Gruodžio 2 d. nuo 16.30 iki 19 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius), vyks mokslinė konferencija „Valstybės agronomija. Aleksandrui Stulginskiui – 140“.
LNM ir VU Istorijos fakulteto rengiama konferencija leis geriau pažinti Vasario 16-osios Akto signataro ir antrojo Lietuvos prezidento veiklas bei jų poveikį šiuolaikinės valstybės raidai.
Dirva nepriklausomai Lietuvai
„Mano gyvenimas susietas su Lietuvos valstybės istorija ir jis negali be pėdsakų išnykti“, – taip viename iš laiškų teigė A. Stulginskis.
Stulginskio gyvenimas atspindi ne tik įdomią asmeninę, bet ir naujoviškos Lietuvos gimimo istoriją. Valstiečio sūnus pasirinko mokslą kunigų seminarijoje, tačiau vėliau atsisakė kunigystės sumanymo ir tapo agronomu.
„Būdamas agronomu veiksmingiau galėsiu padėti savo tautiečiams“, – taip jis grindė šį savo pasirinkimą. Pasirinkęs agronomo kelią A. Stulginskis vėliau tapo vieninteliu Lietuvos politiku, buvusiu ne tik Vasario 16-osios Akto signataru, bet ir Ministrų kabineto, Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Seimo pirmininku ir antruoju Lietuvos prezidentu.
Iki tapimo svarbia Lietuvos politine figūra A. Stulginskis nebuvo apsiribojęs vien žemės ūkio klausimais. Juos jam teko spręsti ir Pirmojo pasaulinio karo metu, veikiant Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komitete, kuris buvo įsikūręs dabartiniame Signatarų namų pastate.
A. Stulginskio biografija – daugiasluoksnė, atskleidžianti ir jo leidybinę, publicistinę veiklą. Per savo gyvenimą signatarui teko parašyti ne vieną spaudos publikaciją, prisidėti prie kelių lietuviškų žurnalų, laikraščių leidimo. Tarp jų – nuo 1917 m. A. Stulginskio pradėtas redaguoti laikraštis „Tėvynės sargas“ ir, nuo 1918 m., žemdirbiams skirtas laikraštis „Ūkininkas“.
Stulginskis buvo ne tik agronomas, bet ir mokytojas. 1915–1918 m. jis vadovavo „Ryto“ švietimo draugijai, Vilniaus lietuvių gimnazijoje moksleiviams dėstė gamtos mokslus ir vadovavo pedagogikos kursams, kur taip pat dėstė gamtos, žemės ūkio disciplinas.
Šis darbas buvo skirtas rengti būsimus lietuviškų pradžios mokyklų mokytojus ir tai, pasak A. Stulginskio, „teikė didelį džiaugsmą, nes jautėme, kad rengiame dirvą nepriklausomai Lietuvai“.
Plati A. Stulginskio politinė ir visuomeninė veikla bus plačiau pristatoma ir analizuojama konferencijoje, kurią rengia Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
„Valstybės agronomija. Aleksandrui Stulginskiui – 140“
Konferencija „Valstybės agronomija. Aleksandrui Stulginskiui – 140“ vyks gruodžio 2 d. LNM Signatarų namuose, Štralio salėje (nuo 16.30 val., Pilies g. 26, Vilnius, įėjimas per kavinę „Eskedar Coffee Bar“).
Renginio metu tyrėjai iš skirtingų perspektyvų aptars antrojo Lietuvos prezidento veiklas ir palikimą. Konferenciją moderuos dr. Norbertas Černiauskas (VU IF). Dalyvavimas nemokamas.
Doc. dr. Liutauras Gudžinskas (VU TSPMI) pristatys tarpukario prezidentų statuso analizę lyginamosios politikos kontekste, leisdamas geriau įvertinti A. Stulginskio poziciją platesnėje politinėje panoramoje.
Dr. Artūras Svarauskas (LII) savo pranešime nagrinės A. Stulginskio realpolitik aplinkybių nulemtą poziciją vidaus ir užsienio politikos klausimais. Aptariamos politinės diskusijos ir argumentai dėl prezidento institucijos Lietuvoje reikalingumo.
Dr. Vilma Bukaitė (LII) savo pranešime analizuos dinamišką A. Stulginskio veiklos etapą Vilniuje, Pirmojo pasaulinio karo metais. Pasiryžęs neišvykti ir apsistoti Vilniuje, A. Stulginskis greitai tapo svarbia labdaros, švietimo ir politikos figūra.
Vilniuje jis įveiklino agronomo išsilavinimą, išplėtė pažinčių tinklą ir sukaupė žinių, itin pravertusių vėliau einant ministro, parlamentaro, o netrukus ir prezidento pareigas.
Liveta Repšienė (LNM SN) savo pranešime aptars, kaip Vilniuje yra įamžintas A. Stulginskio atminimas. Pristatymo metu bus svarstoma, kurios miesto vietos galėtų tapti pagrindu naujiems šio signataro įamžinimo sumanymams.
Konferencijos programa skelbiama Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt
Džiugu, pagaliau prisimintas tikrasis Lietuvos žmogus, pirmasis Respublikos prezidentas.
Objektyvioje lietuvių tautos istorijos knygoje “istorija pareinant į Lietuvą” tarpe kitų istorinių Lietuvos prezidentų 92 p. yra įdėta ir Jo ekscelencijos pirmojo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio nuotrauka.
P. S. Įdomu, beje, ar Signatarų namai šią Klaipėdos universiteto leidykloje 2023 m. gruodžio mėn. išleistą knygą, turi, ar ne?
Apskritai, LRT tai Klaipėdos universiteto knygai aptarti privalėjo savo programose parengti visą laidų ciklą. Gal tada Maskvai nebūtų drąsos ir prasmės tą Lietuvos istorijos vadovėlį rengti. LRT ignoruodama tos knygos pasirodymą, apskritai tautinės dvasios, lietuvybės reiškimosi dalykus savo visuomeninės informavimo ir švietimo paskirties šalyje neatliko, nors biudžeto lėšas tam gavo. Bet va, – ir Žemaitaitis dėl to nepriekaištauja… Taigi ir šiuo, kaip ir kitais tokiais atvejais, turime panašumo į tos “giluminės valstybės” politiką. Matyt, ji ir Prezidentą Stulginskį vis laikė pakištą po tyla… Be abejonės daugelio net nežinota, kad tokį Prezidentą turėjome. Vis kaip Smetona, taip Smetona.