Seimas iš naujo svarstys Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą

Rugsėjo 10 d. prasidėjusiame pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje Seimas nutarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą svarstyti iš naujo. Už tai balsavo 88 Seimo nariai ir niekas nebuvo prieš. Tai reiškia, kad klausimas bus gražintas į Seimo Sveikatos reikalų komitetą.

Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė plenariniame posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas (Nr. XIP-2502 Gr).Seimas birželio 28 d. priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo nustatytos moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka. Juo nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas galės būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles; embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet negalės viršyti trijų.

Kaip teigiama šalies vadovės dekrete, priimtas įstatymas užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais nevaisingumo gydymo metodais ir apriboja galimybę apsaugoti būsimus vaikus nuo sunkią negalią sukeliančių genetinių ligų. „Įstatymas taip pat atima galimybę sutuoktiniams (sugyventiniams) patiems rinktis gydymo metodą pagal jų moralinius ir etinius įsitikinimus. Įstatymu sukuriamas toks reguliavimas, kuris užkerta kelią susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas (pavyzdžiui, ne sutuoktinio ar partnerio lytinių ląstelių donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą)“, – pažymima Respublikos Prezidentės dekrete.

Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė siūlo įstatyme įtvirtinti tokias nuostatas, kurios atitiktų nevaisingų šeimų lūkesčius, tarptautinę medicinos praktiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, taip pat atvertų galimybes pasinaudoti medicinos mokslo patvirtintais nevaisingumo gydymo metodais, tausotų moters ir vaiko sveikatą, neribotų embrionų skaičiaus ir užtikrintų jų apsaugą bei galimybę užkirsti kelią sunkioms genetinėms ligoms.

Įstatyme šalies vadovė siūlo nustatyti, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka sutuoktinio ar sugyventinio, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.

Teikiamais šalies vadovės pasiūlymais siekiama pagalbinį apvaisinimą leisti atlikti tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti. Embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.

Po valstybės vadovės dekreto pristatymo už tai, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas būtų svarstomos iš naujo vieningai balsavo visi 88 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Toliau jis bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 14 d.