Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą, o taip pat jis dažnai prisimenamas būtent vėlyvą rudenį ir žiemą, kai pradeda trūkti saulės.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad apie vitaminą D vis dar sklando nemažai pramanų, kuriuos lydi vitamino vartojimo klaidos, galinčios turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Ne tik žiemą, bet ir vasarą nepasisaviname vitamino pakankamai

Vaistinėse apsilankę žmonės vis dar dažnai kaip geriausią vitamino D šaltinį išskiria saulę. Šį vitaminą galima vartoti reguliariai visus metus – žiemą ir vasarą.

Tik vaistininkė pabrėžia – net vasarą retas lietuvis gali savo kūną prisotinti šiuo vitaminu.

„Net vasarą ne kiekvienas galime įsisavinti pakankamai vitamino D, o ką kalbėti apie artėjantį žiemos laiką.

Net jeigu visus metus pas mus vyrautų vasara, norėdami pasisavinti vitamino D iš saulės, turėtumėme kasdien iki 30 minučių laiko praleisti saulėje, ypač 10–16 valandomis.

O šiuo laiku išvykę į šiltuosius kraštus kai kurie numoja ranka į apsaugos nuo saulės priemones, tačiau tai gali turėti rimtų pasekmių ateityje“, – pasakoja J. Aleknienė.

Vaistininkė priduria, kad tai ne tik skatina greitesnį odos senėjimą bei pigmentines dėmes, bet ir padidina odos vėžio pavojų.

Dėl to daug sveikiau ir naudingiau užtikrinti vitamino D kiekį kūne vartojant vitaminus.

Iš maisto pasisaviname vos iki 10 proc. šio vitamino

Norint pasisavinti vitaminą D, jį pirmiausia reikėtų vartoti valgio metu, kadangi šis yra tirpus riebaluose.

Vaistininkė J. Aleknienė pasakoja, kad norint dar veiksmingesnio rezultato, greta galima valgyti sočiųjų riebalų turinčius maisto gaminius.

„Lašiša, silkė, sardinės, kiaušiniai, grybai ir natūralus jogurtas – visi šie gaminiai savyje turi daugiau sočiųjų riebalų.

Norint geriau įsisavinti vitaminą D, patariama jį vartoti tokių maisto gaminių valgymo metu.

Visgi kartais tenka susidurti su kalbomis, kad iš šių maisto gaminių galima pilnai prisotinti kūną vitaminu D.

Deja, tai netiesa, kadangi iš maisto mes šio vitamino pasisaviname vos iki 10 proc. Jie tampa kur kas veiksmingesni tik tada, kai vitaminą D vartojame kartu su jais, bet ne atskirai“, – pasakoja J. Aleknienė.

Vitamino D perdozavimas – įmanomas

Vitaminas D atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą, tačiau vaistininkė priduria, kad per didelis šio vitamino kiekis gali sukelti sveikatos problemų.

Anot jos, dažniausiai vitamino D perdozuoja greito poveikio norintys žmonės, kurie viršija ant pakuočių nurodytas vitaminų vartojimo dozes.

„Iš pradžių perdozavus vitamino D gali atsirasti tokie požymiai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas.

Šie požymiai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – t. y. kalcio kiekio pertekliaus kūne, kuris susidarė dėl vitamino D perdozavimo.

Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla.

Todėl prieš vartojant šį vitaminą patariama pasitikrinti jo kiekį kraujyje bei dėl vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pataria J. Aleknienė.