Sakoma, kad kai laukai pradeda baltuoti, jau galima imtis žemės darbų. Tam pritaria profesionalus agronomas ir kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas, ragindamas nekantraujančius imtis vejos paruošimo darbų stebėti gamtos ženklus.
„Laukai baltuoja – vaizdas, kai dirbamuose laukuose pavasarį pastebimos šviesesnės dėmės. Tos vietos, dažniausiai esančios ant kalvelių, atsisukusios į saulę, yra išdžiūvusios. Tai yra ženklas, jog jau galite pradėti ruoštis vejos paruošimo darbams: tręšimui, skarifikavimui – procesui, kurio metu nuo vejos paviršiaus pašalinamos samanos, negyva žolė ir kitos susikaupusios liekanos, šukavimui, aeravimui ir pan. Dažniausiai taip nutinka balandį, pakankamai sušilus orams. Vis dėlto, pirmiausia būtina įvertinti pačią vejos būklę, ir tik tada imtis reikalingų veiksmų“, – pataria profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Pirmieji darbai – patys svarbiausi
Kaip pasakoja specialistas, sušilus orams, pirmiausia reikėtų patikrinti, kaip veja atrodo po žiemos, ar jai nepakenkė sniegas, nėra sušutimų ir pan. Jei veja peržiemojo prastai, gali prireikti atsėti tam tikrą plotą.
„Sunkiau peržiemojusius plotus apiberkite sėklomis: būtų geriausia, kad naudotumėte tą patį vejos mišinį, kaip ir praėjusiais metais. Jei situacija – itin prasta, arba nebeturite tų pačių sėklų, rinkitės specialius, būtent atsėjimui skirtus mišinius: jų sėklos auga kur kas greičiau, sparčiau ir veja sužaliuoja“, – paaiškina T. Gurskas.
Kitas žingsnis: pasirinkti tinkamas trąšas. Žinovas pataria rinktis trąšas, praturtintas mikro ir makroelementais.
„Fosforas, kalis, magnis, varis, geležis ir kiti mikroelementai pavasarį tinkamai pamaitina veją – garantuoja jai sočius pusryčius, kurie suteikia žolei reikalingos energijos augti ir tvirtėti. Tai padarius, veja bus stipri, ją bus galima dažnai pjauti, vaikščioti ant jos visą sezoną“, – teigia kraštovaizdžio specialistas.
Laistyti – tik nuo gegužės
Gali atrodyti, kad po žiemos prabudusiai vejai reikia daug drėgmės. Tačiau ne vieną namų aplinką įrengęs specialistas tikina, jog atgyjančios žolės papildomai laistyti nereikia – tai pradėti daryti reikia tik antroje gegužės pusėje.
„Pirmoje pavasario dalyje laistyti nereikia: žemė dar būna pakankamai drėgna – netgi trąšos ištirpsta, iš dirvos absorbuodamos drėgmę. Todėl skubėti laistyti tikrai nereikia. Tačiau pravartu stebėti drėgmės būklę, kai ruošitės skarifikuoti arba šukuoti veją. Jei norite sugrėbti lapus, kad jūsų veja kuo greičiau sušiltų, gautų oro ir atsigautų, geriau tai daryti, kai veja sausa. Jei bus šlapia – jai tik pakenksite“, – pataria T. Gurskas.
Jis paaiškina, kad skarifikavimą atliekant su specialia įranga ir esant šlapiai dirvai, peiliai greitai aplimpa žemėmis, žolėmis, tampa buki ir gali sužaloti augalą. Eksperto teigimu, geriausia šio darbo imtis, kad dirvos paviršius – 1–2 centimetrai gylio – yra sausas.
„Tačiau per sausa dirva – irgi negerai, nes skarifikavimui skirtas aparatas net negali įpjauti dirvos paviršiaus. Tokiu atveju galima iš vakaro palaistyti veją, o kitą dieną imtis darbo. Jeigu turite automatinę laistymo sistemą, ją įjunkite ir sužymėkite purkštukus, kad jų nesugadintumėte su skarifikavimo aparatu. Tai padarius, kitą rytą jau turėsite ir pažymėtus purkštukus, ir optimaliai drėgną žemę“, – tikina kraštovaizdžio specialistas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ruošiant veją įsibėgėjus pavasariui svarbu darbus atlikti tinkamu laiku, laikytis jų eiliškumo. Tai leis ne tik lengviau imtis kitų vejos puoselėjimo darbų, bet ir džiaugtis puikiu galutiniu rezultatu.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
