Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis” pradeda įgyvendinti keturių metų trukmės Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE+” finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą „Lietuvos eksploatuotų durpynų atkūrimas, Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymo pavyzdžiu” (angl. Demonstrative restoration of the Tyruliai bog as a part of the initiative of the re-wetting of Lithuanian peatlands). Projektą taip pat finansuoja Aplinkos ministerija naudodama Lietuvos Respublikos specialios programos lėšas.
Projekto pagrindinis tikslas yra pagerinti šios paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) tikslinių rūšių – perinčių didžiųjų baublių, švygždų bei migruojančių gervių buveinių būklę, atkuriant palankų Tyrulių pelkės PAST hidrologinį režimą bei durpių gavybos metu sunaikintas pelkines ekosistemas. Atkūrus pažeistą hidrologinį režimą būtų pasiektas teigiamas efektas mažinant anglies emisiją, kas svarbu sprendžiant klimato kaitos problemą.
Durpynas bendrai užima daugiau nei keturių tūkstančių hektarų plotą, kuris apima sovietmečiu sunaikintą, kadaise buvusią, didžiausią Lietuvos žemapelkę su atitinkamais gamtiniais kompleksais. Projekto metu planuojamas pelkinės ekosistemos atkūrimas stipriai pažeistuose durpyno plotuose. Net ir stipriai pažeistuose, tačiau šiuo metu atsikuriančiuose pelkės plotuose išliko žemapelkėms būdinga ornitofauna, todėl 2004 metais teritorijai buvo suteiktas Paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas, siekiant išsaugoti migruojančių gervių bei perinčių didžiųjų baublių, pievinių lingių ir švygždų skaitlingas populiacijas. Vėlesniais metais perinti skaitlinga pievinių lingių vietinė populiacija išnyko, tikriausiai, dėl atvirų durpyno buveinių užaugimo, todėl vykdant tvarkymo darbus, galima tikėtis, kad ši rūšis ir vėl įsikurs Tyrulių šlapynėse.
Projekto idėja yra optimizuoti pažeistos Tyrulių pelkės hidrologinį režimą, pirmiausiai pakeliant vandens lygį atskirose durpyno vietose ir tuo skatinant sausos ar nepakankamai drėgnos durpės plotų pelkėjimo procesus. Visi teritorijos tvarkymo darbai bus siejami su istoriškai išeksploatuoto durpyno buveinių atkūrimu ir nelies šiuo metu eksploatuojamų (300 ha) durpių kasybos plotų. Durpes kasanti įmonė – UAB „Didysis Tyrulis, dalyvaus projekte kaip partneris. Pabaigus durpių kasybą (po 25 metų), įmonė turės rekultivuoti eksploatuotą teritoriją, todėl projekto metu įgauta patirtis bus labai svarbi tinkamai atkuriant pelkines buveines.
Atkūrus pažeistą hidrologinį režimą ir užtvindžius dalį išeksploatuoto durpyno, šiuose plotuose formuotųsi didžiojo baublio* (Botaurus stellaris) veisimosi buveinės, kas atitinka šios PAST steigimo tikslus. Tuo tarpu šlapios durpės plotuose atsikurtų viksvynai, kurie lokaliai formuojasi jau dabar, ir kur peri tikslinė rūšis – švygžda (Porzana porzana), taip pat globaliai nykstantis paprastasis griciukas (Limosa limosa), didžioji kuolinga (Numenius arquata). Tikėtina, jog čia bent lokaliai susiformuos ES prioritetinė buveinė – 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte, o medžiais apaugusiuose plotuose – 9080 *Pelkėti lapuočių miškai.
Pakeliant vandens lygį, taip pat ženkliai mažės CO2 emisija, kas susiję ne tik su sausos durpės užtvindymu, bet ir augalijos formavimusi. Tai buvo nustatyta eksperimentinių mokslinių tyrimų metu ir aprobuota Europos Komisijoje. Tyrulių pelkės atkūrimas svarbus ir gamtinio paveldo aspektu, nes tai kadaise buvusi bene didžiausias šalyje žemapelkių ir tarpinių pelkių kompleksas, kuris buvo sunaikintas dėl durpių kasybos.
Įgyvendinus projekto paraiškoje numatytas veiklas, tinkamas hidrologinis režimas bus atkurtas ne mažesniame nei 400 ha plote, o atvirų durpyno plotų augalija tvarkoma – 500 ha plote (paraiškoje patvirtinta tvarkymo schema pridedama). Be to, stiprinama durpyno apsaugos nuo gaisrų sistema, ribojamas žmonių lankymas, kuris nulemia paukščių trikdymą. Vykdomos viešinimo akcijos suteiks naudingos informacijos šalies visuomenei apie Tyrulių pelkės svarbą saugant nykstančias paukščių rūšis ir atkuriant žmogaus sunaikintas pelkines ekosistemas. Projekto eigos rezultatai bus pateikiami specialiai projektui sukurtoje interneto svetainėje.
Sveikintina veikla, be viso kito ir dėl didžiųjų baublių populiacijos, paukštis turi daug savitumų, dėl kurių labiau nei gervėms tiktu nacionalinio paukščio titulas.
Klodai, lietuvių nacionalinis paukštis yra gandras ( garnys, aistas, busilas, starkus), net jei mūsų netikę valdininkai jį atidavė vokiečiams.