Pakilusį kūno karštį esame patyrę beveik visi – tai dažnas peršalimo ar infekcinių ligų požymis. Vos tik termometras parodo aukštesnius skaičius, daugelis skuba ieškoti vaistų namų vaistinėlėje. Vaistininkai paaiškina kada temperatūrą iš tiesų verta mažinti ir kokius preparatus tam rinktis.
Karščiavimui mažinti dažniausiai pasirenkamas ibuprofenas arba paracetamolis. Pastarasis, anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, yra pirmasis pasirinkimas kūdikiams, nėščiosioms, žmonėms, sergantiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, astma, taip pat vartojantiems kraujo krešumą mažinančius vaistus, tokius kaip aspirinas.
Tačiau paracetamolis netinka žmonėms, turintiems kepenų ligas. Jo taip pat nereikėtų vartoti kartu su vaistais nuo peršalimo, kadangi jis yra daugelio sudėtinių preparatų sudėtyje.
„Suaugusiam žmogui paracetamolis skiriamas po 500 mg kas 4–6 valandas, o didžiausia paros dozė – 4 gramai. Nors kai kurie mano, kad sveriant daugiau galima vartoti ir didesnę dozę, taip nėra – net ir 100 kg sveriančiam žmogui vienkartinė dozė neturėtų viršyti 1 gramo“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Vaikams šis vaistas dozuojamas pagal svorį – 15 mg/kg, ne daugiau kaip keturis kartus per parą.
„Viena dažniausių klaidų – neteisingas dozavimas. Tėvai kartais vadovaujasi užrašu ant pakuotės ir duoda vaikui per mažą kiekį, todėl vaistas veikia per trumpai arba per silpnai“, – pabrėžė vaistininkė.
Ibuprofenas – stipresnis, bet ne visiems tinkamas
Ibuprofenas veikia stipriau ir ilgiau nei paracetamolis, tačiau kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau toleruojamas.
„Šis vaistas gali turėti kartoką poskonį, o vartojant didelėmis dozėmis ar ilgą laiką – pakenkti skrandžiui, širdžiai ar inkstams. Ibuprofeno negalima vartoti kartu su kitais nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, tokiais kaip diklofenakas ar nimesulidas“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Pasak vaistininkės, suaugusiesiems skiriama 400–600 mg vienkartinė dozė, o maksimali paros dozė – 3200 mg. Vaistas veikia apie 5–6 valandas. Vaikams ibuprofenas dozuojamas po 10 mg/kg, ne daugiau kaip tris kartus per parą, ir tinka vartoti nuo šešių mėnesių amžiaus.
„Jei, pavyzdžiui, paracetamolis neveiksmingas, po 4–5 valandų galima jį keisti į ibuprofeną. O jei žmogus vaistą išvėmė po 15 minučių, po to kai jį suvartojo, tai reikėtų duoti tą pačią dozę iš naujo“, – pataria vaistininkė.
Laikantis tinkamų pertraukų tarp vaistų vartojimo, temperatūrą galima mažinti ir kitomis priemonėmis – priešuždegiminėmis arbatomis (pvz., liepų žiedų, aviečių lapų) bei pakankamu skysčių kiekiu – apie 100 ml vienam kūno svorio kilogramui per parą.
Malšinami tik požymiai
K. Šnirpūnienė pabrėžia, kad paracetamolis ir ibuprofenas negydo pačios ligos – jie tik padeda sumažinti karščiavimą bei pagerinti savijautą, kol kūnas kovoja su infekcija.
„Šie vaistai neturi nei priešvirusinio, nei antibakterinio poveikio – jie skirti tik sumažinti skausmą ir karščiavimą, bet ne pačią ligos priežastį. Virusinius susirgimus padeda įveikti poilsis, šilti skysčiai, vaistažolių arbatos, vietinio poveikio priemonės gerklei ir nosiai, o bakterinius gydo antibiotikai“, – aiškina ji.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė taip pat primena, kad vaisto forma – ar tai būtų tabletė, sirupas ar žvakutė – neturi įtakos jo veiksmingumui, nes visais atvejais į organizmą patenka ta pati veiklioji medžiaga.
Vis dėlto žvakutė suveikia greičiausiai, nes vaistas patenka tiesiai į kraujotaką. Ši forma rekomenduojama, kai vaikas vemia, yra labai mažas (iki trijų mėnesių), turi rijimo sunkumų ar tiesiog atsisako gerti vaistą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors karščiavimas dažnai tėra laikinas organizmo atsakas į infekciją, kai kuriais atvejais jis gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
K. Šnirpūnienė primena, kad į gydymo įstaigą būtina kreiptis, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3–5 dienas, temperatūra, net numušus vaistais, vėl kyla ar savijauta negerėja. Pavojingais laikomi atvejai, kai kūno temperatūra viršija 40 °C, o kūdikiams iki trijų mėnesių – kai ji pakyla daugiau nei 38 °C.
„Nerimą turėtų kelti ir tokie simptomai kaip dusulys, gilus kosulys, bėrimas, vėmimas ar viduriavimas. Jei įtariamas vaistų perdozavimas – pavyzdžiui, pasireiškia pykinimas, pilvo skausmai, odos niežėjimas ar sąmonės pokyčiai – būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą“, – įspėja K. Šnirpūnienė.
Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą
Gana naudingos žinios, bet, kodėl nepasakyta, jog temperatūra kyla, nes pakilusi temperatūra stabdo bakterijų ir virusų dauginimąsi. Temperatūra kyla tiek, kiek reikia , kad dauginimąsi būtų sustabdytas. ir ką padaro vaistai ? Ogi užkardo organizmo savigina. Žinoma, kai temperatūra užsitęsia ir nuvargina organizmą, galima ir vaistų pavartoti. Bet ne iš kart, ir ne pakilus mažiau , nei 39,6