Rūkymas – pagrindinis sveikatai ir ilgaamžiškumui įtaką darantis veiksnys. Pasyvus rūkymas atsakingas už daugybę vaikų sveikatos sutrikimų, ypač susijusių su kvėpavimo takais. Įrodyta, kad tabako dūmus kenčiantys vaikai dažniau turi įvairių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip hiperaktyvumas. Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 40 proc. vaikų kenčia nuo pasyvaus rūkymo. Europoje šis skaičius svyruoja nuo 51 proc. iki 61 proc. Rytų Europoje (įskaitant Rusiją).
Nors Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kurią ratifikavo 176 Europos šalys, numato, kad šalys įgyvendina visas įmanomas priemones siekdamos apsaugoti žmones nuo pasyvaus rūkymo keliamo poveikio sveikatai, net itin griežtus apribojimus turinčiose šalyse vaikai vis dar dažnai verčiami kvėpuoti tabako dūmais.
Vasario mėnesį išspausdintoje mokslinėje publikacijoje pristatomas Europos mokslininkų tyrimas, nustatęs skirtumus tarp Rytų ir Vakarų Europos tėvų įpročio rūkyti šalia savo vaikų ir įvertinęs sąsajas su šalyje įgyvendintomis tabako kontrolės priemonėmis (Tabako kontrolės skalė).
Tabako kontrolės skalė – 2011 metais mokslininkų sukurtas instrumentas, padedantis palyginti tabako kontrolės išsivystymą ir jos poveikį rūkymo įpročiams Europoje. Šioje skalėje šalys skirstomos pagal įgyvendinamų tabako kontrolės priemonių kiekį šešiose srityse – kaina ir mokesčiai; draudimas rūkyti viešose vietose; visuomenės informavimas; rinkodaros reguliavimas; įspėjimai apie tabako žalą sveikatai ant tabako gaminių pakuočių; pagalbos metantiems rūkyti prieinamumas. Kuo aukštesnis šalies balas tuo daugiau kontrolės priemonių joje įgyvendinama.
Tyrime dalyvavusios šešios šalys pagal minėtą skalę suskirstytos į tris grupes: stiprios kontrolės šalys – Turkija (61); vidutinės – Olandija (46) ir Rumunija (45), silpnos – Lietuva (41), Bulgarija (40) ir Vokietija (37).
Duomenys apie tėvų rūkymo įpročius buvo gauti iš Europos Mokyklinio amžiaus vaikų psichinės sveikatos tyrimo (SCMHE), atlikto 2010 metais. Tyrime dalyvavo 5141 6-11 metų amžiaus moksleivių tėvai iš Vokietijos, Olandijos, Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos ir Turkijos.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad maždaug penktadalis (19,3 proc.) mamų Rytų Europos šalyse ir dešimtadalis (10 proc.) mamų Vakarų Europos šalyse rūko būdamos šalia savo vaikų. Tarp tėčių atitinkamai 24,5 ir 12,1 proc.
Nustatyta, kad nepasiturinčiai gyvenančių šeimų vaikai dažniau tampa neatsakingo tėvų elgesio aukomis. Taip pat pastebėtas ryšys tarp tėvų rūkymo šalia vaikų įpročio ir tėvų išsilavinimo: aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai rečiau rūko šalia vaikų.
Mokslininkų teigimu, tabako kontrolės priemonės daro įtaką tėvų rūkymo įpročiui nerūkyti šalia savo vaikų. Tirtose šalyse, kuriose tabako kontrolė silpna (Lietuva, Bulgarija, Vokietija), daugiau motinų rūko šalia savo vaikų nei šalyse, įgyvendinančiose griežtesnę tabako kontrolės politiką (Olandija, Rumunija).
Apibendrindami studijos rezultatus, mokslininkai pabrėžia pirminės sveikatos grandies, ypač šeimos gydytojų svarbą. Pasak tyrėjų, pastarieji rūkančių pacientų turėtų nuolat klausti apie jų rūkymo įpročius, susijusius su rūkymu šalia savo vaikų ir suteikti daugiau informacijos apie pasyvaus rūkymo žalą vaikams.