Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Afanasjevas: Lietuvos kelio į laisvę patirtis bus reikalinga Rusijai

www.alkas.lt
2011 01 13 13:35
2
Jurijus Afanasjevas | diena.lt nuotr.

Jurijus Afanasjevas | diena.lt nuotr.

Jurijus Afanasjevas | diena.lt nuotr.
Jurijus Afanasjevas | diena.lt nuotr.

Istoriko, profesoriaus, Rusijos humanitarinio universiteto įkūrėjo Jurijaus Afanasjevo kalba, pasakyta iškilmingame minėjime „Mūšis už Tautų laisvę“

„Didžiai gerbiamas Seime!

Gerbiami pakviestieji!

Man teko didelė garbė pasveikinti jus su Laisvės gynėjų diena. Aš žinau, kad Rusijoje yra nemažai žmonių, kurie prisijungtų prie šio mano sveikinimo, bet aš tai darau išskirtinai asmeniškai, nes, sveikindamas jus su šia iškilminga įsimintina diena, aš, galbūt skirtingai nuo kažko, patiriu sielą draskantį prieštaringą jausmą: beribį džiaugsmą ir pasididžiavimą dėl to, kad Lietuva tada vėl atgavo nepriklausomos plėtros galimybę, ir tuo pačiu metu – deginantį, skausmingą kartėlį, apgailestavimą ir nuoskaudądėl viso, kas maždaug tuo pačiu metu įvyko ir iki šiol tebevyksta Rusijoje.

Mat teko ne tik kartu su jumis išgyventi tai, kas vyko tomis dienomis Lietuvoje, bet ir kažkiek būti tų įvykiu dalyviu. Tą naktį, kai tankų remiami sovietų specialiosios paskirties daliniai šturmavo Vilniaus televizijos centrą ir beginklę jo gynėjų minią, man maždaug trečią ar ketvirtą valandą nakties paskambino Vytautas Landsbergis ir, paaiškinęs situaciją, pasakė, kad jis negali niekam prisiskambinti, tiesiog niekam iš tuometinės mūsų vadovybės. Jis paprašė, kad aš tai padaryčiau. Jis, ko gero, dar tada manė, kad jie – mūsų vadovybė – galėjo nežinoti, kas vyksta, ir, galbūt, nelabai įsivaizdavo, kad aš, būdamas Maskvoje, pagal savo statusą nuo šios vadovybės buvau kur kas toliau, nei jis pagal savo pareigas, būdamas Vilniuje. Bet nepaisant visko, aš nelaukdamas aušros, pradėjau įnirtingai skambinti Jelcinui, Jazovui, Kriučkovui, dar kažkam. Ir aišku, tuščiai.

Bet Landsbergis ir daug jo šalininkų visgi ne visai be reikalo bandė nerimaudami pranešti Maskvai apie savo laisvę. Ir jeigu oficialioji Maskva jų negalėjo išgirsti, nes ji pati ir buvo tos laisvės slopintoja, tai laisvės gynėjų balsas iš Lietuvos vis tik pasiekė spontaniškąją Maskvą, gatvių ir aikščių Maskvą. Vienas iš gausiausių mitingų to meto Maskvoje – į jį susirinko apie 400 tūkstančių žmonių, jie užėmė Maniežo aikštę ir dalį Gorkio bei Ochotnyj riad gatvių. Ir šis daugiatūkstantinis, galbūt masiškiausias mitingas, dabar tai netgi sunku įsivaizduoti, vyko su šūkiais „Laisvę Lietuvai“ ir „Šalin rankas nuo Lietuvos“. Tuo metu aš buvau vienu iš judėjimo „Demokratinė Rusija“ pirmininkų bei Tarpregioninės deputatų grupės vienu iš pirmininkų. Ir vykdydamas šias pareigas aš buvau vienu iš šio mitingo organizatorių bei jį vedžiau. Aš mačiau ir žinau, tai buvo nuoširdus siekis, didžiadvasiškas į jį susirinkusių žmonių siekis, kuriuos vienijo viltis būti kartu „už mūsų ir jūsų laisvę“.

Neperdėkime išreikštų mitinge nuotaikų reikšmės įvykių Lietuvoje po 1990–1991 metų raidai, bet gali būti, šios Rusijos gyventojų nuotaikos tada darė įtaką tam, kad Lietuvoje nebuvo eskaluojamas karinis įsikišimas.

Tačiau labai greitai po šių įvykių – tiesiog per kelias dienas –  ta spontaniška, laisvę mylinti gatvių ir aikščių Maskva staiga daugeliui galbūt ir iki šiol netikėtai subliuško.

O nuo to laiko Rusijoje ir Lietuvoje istorijos dinamikos vektoriai į laisvę, demokratiją ir bendrai – į europiškumą – iš pradžių išryškėjo, o po to tapo lygūs nuliui ir galų gale susiformavo ne šiaip kaip skirtingos krypties, bet ir kaip diametraliai priešingi.

Atsakymas į klausimą, KODĖL būtent taip tai įvyko ir ką tai reiškia – netgi labai nepaprastas. Nors būtent jame, mano požiūriu, slypi atsakymas į klausimą apie dviejų istorijos dinamikos vektorių priešingas kryptis. Šis klausimas iki šiol mitologizuotai ne tik didžiosios daugumos Rusijos gyventojų, bet ir jų valdančiosios ir netgi jų mąstančios klasės sąmonei lieka kol kas už suvokimo ribų. Tokioje sąmonėje niekaip negali koncentruotis tai, kad Lietuva ir Rusija – tai dvi skirtingos šalys, ir skiriasi jos ne kokiais nors štrichais ar detalėmis, o giliu socialiniu ir kultūriniu pagrindu. Kiekviena iš jų turi ne tik vienodai ilgaamžes, daug kur besikertančias, kažkuo panašias, o kartais kažkuo ir bendras, bet kartu ir tuo pačiu ir iš principo skirtingas istorijas. Jų skirtumai jau labai seniai, bent jau nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Moskovijos susikūrimo laikų, sąlygojami sudėtingos, kiekvienai savotiškos konfigūracijos ir jos evoliucijos, susidedančios vienu metu iš keleto skirtingų Lietuvos ir Rusijos istorijos pjūvių: gamtos, mentaliteto, socialinio, istorinio ir geopolitinio. Šių pjūvių įvairių konfigūracijų sintezė, kurią savo ruožtu suformuoja kiekvienu atveju specifinis mentalitetas, masių sąmonės nuostatos, socialinio elgesio tipai, vertybiniai orientyrai, visos įmanomos mitologemos, susidaro dvejose šalyse vėl gi labai skirtingai. Įvairios šios sintezės kombinacijos jau pakankamai seniai pačios pradėjo apspręsti ne tik du skirtingus valstybingumo tipus, bet ir du skirtingus istorijos subjektų tipus, kurių kiekvienas turi savo specifinę kultūros sąmonę. Lietuvai reikėjo grįžti į Europą, o Rusijai, kadangi ji ten niekuomet nebuvo, reikėjo ten nueiti iš naujo.

Šiais kultūros ir civilizacijos veiksniais, kurie buvo kuriami su ilgalaike perspektyva – la longue durée skirtingai Rusijoje ir Lietuvoje, mano nuomone, paaiškinama ir ta trumpalaikė konjunktūros situacija šiose šalyse per tą mažą laikotarpį: 1990–1991 metais. Lietuvoje tuo metu susidarė kritiškai būtinos visuomenės dalies ir politikos elito sąjunga su jų sugebėjimu komunikuoti tarpusavyje ir pasiekti sutarimą dėl tradicinių Lietuvai pamatinių Europos demokratijos, teisės, moralės vertybių. Iš čia ir tas nepajudinamas laisvės gynėjų tvirtumas, ir Lietuvos kurso į šias Europos vertybes nekintamumas bei tvirtumas.

Rusijoje ir ilgaamžės struktūros, ir trumpalaikė konjunktūra formavosi iš principo kitaip. 1991 metais Rusijoje nebuvo jokios demokratinės revoliucijos. Nebuvo ir jokio perėjimo prie atviros visuomenės su jos europinėmis vertybėmis. Ir Jelcinas su Gaidaru ir Čiubaisu nebuvo jokiais nei liberalais, nei demokratais.

O kas gi buvo?

Subyrėjo Sovietų Sąjunga. Pats šis jos žlugimas  buvo viso labo ta konkreti konjunktūros forma, trumpalaikis įvykis, galų gale, ženklas, kuris atskleidžia savo reikšmę – per amžius kurti ir netinkami ateičiai Rusijos gyvenimo sanklodos, pasaulio matymo ir viešpatavimo turinys ir būdai. Visa kartu tai ir buvo Rusijos sistema, o jos tikrinis pavadinimas – ideokratinė Rusijos imperija. 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai buvo smarkiai pažeistas pagrindinis šios sistemos stuburas, pažeistas tas pagrindas, ant kurio laikėsi visi šį pastatą laikantys sutvirtinimai. O būtent – lūžo archajiška, savo esme viduramžiška, eschatologinė „Taip reikia“ IDĖJA-PROJEKTAS. Praeitin nuėjo ir nuosekliai besikeičiantys šios IDĖJOS-PROJEKTO konkretūs istoriniai įkūnijimai: „išgelbėti tikrąjį stačiatikių tikėjimą“, „Maskva – trečioji Roma“, „pasaulinė revoliucija“, „komunizmo sukūrimas“. „Taip reikia“ IDĖJOS-PROJEKTO mirtis panaikino  sistemos laikančiąsias konstrukcijas, dėl ko griuvo ir degradavo visa ši gyvenimo sankloda, pasaulėžiūra ir viešpatavimas. Bet ir istorinė šios IDĖJOS-PROJEKTO mirtis visiškai nenutraukė realaus sistemos gyvavimo. Pacientas pasirodė daugiau gyvas, nei miręs.

Žlugus ideokratinei imperijai Rusijos gyventojams prasidėjo imitacijos epocha, simuliakrų epocha. Gyventi šioje epochoje geriau netapo. Priešingai, Rusija tapo dar mažiau nuspėjama, o todėl ir dar pavojingesnė. Bet dar pavojingesni ir sau, ir aplinkiniams yra dabartinių jos valdovų bandymai nusitempti į ateitį nueinančius nuo istorijos scenos jos rudimentus. Ne tik rusišką sistemą, bet ir tai, kas dar iš jos liko, negalima nei reformuoti, nei modernizuoti. Reikia keisti Rusijos gyvenimo sanklodos paradigmą. Nežinau, ar tai įmanoma, ar atsiras jėgos, sugebančios susitvarkyti su didėjančia Rusijos sociumo entropija. Norėtųsi tuo tikėti. Bent jau, jeigu tai įvyks ir tokios jėgos atsiras, Lietuvos kelio į laisvę patirtis, be abejonės, bus reikalinga“.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Yuvraj says:
    7 m. ago

    Evropa subinę nušals anksčiau, nei pas rusus biudžetas subyrės; va ir visas nervų karas . Niekuo ta Europa negali ruasms įkąsti, ir iš tikrųjų: kurių velnių evrasajūzas kišasi ne į savo reikalus? Lai savo kiemą pirma išsišluoja, amžinai teisieji bankrutuojantys tolerastai- liberastai

    Atsakyti
  2. Atgalinis pranešimas: Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video) | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

2021 02 12
Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

2021 02 10
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuva ir Lenkija sutarė dėl pagrindinių regioninės politikos tikslų

2021 02 07
Vladimiras Putinas | Rusijos URM nuotr.

K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?

2021 01 27
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Neetatiniams aplinkosaugininkams būtina suteikti daugiau įgaliojimų
Lietuvoje

Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)

2021 03 03
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
Etninė kultūra

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas
Kultūra

Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

2021 03 03
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių
Architektūra

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
Istorija

Kauno regioninis valstybės archyvas pristato virtualią dokumentų parodą „Faktai, artefaktai, žmonės“

2021 03 03
Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą
Lietuvoje

Interjero dizainerė pataria naujakuriams: kaip išsirinkti grindų dangą

2021 03 03
Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • arvydas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Jau skaičiuoja apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28
  • -.-.- apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
  • Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
  • Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)
  • Klaipėdos bibliotekai perduotas Edžio Jurčio fotografijų archyvas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1159; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 999; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 858; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 846; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 752; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 564; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
14
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, karštų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio...

Skaityti toliau

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 21
12
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Ukraina užtikrintai pradėjo savo politinio, ekonominio, kultūrinio ir humanitarinio vystymosi, teisinės valstybės įtvirtinimo ir valstybės,...

Skaityti toliau

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 15
2
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Sukanka 103 metai, kai 20 garsių Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjų pasirašė valstybės Nepriklausomybės Aktą. Bemaž šimtą metų mes nežinojome,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kajus apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • arvydas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Jau skaičiuoja apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28
  • -.-.- apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Kitas straipsnis
Atidaryta Juozo Kazlausko fotografijų paroda “Lemtingasis Sausis: Sausio 13-oji”

Atidaryta Juozo Kazlausko fotografijų paroda "Lemtingasis Sausis: Sausio 13-oji"

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai