Seimas savivaldybėms suteikė platesnes galimybes skolintis įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus, taip stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, tai yra viena iš sisteminių Vyriausybės siūlomų reformų. „Labai svarbu, kad ekonomikos neapibrėžtumo laikotarpiu sudaromos papildomos galimybės savivaldai efektyviau įgyvendinti ES struktūrinių fondų investicinius projektus, kai yra sudaroma galimybė skolintis šių projektų kofinansavimui“, − kalbėdama apie šių pataisų svarbą pabrėžė finansų ministrė. Pasak jos, kartu sudaroma papildoma galimybė savivaldybėms persikelti sukauptas lėšas iš vienų į kitus metus. „Tai reiškia, kad planavimas didesniems pirkiniams ar didesniems investiciniams projektams taip pat galės būti sklandesnis ir efektyvesnis“, − Seimo posėdyje sakė G. Skaistė.
Seimo priimtais pakeitimais praplečiamos savivaldybių galimybės savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, bendrai finansuojamus ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis. Kartu sudaroma galimybė per kelerius metus sukaupti lėšas reikšmingesniems investiciniams projektams, t. y. galės atsirasti didesnės daugiamečio biudžeto planavimo galimybės.
Įstatyme numatoma skolos ir garantijų limitų laikymąsi skaičiuoti naudojant ne tik gyventojų pajamų mokesčio pajamas, bet nuo visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Skolos ir garantijų limitai nekeičiami, tačiau perkeliami iš kasmetinio biudžeto rodiklių įstatymo į konstitucinį įstatymą.
Taip pat sutarta atsisakyti perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti susidariusius fiskalinės drausmės pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per ateinančius dvejus metus.
Anot finansų ministrės, per ateinančių struktūrinių fondų perspektyvą savivaldybės kofinansavimui galės pasiskolinti papildomai 377 mln. eurų.
