Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Jeigu miškininkai jų nesurinktų, jos taip gulėtų bent 120 metų – kol suirtų.
Deja, VMU Vilniaus regioninio padalinio vadovo Viliaus Bereznausko žodžiais, išmetamų padangų kiekis, tikrai nemažėja. Kasmet jų surenkama net apie 2 tūkstančius. Dažniausiai padangos yra išmetamos miškuose, kurie yra prie magistralinių kelių, taip pat miesto teritorijoje.
Aplinkos ministerija primena, kad ne vietoje išmetus padangas gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus žalai atlyginti ir nuo 30 eurų iki 60 eurų baudą.
Aplinkosaugininkai ragina senų padangų atsikratyti civilizuotai. Vienas iš būdų – jas atiduoti padangų pardavėjams. Visi šie pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš vartotojo nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Kitas būdas atsikratyti senų padangų – nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai.
Pastebėjusieji, kad padangomis atsikratoma jas išmetant į aplinką, turėtų apie tai nedelsdami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos aplinkosaugininkams.
Susiję straipsniai:
- Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
- Senų padangų galima atsikratyti civilizuotai ir nemokamai
- Kaip teisingai atsikratyti senų padangų?
- Įsigalioja naujos padangų ženklinimo taisyklės
- Padangų keitimo metas – ką reikia žinoti?
- Sostinės moksleivius skatins rūšiuoti atliekas ir tausoti gamtą
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Moksleiviai kviečiami dalyvauti filmų apie gamtą varžytuvėse
- Vertikalūs sodai: į miestą atkeliauja gamta
- KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą
- Kauno rajonas populiarins elektromobilius
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis
- Vilniaus rajone – ekstremalus įvykis
- Suskaičiuoti vilkai valstybiniuose miškuose ir rezervatuose
- Akcija „Darom 2013“ – Žali.lt tęsia Griovių draustinio tvarkymą
- Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
- Sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus – ne tik įmonės vadovui, bet ir pačiai įmonei
- Prasideda Europos judrioji savaitė
- Lietuvos miškai praturtinti didžiaisiais apuokais
- Kitą savaitę prasidės tradicinis eglių šakų dalijimas
- Nacionaliniame miškasodyje bus pasodinta pusė milijono medelių
- Aplinkosaugininkai visoje Lietuvoje tikrins automobilių išmetamąsias dujas
- Į šventę – iš rudenėjančių miškų
- Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu
- Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video)
- Saugokime varles
- Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų
- Kaip suvaldyti kormoranų gausėjimą Lietuvoje?
- Perkelti stumbrus – nelengvas iššūkis gamtosaugininkams
