Rugpjūčio 20 d. pažymime iškilios asmenybės, švietimo istorikės, literatūrologės, švietimo reformos pradininkės, Lietuvos tautinės mokyklos kūrėjos, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės hab. dr. Meilės Lukšienės-Matjošaitytės (1913–2009) gimimo 100-ąsias metines.
Meilė Lukšienė, visų vadinta Mokytoja, padėjo stiprų pagrindą atkurtos Lietuvos valstybės švietimui. 1988 m. mokslininkės vadovaujamos darbo grupės suformulavo pagrindinius Lietuvos švietimo reformos tikslus, suformulavo tautinės mokyklos idealą, kuriuo buvo pagrįstas naujasis ugdymo turinys: tautinis, moralus, pilietiškas, savarankiškai mąstantis, kūrybiškas ir gebantis remtis įvairių kultūrų vertybėmis bei konstruktyviai veikiantis asmuo. Kaip žinia M.Lukšienės Sąjūdžio laikais pradėta kurti tautinės mokyklos samprata vėliau švietimo politikierių ir valdininkų buvo sėkmingai sužlugdyta.
2011-aisiais UNESCO generalinė konferencija įvertinusi M.Lukųšienės nuopelnus vystant modernią švietimo sistemą bei ugdant demokratišką lietuvių bendruomenę jos gimimo 100-ąsias metines paskelbė UNESCO 2013 metais minima sukaktimi. Savo ruožtu Lietuvos Seimas 2013 m. yra paskelbęs Meilės Lukšienės metais.
Meilė Julija Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje, Austrijoje. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo gamtos mokslus, o to universiteto Humanitarinių mokslų fakultete įgijo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos specialybes, apgynė humanitarinių mokslų daktaro ir socialinių mokslų habilituoto daktaro disertacijas.
Dirbo mokytoja, universiteto dėstytoja, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. Buvo aktyvia Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nare ir viena iš Lietuvos švietimo reformos kūrėjų.
M.Lukšienė yra kilusi iš visuomenei ir kultūrai nusipelniusios Janulaičių šeimos. Didžiausią įtaką M.Lukšienės vertybių formavimuisi turėjo jos mama – gydytoja Julija Janulaitytė-Biliūnienė-Matjošaitienė, bei įtėvis – garsus pedagogas Stasys Matjošaitis. Matjošaičių namai išsiskyrė darbo ir kūrybos kultu, juose didžiausias dėmesys buvo skiriamas visuomenės reikalams. Tai ir išugdė pilietiškai brandžią, laisvą Meilės asmenybę. Pokario laikais M.Lukšienė buvo viena pirmųjų Jono Biliūno kūrybos tyrėjų. Apkaltinta nacionalizmo kurstymu studentų tarpe, 1959 m. ji buvo išmesta iš Vilniaus universiteto. Dirbdama Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos institutas), M.Lukšienė tyrė pirmąją Lietuvos švietimo reformą, prasidėjusią XVIII amžiaus antroje pusėje. Antrosios švietimo reformos etapus tarpukario Lietuvoje 1918–1940 m. Meilė Lukšienė išgyveno pati.
Įsikūrus Sąjūdžiui M.Lukšienė pati tapo Lietuvos švietimo reformos sumanytoja ir vykdytoja, pagrindinių direktyvinių dokumentų Tautinės mokyklos koncepcijos (1988), Lietuvos švietimo koncepcijos (1992), Lietuvos švietimo reformos gairių (1993), Bendrojo lavinimo mokyklos programos (1994), Bendrojo išsilavinimo standartų (1997) bendraautore, redakcinės grupės nare.
Už nuopelnus Lietuvos švietimui ir mokslui M. Lukšienei 1989 m. buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 m. ji buvo apdovanota Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2007 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklo apdovanojimu.
2004 m. ji tapo vienintele lietuve apdovanota vienu iš garbingiausių UNESCO apdovanojimų – Jano Amoso Komenijaus medaliu medaliu už jos asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą. UNESCO apdovanojimo tekste parašyta: „Ponia Lukšienė yra europinio ir pasaulinio lygio mokslininkė ir asmenybė, reikšmingai prisidėjusi prie demokratinės visuomenės ir modernaus švietimo raidos“.
Iškilios Lietuvos visuomenės veikėjos bei švietėjos 100-ųjų gimimo metinių proga yra numatyta daug renginių: tarptautinė mokslininkų ir žymių visuomenės veikėjų, filosofų, švietėjų konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“, kilnojamosios parodos Lietuvos bibliotekose, Lietuvos ambasadose, mokyklose, jaunųjų mokslininkų konferencija-forumas „Mokykla jaunajai Lietuvai“, Taip pat planuojama anglų ir rusų kalbomis išleisti M. Lukšienės straipsnių rinkinį, skirtą kultūrologijos, edukologijos ir švietimo reformos temoms, kompaktinę plokštelę su M. Lukšienės paskaitomis, sukurti dokumentinį filmą, surengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidas ir kt. Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai bus suteiktas Meilės Lukšienės vardas. Šie ir daugelis kitų renginių numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame Meilės Lukšienės metų priemonių plane.
Kai kurie renginiai jau yra įvykę: balandį Vilniuje, A. Mickevičiaus g. 19, atidengta M. Lukšienei skirta atminimo lenta, surengta tarptautinė mokslinė konferencija. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas parengė ir išleido 2013 m. kalendorių „Mokykla su Meile“, skirtą Meilei Lukšienei. Kalendoriuje – fotomenininko Ramūno Danisevičiaus užfiksuotos Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos (tai buvo pirmoji nepriklausomos Lietuvos naujai susikūrusi pradinė mokykla) gyvenimo akimirkos ir aktualios M. Lukšienės įžvalgos apie ugdymą, kūrybą, kultūros ir švietimo sąsajas, humanistinės visuomenės vertybes.
Rugpjūčio 7 d. – rugsėjo 20 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „Švietimo istorikei ir reformos iniciatorei Meilei Lukšienei – 100“. Šioje parodoje galima pamatyti M.Lukšienės šeimos fotografijas, pagrindinius jos gyvenimo etapus ir įvairiapusę jos veiklą atskleidžiančius įvairius dokumentus ir leidinius.
Iki rugpjūčio 23 d. (nuo 8 val. iki 16.30 val.) Švietimo ir mokslo ministerijoje veiks Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos parengta kilnojamoji paroda, skirta M.Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Paskutinę rugpjūčio savaitę paroda iškeliaus į Lietuvos mokslų akademijos didžiąją salę, o vėliau pradės kelionę po Lietuvos mokyklas.
