Seimas nusprendė pritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (Nr. XIP-2502 Gr) su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis. Už tai, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimtas su visais Respublikos Prezidentės pasiūlymais balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 40, susilaikė 8 parlamentarai.
Kaip teigiama šalies vadovės dekrete, Seimo priimtas įstatymas užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais nevaisingumo gydymo metodais ir apriboja galimybę apsaugoti būsimus vaikus nuo sunkią negalią sukeliančių genetinių ligų.
Seimas pritarė Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės siūlymui įstatyme įtvirtinti tokias nuostatas, kurios atitiktų nevaisingų šeimų lūkesčius, tarptautinę medicinos praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, taip pat atvertų galimybes pasinaudoti medicinos mokslo patvirtintais nevaisingumo gydymo metodais, tausotų moters ir vaiko sveikatą, neribotų embrionų skaičiaus ir užtikrintų jų apsaugą bei galimybę užkirsti kelią sunkioms genetinėms ligoms.
Pritarus šalies vadovės veto nuspręsta, kad pagalbinis apvaisinimas galės būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka sutuoktinio ar sugyventinio, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.
Pagalbinį apvaisinimą nutarta leisti atlikti, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti.
Embrionų galės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyks sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priims abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.
Seimas birželio 28 d. priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo nustatė moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką. Juo buvo nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles, o embrionų turėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų būtų perkelta į moters organizmą, bet negalėtų viršyti trijų.
Kai mokslinės pažangos peripetijos perkeliamos į politinę erdvę – atsiranda norinčių tokia situacija pasinaudoti. Kartais net prasilenkiant su elementaria logika. Tam, kad galima būtų drąsiai pasisakyti už vieną ar kitą sprendimą, reikia turėti pakankamai specialių žinių. Ar moraliniai ir religiniai įsitikinimai atitinka žmogaus, kaip vienintelės būtybės Žemėje, pasivadinusios “homo sapiens” terminu, teises kiekvienu čia aptariamu ar kitu panašiu atveju pravartu nagrinėti Žmogaus gyvybės pratęsimo naudai. Manau, kad toks požiūris ir krikščioniškame pasaulyje turėtų būti lemiamas. Kalbėti apie pradinių embrionų ar ląstelių žudymus ar atvirkščiai – sudarymus geresnę galimybę kurti naujai gyvybei yra specialistų mokslininkų darbo erdvė. Duodant atsakymus verta atsižvelgti ir į visuomenės to ar kito laikotarpio tradicines pažiūras bei su jomis susijusių religijų atstovų požiūrį. Pasaulis – kintanti erdvė ir joje nieko nėra absoliučiai pastovaus. Romos Katalikų bažnyčios mokymas taip pat atsižvelgia ir į mokslo pasiekimus ir karts nuo karto pakoreguoja savo požiūrius ir net atrodytų viename ar kitame amžiuje po Kristaus gimimo nekintančias aksiomas. Aptariama problema yra sudėtinga ir kiekviena ginčų pusė turi ir pateikė savo argumentus. Manau, kad Seimo narių, šioje srityje moksline prasme diletantų nuomonė netgi neturėtų būti lemiama. Kaip galime pastebėti net ir moralinėje srityje priešingų argumentų netrūko. O ko buvo per daug? Per daug buvo noro pasirinkti reitinginių taškų prieš ateinančius Seimo rinkimus. Ir iš vienos ir iš kitos pusės.