Balandžio 18 d. Seimas plenariniame posėdyje paminėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, tautininko Jono Mačio 75-asias gimimo metines.
Minėjime įžanginį žodį tarė Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Raimondas Survila ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. Renginyje dalyvavo Nepriklausomybės Akto signataro J. Mačio artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Tardamas įžanginį žodį Seimo Pirmininkas V.Gedvilas priminė, kad L.Mačys nuo 1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, vadovavo Vilkaviškio rajono Sąjūdžio tarybai, rajono žemdirbių sąjūdžiui, buvo deleguotas į Lietuvos žemdirbių sąjūdžio tarybą. „1990 m. vasario 24 d. J. Mačys buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. kovo 11 d. savo parašu paliudijo, kad būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Būdamas parlamentaru daug dėmesio skyrė žemės ūkio reformai. Vėliau J.Mačys buvo aktyvus Vilkaviškio rajono savivaldybės veikėjas. Už aktyvią veiklą įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę J. Mačys 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu“, – kviesdamas tylos minute pagerbti Nepriklausomybės Akto signataro atminimą sakė V.Gedvilas.
Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius minėjime pabrėžė, kad J. Mačys žmonių buvo vertinamas kaip sąžiningas, kuklus, bet supratingas ir atsakingas vadovas, patikimas žmogus. „Tokie žmonės kaip Jonas Mačys, valstybininkai ir politikai, dirba tyliai, toliau nuo sostinės, tačiau keičia vietos gyvenimą ir šalies veidą. Jie nenori žibėti, bet jie šviečia. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Mačio atsidavusio savo valstybei politiko ir doro žmogaus atminimas išliks jį pažinojusių žmonių širdyse“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras R.R.Survila, prisimindamas savo artimą bendravimą su J.Mačiu, pabrėžė, kad Nepriklausomybės Akto signataras buvo geras šeimos tėvas, darbštus žmogus „Būtent toks jis nuveikė tai, kas jam buvo lemta likimo ir žmonių pasitikėjimo“, – tvirtino R. R. Survila. Pasak jo, reikia pasidžiaugti, kad J. Mačys jam lemtą kelią nuėjo labai garbingai, kad po J. Mačio Lietuvoje liko daugiau Lietuvos.
Jonas Mačys gimė 1938 m. balandžio 18 d. Igliškėliuose, Marijampolės apskrityje. 1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją ir įgijo agronomo ekonomisto specialybę. Dirbo Aukštadvario žemės ūkio technikumo dėstytoju, kolūkio vyr. agronomu, kolūkio pirmininko pavaduotoju gamybai, Rumokų bandymų stoties vyr. moksliniu bendradarbiu. 1980 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją.
Prasidėjus Persitvarkymo Sąjūdžiui vadovavo Vilkaviškio rajono žemdirbių Sąjūdžiui, 1988–1990 m. visam rajono Sąjūdžiui. Nuo 1990 m. buvo Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) narys, 2003 m. LTS pirmininko pavaduotojas.
1990–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Agrarinės komisijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Tautininkų frakcijos narys.
1995–1997 m., 1997–2000 m., 2000–2003 m. ir 2003–2007 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, 1995–1997 m. ir 1997–2000 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės meras.
Amžinąjį atilsį… Buvo be galo kuklus žmogus, vienas pirmųjų TIKROS tautininkystės skleidėjų. Nesikarščiuodavo, viską darydavo apgalvotai. Jei šiandien Tautininkų sąjungoje būtų a. a. J. Mačys, M. Treinys, signatarai A. Baležentis, L. Milčius, E. Grakauskas, A.Stulginskio universiteto prof. Jonas Čaplikas – tai būtų jėga. Atsakykite, lamatai ir kiti tikri lietuviai, kur dingo REALI Lietuvių tautininkų sąjunga, turėjusi tokį didžiulį potencialą, kas ją suvalgė? kodėl šiandien tautinės idėjos tokios primityvios, kad kelia tik inteligentų šypsnį arba dar blogiau – pajuoką. Atsikuriant valstybei tautininkai buvo jėga. Kas juos “suvalgė”?
Pasiklausk savo kontingento iš savo tinklapio patriotai.lt. 🙂
“Patriotai”. 🙂
Visiškai tikėtina…
Pone “Amelija”, ar tarp jūsų iškiliųjų tautininkų minimas E. Grakauskas yra tas pats Eimuntas Grakauskas, buvęs žemdirbių sąjūdžio pirmininkas, pats pirmasis Vilniuje užsigrobęs kelis hektarus žemės? Nuo lengvai, tais laikais užgrobiamo, persiprašau, įgyjamo turto spindesio ir prasidėjo tautininkų erozija. Dabar reik pradėt iš naujo, deja, su mažesnėmis jėgomis ir esant visuotiniam susiskaldymui.
Nei jūs pažinojot E. Grakauską, nei jūs galit kalbėt… Jis visada pasisakė už realų žemės grąžinimą – pvz., po daugiabučiais, kai savininkas valstybės nustatyta tvarka gauna žemės nuomos mokestį. Kas atsitiko dabar? Žemės nuomos mokestį (beje, milžinišką) savivaldybėms moka asmenys ir bendrovės, nežiūrint, ar ta žemė panaudojama verslo reikmėms, ar tėra uždaras kiemas… Neteiskite, ir nebūsite teisiami.
Vakar mano kaimynui sukako 35-osios gimimo metinės. Tai irgi paminėjom.