Penktadienis, 3 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Gėrybėmis turtingi Dzūkijos miškai atidengia tamsiąją pusę – tonas išmestų padangų

www.alkas.lt
2022 03 24 10:00
4
Gėrybėmis turtingi Dzūkijos miškai atidengia tamsiąją pusę – tonas išmestų padangų

Padangos miškuose | Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Dzūkijos sostinė Alytus apsuptas miškais, kurie pritraukia daugybę lietuvių pasimėgauti miško gėrybėmis. Tačiau šiuos miškus prižiūrintys girininkai su liūdesiu stebi, kaip gamta teršiama tonomis senų padangų.

Panašu, kad atsakomybės dėl to nejaučia ne tik gamtą teršiantys gyventojai, bet ir vietiniai atliekų tvarkytojai.

Randa net ten, kur su koja sunku įžengti

Neatsakingų žmonių abejingumą pastebėti galima jau Alytaus prieigose – šalia vieno iš pagrindinių į miestą vedančių kelių, vos keliasdešimt metrų nuo Nemuno pakrantės, pasitinka senų padangų krūva.

Daugelį tai nustebintų, tačiau Prienų regioninio padalinio gamtotvarkos žinovas Egidijus Markevičius sako, kad tokie vaizdai yra miškus prižiūrinčių girininkų kasdienybė.

„Mūsų pareiga prižiūrėti miškus, todėl surenkame išmestas padangas, kurių randame ir valstybinėse ir privačiose teritorijose.

Dažniausiai randame po kelias ar po vieną padangą, retesniais atvejais nutinka „laimė“ aptikti ir didesnius kiekius.

Stebina tai, kad atliekų randame ir tokiose vietose, kur fiziškai sunku privažiuoti ar net prieiti, labai sunku suprasti, kodėl žmonės renkasi tokį būdą, juo labiau, kad yra galimybių tomis padangomis atsikratyti civilizuotai ir tvarkingai,“ – padėtį apibūdina E. Markevičius.

Per metus Alytaus miškuose surenkama apie 5-6 tonas padangų. Rodydamas surinktą miškuose didelę padangų krūvą miškų priežiūros žinovas teigia, kad nors dabar jos bus išvežtos ir tvarkingai utilizuotos, netrukus čia ir vėl bus sukaupta ne ką mažesnė krūva atliekų, ypač atsižvelgiant į tai, kad balandis – padangų keitimo metas.

„Sunku suvokti tokį elgesį. Mums tai nesuvokiama, apskritai normaliems, civilizuotiems žmonėms tai sunkiai suvokiama.

Juk yra visos sąlygos tas padangas išmesti tvarkingai, nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, ten jas priima nemokamai, tų aikštelių daug.

Kam važiuoti kažkur į miško gilumą, kenkti gamtai ir sau pačiam? Tikrai nerandame logiško paaiškinimo. Gal čia liga kažkokia, turi potraukį šiukšlinimui…“ – apgailestauja E. Markevičius.

Miškų prižiūrėtojai teigia, kad tokių atliekų utilizacija savo lėšomis rūpinasi patys arba sulaukia pagalbos iš atsakingai į problemą žvelgiančių organizacijų.

Šį kartą daugiau nei penkias tonas atliekų savo lėšomis sutvarkė „Padangų importuotojų organizacija“.

Nors tai padėtį palengvina, tačiau tuo pat metu parodo ir problemą, kuri kamuoja Alytaus miestą – tokiomis atliekomis rūpinasi ne tie, kurie turėtų.

Padangos miškuose | Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Problemos nesprendžiamos metų metus

Atrodytų, Alytus tokiomis atliekomis kaip naudoti nebetinkamos padangos, turėtų rūpintis ypač atsakingai, nes būtent šiame mieste kilo viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių katastrofų Lietuvoje – gaisras, kurio metu liepsnojo šimtai tonų padangų, o naikinant padarinius rūšiuojama ir vis dar tvarkoma daugiau nei 9 tūkst. tonų atliekų.

Tačiau liūdną padėtį Alytuje jau keletą metų stebinti „Padangų importuotojų organizacija“ teigia, kad visi bandymai kalbėtis apie Dzūkijos sostinės problemas atsimuša lyg į sieną.

„Visuomenė, ne tik gyventojai, bet ir verslo atstovai, šviečiami visais įmanomais būdais – rodomi reportažai televizijos laidose, spaudoje ir internete skelbiami straipsniai, gyventojus stengiamės pasiekti per socialinius tinklus, reklaminius LED stendus miestuose, konsultuojame telefonu ir pan.“ – apie gyventojų švietimą pasakoja „Padangų importuotojų organizacijos“ vadovė Jekaterina Volkė.

Prie problemos sprendimo neprisideda ir tie, kurie ją turėtų spręsti tiesiogiai. Pavyzdžiui, tokios padangos yra laikomos bešeimininkėmis, todėl jų utilizavimu turėtų pasirūpinti tos teritorijos, kurioje jos išmestos, savivaldybė.

„Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras yra atskaitingas savivaldybei ir, atrodo, taip pat nėra suinteresuotas, kadangi vietoje padangų atliekų sėkmingo tvarkymo, labiau linkęs investuoti į teismų procesus su organizacijomis kurios pasiruošusios šias atliekas tvarkyti,“ – problemą įvardija J. Volkė.

„Padangų importuotojų organizacija“ pabrėžia, kad Alytaus mieste ir rajone padangų pardavimo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės atliekas tvarko atsakingai, o atsižvelgiant į miškuose randamus padangų kiekius ir vietas, kur jos paliekamos, galima daryti išvadą, kad tokį nusikaltimą daro patys gyventojai arba nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“.

„Gauname žinių apie tai, kad žmonės, atvykę į Alytuje ir jo rajone įrengtas stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles ir norintys padangas išmesti čia, iš jų išvažiuoja padangų taip ir nepalikę, nes jiems sakoma, jog už tai reikia mokėti arba siunčiami atiduoti ten kur jas pirko.

Atkaklesni bando keliauti į kitas aikšteles, kiti, gal būt iš nežinojimo ką daugiau daryti, pasirenka neatsakingą ir neteisėtą būdą – padangas išmeta miškuose ar šalia jų.

Didesniais kiekiais padangomis nelegaliai atsikrato smulkūs padangų montuotojai, automobilių ardytojai.

Esame girdėję apie atvejus, kai jie net surenka iš savo „klientų“ papildomą mokestį už padangų surinkimą, tačiau tas padangas paprasčiausiai išmeta,“ – pabrėžia J. Volkė.

Padangos miškuose | Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Kiekvieno iš mūsų atsakomybė

Akivaizdu, kad padėtis Dzūkijos sostinėje, kalbant apie naudoti netinkamų padangų atliekas, nėra normali. Tačiau E. Markevičius pabrėžia, jog padėti spręsti problemą gali kiekvienas iš mūsų.

„Jeigu matote, kad kažkas bando miške išmesti bet kokias atliekas, nepraeikime pro šalį, nelikime abejingi. Dabar juk kiekvienas turime telefonus, kurie ir fotografuoja ir filmuoja, todėl galima užfiksuoti tokius pažeidėjus.

Jie labai bijo viešumo ir jei bus sudrausminti, tas padangas, tikėtina, susirinks atgal,“ – sako E. Markevičius.

Tokių žmonių laukia baudos, kurių dydis siekia net iki 2400 eurų, tad rizikuoti tikrai neverta, nes tokios atliekos ne tik daro žalą gamtai bei aplinkiniams, tačiau gali priversti ir gerokai patuštinti piniginę.

Žinoma, nereikėtų pamiršti ir savo teisių, jei senomis padangomis norite atsikratyti civilizuotai.

„Į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles vienas gyventojas per metus gali atiduoti iki penkių padangų ir jos turi būti priimamos nemokamai.

Jei už tai prašoma sumokėti, būkite kategoriški ir žinokite savo teises. Tokia pati padėtis ir kai perkate naujas padangas, o senas norite išmesti.

Ten kur perkate naujas, turite teisę visiškai nemokamai palikti tokį patį kiekį senų padangų. Pavyzdžiui, jei perkate keturias padangas, tai galite atiduoti keturias senas, tokio pat dydžio bei paskirties padangas, ir nesutikite už tai mokėti papildomai, jei to prašo pardavėjas.

Montavimo paslaugas teikiančios įmonės, taip pat privalo priimti tiek pat senų padangų kiek montuojama. Jei permontuojate dvi padangas – dvi galite ir palikti.

Tačiau skatiname vairuotojus domėtis tiek pardavėjų, tiek techninių paslaugų tiekėjų, ar jūsų paliekamos padangos bus tinkamai sutvarkytos, o kilus įtarimams visada galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą,“ – pabrėžia J. Volkė.

Būkime atsakingi – netoleruokime žmonių, kurie niokoja gamtą išmesdami senas padangas ir žinokite savo teises bei galimybes, kaip jomis atsikratyti tvarkingai bei civilizuotai.

Egidijus Markevičius | Asmeninė nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
  2. Miškininkams vėl tenka vaduoti gamtą nuo senų padangų
  3. Miškuose jau surinktas rekordinis senų padangų kiekis
  4. Po liepos 1 d. miškai bus prižiūrimi „keturių akių“ kontrolės principu
  5. Padangų keitimo metas – ką reikia žinoti?
  6. „Iš savo varpinės“: Ir vėl valdantiesiems „parūpo“ miškai
  7. Dzūkijos sostinėje Alytuje – nusilenkimas Miesto sodui
  8. Lietuvos miškų būklė netikėtai įvertinta 84 vieta pasaulyje
  9. Seime aptarti valstybinių miškų valdymo pertvarkos pavojai (video)
  10. Tarša į Nemuną ties Alytumi ir Druskininkais sustabdyta
  11. Aplinką saugos ir neetatiniai inspektoriai
  12. Savivaldybėms svyra rankos tariantis dėl pakuočių atliekų tvarkymo
  13. Už nuopelnus išsaugant žuvų išteklius Juozo Virbicko apdovanojimą pelnė Jonas Pašukonis
  14. Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda
  15. Apdovanoti pavyzdingai tvarkomų miško valdų savininkai
  16. Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
  17. Grybaudami ir uogaudami miškuose elkimės atsakingai
  18. Aplinkosaugininkai: žvejoti bučiukais ir tinklais griežtai draudžiama
  19. Jonavos aplinkosaugininkai apsaugojo Neries upę nuo didelės taršos
  20. Kur reikėtų dėti buitinės technikos ir elektronikos atliekas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    11 mėnesių ago

    Padangos išskiria nuodus, o jie, ypač lyjant, įsigeria į žemę, nuodija medžius, grybus, uogas… Ar kas nors RIMTAI aiškinosi, KODĖL žmogus renkasi trenktis kažkur į mišką, ten jas išmesti, kai gal jo ar gretimame miestelyje jos surenkamos, ir net nereikia specialiai važiuoti – bet kada pro šalį važiuodamas gali jas čia palikti? Ar gal viskas ne taip yra?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      11 mėnesių ago

      „Tokių žmonių laukia baudos, kurių dydis siekia net iki 2400 eurų.“ Kiek nubausta? Kodėl apie tai neparašyta?

      Atsakyti
  2. A. Grinevičius says:
    11 mėnesių ago

    Kur nebuvo kolūkių , žemių atėmimo, raudonųjų rusų santvarkos —— miškai švaresni. 1994 pavasarį Žemutinės Saksonijos Nieder Sachse miške , savo ūkiška akim , neužtėmijau anei vienos padangikės .

    Atsakyti
  3. Gediminas Martišius says:
    11 mėnesių ago

    Dirbau inspektorium, žinau, ką reiškia šita problema. Keisčiausia, kad vienas urėdas, kuriam pasakiau, kur yra kelios dešimtys padangų, paprašė raštu to nedaryti – atseit, dabar neturi pinigų, sutvarkys kada nors vėliau. Arba užmirš… Juokinga, jeigu nebūtų graudu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.

Saugom lydekas neršto laikotarpiu!

2023 02 03
Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas | lrv.lt nuotr.

Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas

2023 02 03
Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose | Facebook nuotr.

Nemokamas kinas M. K. Čiurlionio namuose

2023 02 02
Pienas | zum.lrv.lt nuotr.

Aptarta sudėtinga padėtis pieno rinkoje

2023 02 02
Medicina | sam.lt nuotr.

Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?

2023 02 02
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.
Kalba

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Saugom lydekas neršto laikotarpiu!

2023 02 03
Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas

2023 02 03
Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
Ukrainos balsas

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

2023 02 02
JAV kariai Pabradėjė | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Pabradėje – naujoji JAV karių rotacija

2023 02 02
L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Alke, ar jums galvose gerai? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!
  • Saugom lydekas neršto laikotarpiu!
  • Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas
  • 3 pasiūlymai, kaip suteikti kambariui daugiau patrauklumo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Saugom lydekas neršto laikotarpiu!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Akcijos „Saugom lydeką 2023“ iliustracija | lrv.lt nuotr.

Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. prasideda atnaujinta akcija „Saugom lydeką 2023“ – galiojančiu draudimu gaudyti lydekas norima...

Skaityti toliau

Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Išrinktas 2023 metų rūšių dešimtukas | lrv.lt nuotr.

Trys įstaigos – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos gamtos fondas – surengė rinkimą TOP...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Alke, ar jums galvose gerai? apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Žemyna apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • >>> Žemynai apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą
  • Kažkas atsitiko? apie Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

Kitas straipsnis
Mariupolis, Ukraina, 28-ta karo diena | Alkas.lt ekrano-nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 03 23 14:15

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai