Vienas ambicingiausių 2023 m. projektų – daugiau nei 500 bunų, įrengtų Nemuno vagoje.
Pagrindinė bunų įrengimo Nemuno atkarpoje paskirtis – išlaikyti gilią ir laivybai tinkamą upės vagą.
Specialiai šiam svarbiam Vidaus vandens kelių direkcijos vykdytam projektui įmonių grupė „Milsa“ sukūrė naują gaminį – dviejų frakcijų dolomito akmenį.
Būtent šis „Milsa“ grupės įmonės „Klovainių skalda“ gaminys „Lietuvos metų gaminio“ varžytuvėse buvo įvertintas aukso medaliu.
Projektas, kurio metu buvo atnaujintas laivybos kelias Nemunu, užtruko trejus metus.
Tvarkant upės vagą, iš viso pastatytos arba rekonstruotos 553 bunos, kurias įrengus Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, sukuria didesnį gylį laivakelyje.
Šis projektas išskirtinis dėl apimties – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų.
Projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 kilometrų. „Milsa“ grupė specialiai šiam projektui pagamino ir pateikė didelį kiekį nestandartinių akmenų.
„Tokios apimties bunų statyba Nemune yra pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje: reikėjo pagaminti specialios frakcijos (63–180 mm ir 180–480 mm) daugiau kaip 400 tūkst. tonų akmenų.
Tačiau problema ta, kad tokio kiekio didelių akmenų – žvirgždo riedulių – tiesiog nėra. Norint šiuos akmenis importuoti, kaina išaugtų daugiau nei dvigubai.
Mes pasiūlėme sprendimą – sukurti naują produktą ir jį pagaminti iš dolomito akmens mūsų įmonės „Klovainių skalda“ karjere“, – naujojo gaminio atsiradimo istoriją pasakoja „Milsa“ įmonių grupės generalinis direktorius Mantas Makulavičius.
Prilygsta geriausiems užsienio pavyzdžiams
Visas projektas pareikalavo daug laiko. 2020–2021 m. žiemą „Milsa“ grupė išbandė technologinius procesus ir derino įrangą, kad gaminama produkcija atitiktų reikalavimus.
Kita vertus, laiko investicijos pasiteisino: Lietuvoje buvo sukurtas visiškai naujas, pirmas toks 63–180 mm ir 180–480 mm frakcijų dolomito akmuo, skirtas bunoms statyti.
Vidaus rinkoje nėra gamintojų, kurie iš dolomito žaliavos galėtų tiekti tokios rūšies akmenis.
Užsienyje tokių ar panašių akmenų esama, tačiau dėl didelio svorio, gabaritų, abrazyvumo ir didelių transportavimo sąnaudų Lietuvos įmonės gaminamas akmuo yra konkurencingesnis.
Lietuvių gaminys atitinka aukščiausius standartus ir nenusileidžia geriausiems pavyzdžiams užsienyje.
Nors „Milsa“ investavo ir sukūrė naują gaminį vienam konkrečiam projektui, įmonių grupė šių investicijų nelaiko rizikingomis ar vienkartinėmis.
„Mes matome savo naujo gaminio potencialą įgyvendinant ir kitus Lietuvai aktualius projektus.
Vieni jų – tolesnė vidaus vandens kelių plėtra, nes planuojama vystyti vandens kelius Nevėžyje ir Neryje.
Kita galimybė – „Rail Baltica“ statyba, kur tokio dydžio akmenys bus naudojami šlaitams tvirtinti“, – išskiria Mantas Makulavičius.
„Milsa“ gaminys, pelnęs „Lietuvos metų gaminio“ auksą, yra pavyzdys, kaip vienam strateginiam šalies projektui vidaus rinkoje sukurtas naujas gaminys yra ekonomiškai naudingas.
Taip pat jis įgalina projekto vystytojus ateityje toliau plėsti šalies vidaus vandens kelių tinklą.
Ateityje galimos ir platesnės šio gaminio panaudos galimybės: keičiant akmens dydį, jį galima pasitelkti ir kitiems hidrotechniniams projektams, pavyzdžiui, šlaitų tvirtinimui bei atraminių sienučių, gabionų statybai.
Naujam gaminiui rinkosi tvarias investicijas
Naujo dolomito akmens gamybai buvo pasitelktos papildomos įmonių grupės investicijos. Buvo įsigyta mobili sijojimo technologinė linija „Keestrack K5“, skirta stambiems akmenims sijoti.
Žaliavos sprogdinimo darbai buvo atliekami naudojant specialią technologiją, kuri užtikrina, kad po sprogdinimo liks kuo daugiau stambių akmenų, tinkamų bunoms statyti.
Gamybos procese taip pat buvo naudojamas naujas ekskavatorius „Volvo EC480L“. Optimizuojant sąnaudas ir žmogiškuosius resursus, abu įrenginius valdė vienas operatorius.
„Milsa“ stengiasi pamatuoti net ir mažiausius procesus, ieškant galimybių juos pagerinti ir iš vadybinės, ir iš technologinės pusės.
Todėl bendrovės investicijos praeina ne tik ekonominio naudingumo, būtinybės, bet ir tvarumo patikrą.
Pavyzdžiui, gaminant bunų statybai būtinų frakcijų akmenį, įmonių grupė gamybos procese pasitelkė naujausią įrangą, kuri naudoja mažiau kuro ir turi mažesnį CO2 pėdsaką.
Taip pat „Milsa“ išvengė papildomų sąnaudų ir aplinkos taršos, nes pasirinko žaliavą ne transportuoti į stacionarią liniją, o gaminti bunų akmenį panaudojant mobilią liniją, įrengtą tiesiog karjere, prie sprogdintos žaliavos šlaito.
Dalis stambių akmenų (180–480 mm frakcijos) buvo renkami tiesiai po sprogdinimo, nenaudojant net ir mobilios sijojimo linijos, taip dar labiau pavyko sumažinti į aplinką išmetamos taršos kiekį.
Aplinkosauginiai sprendimai pareikalauja nemažų investicijų, kurios paprastai didina savikainą.
Tačiau jaunosios kartos vadovas M. Makulavičius su savo komanda turi kitą vertės matą: tobulėjanti įmonių grupė, kuri ne tik generuoja pajamas verslui, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei.
Įgyvendinus projektą – pirmieji Nemunu plukdomi kroviniai
Įgyvendinus projektą, upėje jau pradėjo veikti pirmoji reguliari krovinių tarp Klaipėdos ir Kauno gabenimo linija.
Ja pasinaudojo ir pati „Milsa“ įmonių grupė. Iki 2023 m. pabaigos „Milsa“ grupė Nemunu pervežė apie 150 konteinerių, kurie prilygo daugiau nei 4 tūkst. tonų arba 170 vilkikų.
Visi kroviniai buvo atplukdyti į Klaipėdos jūrų uostą. Ten jie buvo pakrauti į Vidaus vandens kelių direkcijos baržą ir nuplukdyti į Kauno Marvelės krovininę prieplauką.
„Milsos“ įmonių grupės vadovas M. Makulavičius tai įvardina kaip naują transportavimo galimybę, kuri atpigina pervežimus maršrutu Klaipėda-Kaunas.
Skaičiuojama, kad, krovinius gabenant vidaus vandenimis, į aplinką išmetama apie du kartus mažiau CO2 nei transportuojant automobiliais.
Tvarių sprendimų ieškanti įmonė planuoja ir toliau krovinius iš Klaipėdos į Kauną gabenti Nemunu.
Lietuvos vandens kelias integruojamas į Europos sistemą
Vidaus vandens kelių direkcijos įgyvendintas projektas – atnaujintas pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas-Klaipėda – priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.
Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Modernizavus laivybos kelią Nemunu, atsivėrė naujos galimybės nemažą dalį keliais vežamų krovinių perkelti į upių transportą ir gauti pigesnes, draugiškesnes aplinkai krovinių gabenimo paslaugas.
Žadama, kad per metus upe bus gabenama apie 100 tūkst. tonų krovinių.