Į Lietuvą atėjus šilumai, vis dažniau į vaistinę užsuka gausiu delnų ar padų prakaitavimu besiskundžiantys žmonės.
Vaistininkė atsako, kada tai tik karščio ar streso pasekmė, o kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą sveikatos sutrikimą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, padidėjusį delnų prakaitavimą – hiperhidrozę – gali sukelti hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas), žemas cukraus kiekis kraujyje, menopauzė, kai kurių vaistų, pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, opiodų, triciklių antidepresantų ilgalaikis vartojimas, taip pat gausus ir dažnas aštraus maisto vartojimas, kofeinas bei alkoholis.
„Padidėjęs delnų prakaitavimas taip pat gali varginti žmones, kurie serga Parkinsono liga, tuberkulioze, lėtine išemine širdies liga, kuriems labai trūksta vitamino D“, – galimus sutrikimus vardija ji.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaistininkė pataria keliauti tiesiai į gydymo įstaigą, kuomet delnai ar padai pradėjo prakaituoti stipriau ir dažniau be jokios aiškios priežasties, be delnų prakaitavimo staigiai ir reikšmingai nukrito svoris, kai prakaitavimą lydi ir varginančios kvėpavimo problemos: sausas, spazminis, priepuolinis kosulys ir dusulys.
Taip pat atkreipti dėmesį derėtų, jei kamuoja bendra bloga savijauta – stiprus nuovargio jausmas, apetito pokyčiai, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai.
„Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti prakaitavimo priežastį. Jei tai nėra ligos simptomas, o tik estetinė problema, tuomet galima prakaito išsiskyrimą mažinti tiek medicininėmis priemonėmis, tiek namų sąlygomis“, – pabrėžia R. Janulytė.
Pačios veiksmingiausios, anot jos, yra specialios medicininės paskirties priemonės – rutuliniai dezodorantai, kremai ir tepalai, kurių sudėtyje yra aliuminio chlorido druskų, slopinančių prakaito liaukų veiklą ir stabdančių prakaitavimą net iki 5 dienų be pakartotinės aplikacijos.
„Tai stiprios priemonės, kurios gali sukelti odos sudirgimą, alergiją, padidėjusį jautrumą bei prakaito liaukų uždegimą, jei bus naudojamos ne taip, kaip nurodyta gamintojo – tepamos dažniau ir gausiau nei patariama“, – pabrėžia vaistininkė.
Naminės priemonės
Namų sąlygomis prakaitavimui mažinti R. Janulytė pataria pasigaminti sodos pastos – kelis valgomuosius šaukštus sodos sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens, gautą masę užtepti ant delnų ar padų, palaikyti maždaug 5 minutes ir nuplauti drungnu tekančiu vandeniu.
Soda yra šarminė medžiaga, todėl mažina prakaito liaukų aktyvumą.
„Vaistiniai šalavijai pasižymi sutraukiančiu bei dezinfekuojančiu poveikiu, todėl šios vaistažolės nuoviro vonelės gali ne tik padėti sumažinti prakaitavimą, bet ir apsaugoti nuo odos ir nagų grybelio atsiradimo.
Taip pat galima pasitelkti obuolių sidro actą – patepti juo delnus ar padus, leisti nudžiūti ir po to nuplauti tekančiu vandeniu.
Actas sutraukia poras ir taip sumažina prakaitavimą“, – komentuoja priemones „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
„Vaikai, ypač paaugliai, normaliai prakaituoja gausiau nei suaugę žmonės dėl brendimo laikotarpiu vykstančių hormonų pokyčių.
Dažniau ir gausiau prakaituoja bei dažniau dėl šios bėdos kreipiasi vyrai. Nors aktyvių prakaito liaukų moterys ir vyrai turi tiek pat, gausesnis prakaitavimas vyrams būdingas dėl didesnės kūno ir raumenų masės.
Tai reiškia, kad intensyviau vyksta medžiagų apykaitos procesai ir dėl to išskiriama daugiau prakaito siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą“, – aiškina R. Janulytė.
