur du pešasi – laimi trečias. Kai Monika “pešdina” Lietuvą su Rusija, akivaizdu, kad tuo “trečiu” gali būti Lenkija, tai kurgi nebus Monikai “ačiū” iš Lenkijos…