Kauno savivaldybė tvarkys ar toliau darkys Kauno pilį?

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad spalio 23 d., 13 val. savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas) vyks diskusiją apie planuojamą Kauno pilies restauravimo trečiąjį etapą. Į šią diskusiją kviečiami profesionalai – restauratoriai, architektai, archeologai, istorikai ir paveldosaugininkai, bei visuomenės atstovai.

„2009-2011 metais įgyvendinant Kauno pilies restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektų, iš dalies finansuotų Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis, I ir II etapus, išryškėjo kaip niekada skirtingi pasirinkto Kauno pilies restauracijos metodo vertinimai. Todėl artėjant 2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos laikotarpiui, kuris galbūt atvers galimybę tęsti Kauno pilies restauravimo darbus, Kauno miesto savivaldybė nori išgirsti visuomenės ir profesionalų nuomones bei rasti bendrą sutarimą dėl tolimesnės Kauno pilies restauravimo krypties“, – rašoma Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime spaudai.

Diskusijai vadovaus Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Dalyvauti šioje diskusijoje yra pakviesti Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė ir jos pavaduotojas Algimantas Degutis. Diskusijoje pasisakys archeologas Algirdas Žalnierius, architektūrologas dr. Vaidas Petrulis.

Rugsėjo 11 d. Kauno miesto savivaldybė pranešė, kad rugsėjo pradžioje buvo pradėti Kauno pilies laiptų tvarkymo darbai. Taip pat pradėti tako, kuris sujungs pėsčiųjų tiltą su piliavietės pakraštyje esančiu asfaltuotu pėsčiųjų taku, projektavimo ir įrengimo darbai. Buvo paskelbta, kad kad pilies aplinkos tvarkymo darbus ketinama baigti tvarkyti iki šių metų gruodžio mėnesio pradžios.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atstovų Kauno pilies laiptų šoninės plokštumos bus apmūrytos lauko rieduliais ir plytomis, o takas per piliavietę bus projektuojamas ir įrengiamas laikantis esamo pėsčiųjų tilto ašies. Žvyro ir dolomito skaldos mišinio takas sujungs pėsčiųjų tiltą su asfaltuotu pėsčiųjų taku šiaurės vakarų piliavietės dalyje. Tako atkarpoje ties piliavietės vakarinės dalies šlaitu ketinama suprojektuoti ir įrengti nuožulnų užvažiavimą į piliavietę, tinkamą pėstiesiems, neįgaliesiems bei aptarnaujančiam ir specialiajam transportui.

Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, pastaruosius 10 metų vykdyti du Kauno pilies atstatymo etapai. Pirmajame buvo atkurtas pietrytinis pilies bokštas, o antrajame – pradėtas piliavietės aplinkos tvarkymas, iškirsti medžiai, suformuotas menamas piliavietės kontūras, šlaitai.

Kauno meras Andrius Kupčinskas pareiškė, jog savivaldybė neketina pasitenkinti dabartine Kauno pilies būkle ir ketina pradėti organizuoti trečio pilies tvarkymo etapo darbus pasitelkdama 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Trečiame etape numatoma atkurti pietvakarinį pilies bokštą bei sieną tarp dviejų pilies bokštų.

„Kitais metais ketiname prašyti lėšų pietvakarinio bokšto ir sienos atkūrimui. Taip pat planuojame parengti projektinius pasiūlymus, o vėliau ir techninius projektus archeologinių kasinėjimų metu rastų patalpų Kauno pilies bastėjoje panaudojimui. Ateityje šiose patalpose būtų galima eksponuoti pilies maketus, visus etapus, kaip pilis vystėsi“, – aiškino R.Miliukštis.

Restauracija ar modernizacija?

Nors Kauno miesto savivaldybė Kauno pilies tvarkymo pirmojo etapo „Kauno pilies atkūrimu ir pritaikymu visuomenės poreikiams“ darbus oficialiai įvardijo „pilies pietrytinio bokšto ir gynybinės sienos restauravimu ir atkūrimu“, tačiau visuomenė netruko įsitikinti, kad tikrovėje yra vykdoma – pilies modernizaciją.

Pasibaigus vadinamojo pirmojo etapo darbams „atkurtos“ Vienos seniausių lietuvių mūrinės pilies sienos net iš tolo neprimena tikros pilies sienų. Virš išlikusių senovinių mūrų ir sovietmečiu atkurtų pilies fragmentų iškilo korėtas pseudostatinys. Penkios eilės ištisinio raudonų klinkerio plytų mūro, virš jo – trys eilės mūro iš stulpelių su žiojėjančiomis kiaurymėmis tarp jų, ir taip iki pat bokšto viršaus. Viena iš išlikusių pilies gynybinių sienų buvo paversta prekybos centro eskalatorių primenančiu betoninių laiptų pamatu. Būtent šiuo laiptus pastaruoju metu ir buvo susirūpinta labiau užmaskuoti…

Tiek lietuviškas žodis, tiek ir teisės aktų terminas „atkūrimas“ reiškia atstatymą to, kas yra buvę pagal išlikusią medžiagą arba bent to, kas galėjo būti pagal analogijas.

Dar Sąjūdžio priešaušryje daugiausia įtampų ir ginčų taip pat kildavo tarp sovietinių architektų „modernistų“ ir į neformalius klubus susibūrusių kultūros paveldą išsaugoti siekusių visuomenininkų. Vienas sovietinio Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto (PRPI) korifėjus paveldo modernizavimo šalininkų kredo anuomet išsakė taip: „Senamiestis buvo medinis, mūrinis, bus ir gelžbetoninis bei plastikinis…“ Mat „senamiestis turi gyventi“, o tai reiškia, kad kiekvienos epochos architektai senamiestyje turi teisę „palikti savo žymę“…

Kauno pilies likimu susirūpinę visuomenininkai ne kartą reiškė savo nuomonę, protestavo ir net mynė teismų slenksčius, dėl beatodairiško Kauno pilies statinių darkymo juos  modernizuojant, tačiau valdininkams, regis, tai buvo ne motais.

Tiek Lietuvos įstatymai, tiek ir įvairių tarptautinių konvencijų reikalavimai nedviprasmiškai pabrėžia, jog rengiant svarbių visai tautai istorinių statinių atkūrimo projektus, vykdant jų statybos darbus, privalo būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas, turi būti deramai atsižvelgta į visuomenės nuomonę, gautas visuomenės pritarimas. Juk Kauno pilis – svarbi nekilnojama kultūros paveldo vertybė – ir yra būtent visuomenės kultūrinis turtas.

Lietuvos Nekilnojamojo Kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAI) 23 str. teigia: „stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai /…/ gali būti atkuriami“, jeigu be kita ko, „atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir v i s u o m e n ė

Artimiausia ateitis parodys ar ir trečio etapo darbai bus planuojami ir vykdomi tik tokiu būdu kaip patogiau Kauno klerkams, tai yra vykdant ne pilies restauraciją o tęsiant jos modernizaciją ir tik dėl akių imituojant pasitarimus su visuomene, ar, vis tik, bus rimtai įsiklausyta į Lietuvos kultūros paveldo likimu susirūpinusios visuomenės atstovų nuomonę?