Higienos instituto specialistai nustatė: prieš apžiūrėdami, tirdami ir gydydami ligonius Lietuvos medikai per retai dezinfekuoja rankas, o jų žinios apie rankų higieną menkos.
Hospitalinės infekcijos – mikrobinės kilmės susirgimai, kurie nustatomi pacientams ar personalui ir yra susiję su gydimusi ligoninėje ar lankymusi bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, yra didžiulė pasaulio problema. Europos Sąjungoje tokių infekcijų paplitimas yra 5–9 procentai. Lietuvoje – vidutiniškai 3,4 procento.
Europos šalyse kasmet hospitaline infekcija suserga apie 4,5 mln. žmonių. Maždaug 40 tūkst. iš jų miršta. Dar maždaug 110 tūkst. ligonių tokia infekcija tampa antrine mirties priežastimi. Hospitalinės infekcijos gali sukelti gydymo komplikacijas, lemti negalią, be to, tokius pacientus gydyti kainuoja gerokai brangiau.
Rankų higiena yra pagrindinė priemonė, padedanti išvengti infekcijų. 2011 m. Baltijos regiono atsparumo antibiotikams tinklas – BARN (angl. – Baltic antibiotic resistance collaborative network) inicijavo projektą, kuriuo buvo siekiama pagerinti ligoninių personalo rankų higienos įgūdžius. Projekte dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Švedijos ir Rusijos, Sankt Peterburgo ligoninių gydytojai, slaugytojai bei slaugytojų padėjėjai. Lietuvoje į šį projektą įsitraukė dvi ligoninės.
Projektas buvo sudarytas iš kelių dalių: visų pirma medikai turėjo atsakyti į klausimus apie rankų higieną ir hospitalines infekcijas. Vėliau jiems šia tema buvo rengiami mokymai. Projekto pabaigoje jie vėl turėjo atsakyti į tuos pačius klausimus. Taip pat kas mėnesį specialistai skaičiavo, kiek rankų antiseptiko sunaudojama ligoninių skyriuose. Mat antiseptikas efektyviau nei muilas ir vanduo naikina mikrobus, o procedūra yra greita ir patogi. Be to, mokslo tyrimais įrodyta, kad alerginį dermatitą dažniau sukelia per dažnas rankų plovimas vandeniu ir muilu, nei antiseptikas.
„Projekto metu nustatyta, kad vienos tyrime dalyvavusios Lietuvos ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje vienam pacientui prižiūrėti sunaudojama 86 ml antiseptiko per dieną, o kitoje – tik 24 ml antiseptiko“, – teigia projekto koordinatorė, Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vyr. specialistė Rūta Markevičė.
Paprastai skaičiuojama, kad vienai rankų higienos procedūrai reikia apie 3 ml antiseptiko, tiek išteka iš dozatoriaus jį paspaudus. Pavyzdžiui, vokiečiai yra suskaičiavę, kad reanimacijos skyriuose per dieną medikas su pacientais turi apie 120 tiesioginių kontaktų, vadinasi, tiek kartų turi dezinfekuoti rankas. Todėl per dieną vienam pacientui prižiūrėti reanimacijos skyriuje reikia apie 360 ml antiseptiko. Švedijos ligoninių reanimacijos skyriai sumušė rekordą – jie sunaudoja net 1000 ml antiseptiko per dieną vienam pacientui. Netgi kaimyninėje Latvijoje reanimacijos skyriuose sunaudojama 200–300 ml antiseptiko. Kituose ligoninių skyriuose antiseptiko reikia gerokai mažiau.
Higienos instituto specialistai bandė suskaičiuoti, kiek gi antiseptiko turėtų būti vidutiniškai sunaudojama mūsų ligoninėse. Taigi, jeigu per darbo dieną medikas turi bent 10 tiesioginių kontaktų su pacientais, reikėtų apie 30 ml antiseptiko vieno paciento priežiūrai. Higienos institute atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mūsų ligoninėse 2008 m. antiseptiko buvo sunaudojama 3,9 ml per dieną, o 2010 m. – tik 4 mililitrai!
BARN tyrimas atskleidė ir tai, kad šalies medikams trūksta žinių apie rankų higieną. Pavyzdžiui, kad pirštinių nereikia mūvėti atliekant tam tikrus darbus, – matuojant paciento pulsą, kraujospūdį ar tiekiant maistą, projekto pradžioje žinojo tik 4,8 proc. medikų, projekto pabaigoje žinančiųjų skaičius padidėjo tik iki 14,7 procentų. O, kad svarbiausia priemonė infekcijoms sutramdyti – rankų higiena – prieš mokymus nurodė tik 12,7 proc. medikų, po mokymų – vos 25 procentai.
Taip pat medikų buvo klausiama, kas jiems trukdo dezinfekuoti rankas. „Daug medikų teigė, jog jie mažai sunaudoja antiseptiko dėl to, kad mūvi vienkartines pirštines. Tačiau mokslo tyrimais įrodyta, kad pirštinės nuo infekcijų plitimo ne visuomet apsaugo. Infekcija pernešama jas maunantis nešvariomis, nedezinfekuotomis rankomis. Pirštines galima pradurti, be to, yra mikrobų, kurie gali prasiskverbti pro pirštinių poras“, – teigia R. Markevičė.
Po mokymų net trečdalis medikų vis tiek teigė, jog nedezinfekuoja rankų, nes mūvi pirštines, kitas trečdalis tikino, jog neturi laiko, o likę aiškino, kad antiseptikas kenkia odai. Akivaizdu ir tai, kad nors higienos norma griežtai draudžia medikams darbe puoštis žiedais, apyrankėmis, laikrodžiais, dirbti su lakuotais nagais, jie šių draudimų nepaiso.
Specialistė mano, jog tokiam elgesiui įtakos turi ir tai, kad pas mus antiseptikas nėra pakankamai prieinamas, pavyzdžiui, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dažniausiai jo yra tik prie paciento lovos, kriauklės, jis atvežamas kartu su procedūrų vežimėliu, kituose skyriuose – išdėliotas dar rečiau. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Švedijos reanimacijos palatose, kuriose yra trys lovos, antiseptikas išdėliotas net 14 vietų.
„Ilgą laiką buvo akcentuojama, jog norint išvengti infekcijų, ligoninėse būtina užtikrinti švarą, – dezinfekuoti baldų, sienų ir grindų paviršius. Tik Lietuviai tapus nepriklausoma medikams pradėtas diegti modernus, mokslo tyrimais pagrįstas požiūris apie infekcijų prevencijos principus gydymo įstaigose. Ir šis požiūris jau įteisintas teisės aktais, normomis. Kadangi dažniausiai infekcijų sukėlėjai plinta per nešvarias rankas, svarbu tinkama medikų rankų higiena. Dabar nesame tokioje pačioje situacijoje, kaip prieš dvidešimt metų, tačiau pastaraisiais metais Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad elgsenos pokyčiai vyksta labai lėtai“, – situaciją apibendrino Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė.
Specialistai mano, kad medikų elgesys greičiau keistųsi, jeigu pacientai primintų, jog prieš apžiūrėdami jie nedezinfekavo rankų, ar yra pasipuošę žiedais, laikrodžiais, apyrankėmis ar nulakavę nagus.
