Rugpjūčio 22 d. Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade Lietuvos ir Latvijos diplomatai kartu su Kaliningrado lietuvių bendruomene paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną.
Lietuvos generalinis konsulas Vaclavas Stankevičius, sveikindamas susirinkusius atkreipė dėmesį į istorinės atminties svarbą saugant šalies valstybingumą, akcentavo, kad būtina prisiminti ne tik šviesiausius, bet ir skaudžiausius jos istorijos momentus, neleisti, kad būtų užmiršti valstybės laisvei nusipelnę žmonės.
Latvijos diplomatinės atstovybės vadovė Solvita Martinsonė pasidžiaugė glaudžiu Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimu, pasidalino savo prisiminimais iš Baltijos kelio, kuriame ji stovėjo prie Lietuvos ir Latvijos sienos Grenctalėje.
Kultūros atašė Romanas Senapėdis priminė Juodojo kaspino dienos ir Baltijos kelio istoriją. Susirinkusieji turėjo galimybę pasižiūrėti L. Glinskio sukurtą dokumentinį filmą „Baltijos kelias“ bei Z. Kazėno ir G. Jaskūno fotoreportažą apie Baltijos kelią.
Lietuvių bendruomenės narė Violeta Vabalienė pasidalijo prisiminimais apie Baltijos kelią, perskaitė tuo metu sukurtas eiles apie Lietuvą.
Minėjime skambėjo Baltijos kelią lydėjusi daina „Bunda jau Baltija“, simbolizuojanti prieš 24 metus pademonstruotą trijų Baltijos valstybių vienybę siekiant laisvės ir valstybingumo, kurio jos neteisėtai neteko 1939-aisiasis, vykdant Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptųjų protokolų nutarimus.
Gerai, kad Karaliaučiuje veikiama kartu su Latvija, tai abiejų valsybių strateginė kryptis. Karaliaučių įtraukti į ES ir pavadinti Prūsų autonomija, priklausanti Lietuvai, o gal kartu susijungti ir su Latvija. Sveikiname organizatorius ir kviečiame konsulą Romaną Senapėdį steigti daugiau lietuviškų mokyklų po visą Karaliaučių, juk Lietuva išlaiko rusų mokyklas Lietuvoje, todėl pariteto pagrindais reikia veikti ir Karaliaučiuje. Į pagalbą kviesti Vokietiją, kuri šią idėją palaikytų politiškai. Sėkmės.
Mano senelę Onutę užkariautojas utelėtasis bolševikas pavadino Varvara. Ar aš anukas gyvendamas laisvoje Lietuvoje ir toliau turėčiau vadinti savo senelę Varvara?
Varvara ir Barbora yra tie patys vardai, nes pas baltus garsas “B”, o pas kai kuriuos slavus pakitęs į “V” Jie vadina ne Babilonas, bet Vavilon, ne Libija, bet Livija, ne Libanas, bet Livan. ir t.t.
Patarčiau pakeisti į Lietuvoje vartojamą vardą Barbora.
Nu jo, bet ji man visada liks Onute . Taip kaip Karaliaučius man niekada nebus Kaliningradu.
ir man Karaliaučius buvo ir liks Karaliaučiumi. O straipsnio autorius lietuviško pavadinimo nemoka, negali, nenori tarti.