Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo požymiai dažnai „kopijuoja“ rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.
Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Elžbieta Olimpija Povilaitienė sako, kad pirmą kartą patiriamą panikos priepuolį galima supainioti su miokardo infarktu ar pavojumi uždusti.
„Panikos priepuolio metu žmogus staiga ima jausti begalinę baimę arba didžiulį nerimą, kuriuos dažniausiai lydi krūtinės skausmas, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs pulsas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, smaugimo jausmas, galvos skausmas, svaigimas, alpimas, pykinimas, šaltkrėtis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, baimė prarasti kontrolės jausmą, mirties baimė. Panikos priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki valandos, o nežinodami, kas su jais tuo metu vyksta, žmonės kreipiasi į medikus“, – komentuoja E. O. Povilaitienė.
Dažnai lemia nervinė įtampa
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, panikos priepuoliai gali pasireikšti labai skirtingais simptomais, kilti labai įvairiu metu ir aplinkybėmis. Pasitaiko nemažai atvejų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingi, bet būna didelė tikimybė, kad negalavimų priežastis ta pati – nervinės įtampos išprovokuoti panikos priepuoliai.
Kaip vieną iš pavyzdžių vaistininkė pamini į vaistinę atėjusios jaunos moters atvejį. Ji skundėsi pasikartojančiais skausmais širdies plote, oro trūkumu, prakaito pylimu. Apsilankius pas gydytojus atlikti įvairūs tyrimai jokių pakitimų nerodė. Pasikalbėjus paaiškėjo, kad moters gyvenimo tempas labai greitas, jaučiama nuolatinė įtampa, stresas, baimė nesuvaldyti atsakomybių.
„Kitu atveju atėjo pensinio amžiaus moteris, kuri kas naktį atsibusdavo nuo dažno širdies plakimo, jai tirpdavo rankos, drebėdavo kūnas. Moteris ne kartą kvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau kardiogramos nieko blogo nerodė. Ji prasitarė, kad prieš pusmetį jai buvo atlikta operacija dėl onkologinės ligos, dėl kurios vis dar nuolat jaudinasi. Situacijos skirtingos, bet abi pacientės jautė nervinę įtampą, kuri ir provokavo įvairias fizines kūno reakcijas, būdingas panikos priepuoliams“, – sako K. Šnirpūnienė.
Gydytoja E. O. Povilaitienė atkreipia dėmesį, kad panikos priepuolis nebūtinai turi būti išprovokuotas kokių nors išorinių veiksnių, jis gali nutikti staiga ir netikėtai, o konkrečios priežastys moksliškai dar nėra nustatytos.
„Manoma, jog panikos sutrikimai susiję su keleto priežasčių deriniu, tokių kaip traumuojantis ar labai didelį stresą sukėlęs išgyvenimas, pavyzdžiui, netektis, patirtas smurtas ir panašūs, genetinis polinkis, jei artimi giminaičiai kenčia nuo nerimo sutrikimų, taip pat organizmo veiklą reguliuojančių informacijos „nešėjų“ pusiausvyros sutrikimas smegenyse“, – vardija ji.
Prasidėjus panikos priepuoliui gydytoja pataria likti toje pačioje vietoje, stengtis kvėpuoti lėtai ir giliai, sutelkti dėmesį į pozityvius, raminančius vaizdinius, prisiminimus, nuolat priminti sau, jog tai laikina ir praeis, kad panikos priepuolis nekelia mirtino pavojaus. Praėjus priepuoliui svarbu apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar patiriami simptomai nėra kokios nors rimtos ligos, kurią būtina gydyti, požymiai.
Kaip elgtis panikos priepuolio metu?
Jei panikos priepuoliai kartojasi ar dažnėja, vaistininkė K. Šnirpūnienė pataria kreiptis pagalbos į psichologą. Specialistas išsiaiškins šių priepuolių priežastis, kas jas gali lemti – gal tai ilgalaikis stresas ir nemokėjimas jį valdyti, o gal tai depresijos pradžia, taip pat paaiškins, kas vyksta ir kaip elgtis priepuolio metu, paskirs psichoterapiją.
Savo ruožtu gydytoja E. O. Povilaitienė sako, jog panikos priepuolis nėra liga, kurią galima išgydyti. Tai pojūtis, kurį sukelia daug priežasčių: greitas gyvenimo tempas, įtampa bet kurioje gyvenimo srityje, lėtinės ligos, žmogaus temperamentas, psichologinis atsparumas ir kitos. Todėl siekiant suvaldyti arba suretinti panikos priepuolius, išties labai svarbu ieškoti priežasties ir įgyti įgūdžių, kaip sumažinti jų dažnį ir išgyventi priepuolius.
„Tinka kognityvinė elgesio terapija. Jos metu su psichoterapeutu yra aptariami visi aspektai, susiję su panikos priepuoliu, ir suteikiami reikiami įgūdžiai dorotis su juo. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, afirmacijos. Prevenciškai galima skaityti savišvietos knygas nerimo sutrikimų tematika, labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, kuris mažina įtampą ir patiriamą stresą. Atsipalaiduoti padeda joga ar pilatesas. Taip pat reikėtų vengti daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kofeino, alkoholio ir rūkymo – visi šie dalykai gali sustiprinti panikos priepuolius“, – kalba ji.
Panikos priepuoliai gali būti kontroliuojami ir vaistais, kuriais gydoma depresija ar nerimas, tačiau dėl jų gydytoja pataria pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.
Jei žmogus panikos atakų valdymui nevartoja cheminių vaistų, K. Šnirpūnienė sako, kad įtampai sumažinti tinka ir vaistažoliniai preparatai, iš kurių turbūt žinomiausias yra vaistinis valerijonas. Jis skatina serotonino, arba „laimės“ hormono, melatonino – „miego“ hormono, dopamino gamybą organizme, mažina raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retina širdies ritmą.
„Moksliniais tyrimais yra įrodytas ir nervų sistemą raminantis sukatžolių poveikis. Jos net 2-3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą ir atpalaiduoja, taip pat slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, mažina įtampos galvos skausmą ir svaigimą. Raminančiu veikimu pasižymi levandos, melisos, pipirmėtės, apyniai, pasifloros. Vaistažolių preparatai tabletėmis ar kapsulėmis veikia stipriau nei arbatos, tačiau verta žinoti, kad kartais vien arbatos paruošimas ar jos aromatas nuteikia raminančiai, nukreipia dėmesį nuo nemalonių minčių. Dėl vaistažolinių preparatų reikia pasitarti su gydytoju, kai žmogui yra skiriami cheminiai raminamieji vaistai ar antidepresantai, mat vaistažolės stiprina jų poveikį“, – sako vaistininkė.
