Pirmieji pinigai vaikams dažnai tampa ir pirmąja finansine pamoka – jie moko rinktis, planuoti ir suprasti pinigų vertę. Tačiau tėvų požiūris į kišenpinigius Lietuvoje nėra vienodas: vieni juos laiko svarbia finansinio ugdymo priemone, kiti pinigus vaikams skiria tik progomis. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kiek Lietuvos vaikų reguliariai gauna kišenpinigių ir kokiems pirkiniams jie taupo dažniausiai.
Kišenpinigiai daugelyje šeimų jau tapo įprasta praktika
Apklausos duomenimis, pusė (50 proc.) tėvų nurodė, kad jų vaikai reguliariai gauna kišenpinigių. Dar ketvirtadalis (25 proc.) vaikų gauna tiek reguliarius, tiek nereguliarius pinigus, o 17 proc. – tik nereguliariai, pavyzdžiui, per šventes ar už pagalbą namuose. Tuo metu beveik kas dešimtas (8 proc.) vaikas savo pinigų apskritai neturi.
Didžiausia dalis reguliariai kišenpinigių gaunančių vaikų gyvena Vilniuje – čia taip atsakė 59 proc. apklaustų tėvų. Kituose didžiuosiuose miestuose šis rodiklis siekia 45 proc., miestuose ir miesteliuose – 52 proc., o kaimo vietovėse – 42 proc.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, kišenpinigiai vaikams gali tapti svarbia finansinių įgūdžių ugdymo priemone.
„Reguliarūs kišenpinigiai vaikams suteikia pirmąją galimybę patiems valdyti pinigus ir mokytis planuoti išlaidas. Turėdami savo pinigų jie pradeda svarstyti, kam juos skirti – ar išleisti iš karto, ar atsidėti didesniam tikslui. Būtent tokie kasdieniai sprendimai ir padeda formuotis finansiniams įpročiams“, – sako R. Narė.
Vaikai dažniausiai taupo telefonui, dviračiui ar kitam didesniam pirkiniui
Apklausos duomenys atskleidė, kad didžiausia dalis vaikų pinigus taupo didesniems pirkiniams – telefonui, dviračiui ar kompiuteriui. Taip atsakė 35 proc. respondentų, o kaimo vietovėse ši dalis dar didesnė ir siekia 42 proc.
Antroje vietoje pagal taupymo tikslus yra hobių finansavimas – įvairios priemonės, žaidimai ar sporto įranga. Tokiam tikslui pinigus taupo 28 proc. vaikų, o Vilniuje ši dalis siekia 30 proc.
Tuo metu 16 proc. vaikų pinigus leidžia užkandžiams ar saldumynams, o po 13 proc. taupo renginiams, pavyzdžiui, koncertų bilietams, ekskursijoms, stovykloms bei drabužiams ar aksesuarams.
Pasak R. Narės, aiškus taupymo tikslas vaikams padeda geriau suprasti pinigų vertę ir planuoti savo išlaidas.
„Kai vaikas turi konkretų tikslą, pavyzdžiui, nori įsigyti dviratį ar telefoną, taupymas tampa daug aiškesnis ir motyvuojantis. Tokiose situacijose vaikai natūraliai mokosi planuoti išlaidas ir supranta, kad didesniems pirkiniams dažnai reikia kantrybės ir nuoseklumo“, – pažymi žinovė.
Finansinio raštingumo įgūdžiai ugdomi šeimoje
Vis dėlto apklausa rodo, kad 21 proc. tėvų teigia, jog jų vaikas neturi konkretaus taupymo tikslo arba negalintys pasakyti, kam taupo.
Pasak R. Narės, tai rodo, kad finansinių įpročių ugdymas šeimose dar turi daug potencialo.
„Finansiniai įpročiai dažniausiai formuojasi šeimoje – iš to, kaip apie pinigus kalbama ir kaip jie naudojami kasdien. Net paprasti pokalbiai apie taupymą ar bendras tikslas gali padėti vaikams geriau suprasti, kaip veikia pinigai ir kodėl svarbu juos planuoti“, – sako ji.
Žinovės teigimu, pirmuosius finansinius įgūdžius vaikams dažniausiai padeda formuoti keli paprasti principai. Pirmiausia svarbu, kad vaikas turėtų galimybę savarankiškai priimti sprendimus dėl savo pinigų, net jei sumos yra nedidelės. Taip pat naudinga skatinti vaikus turėti konkretų taupymo tikslą – tai padeda geriau suprasti pinigų vertę ir planuoti išlaidas.
Ne mažiau svarbus ir nuoseklumas: reguliariai skiriami kišenpinigiai leidžia vaikams mokytis planuoti savo biudžetą ilgesniam laikotarpiui, o tėvų pavyzdys ir pokalbiai apie finansus padeda geriau suprasti, kaip veikia kasdieniai finansiniai sprendimai.
Pasak R. Narės, šiandien vaikams finansinių įgūdžių mokytis bei sekti savo išlaidas padeda ir skaitmeniniai įrankiai.
„Vaikams labai svarbu ne tik turėti pinigų, bet ir matyti, kur jie išleidžiami. Skaitmeniniai sprendimai leidžia tėvams paprasčiau stebėti vaiko išlaidas, o pačiam vaikui – geriau suprasti savo finansinius įpročius. Turint savo banko sąskaitą, atsiranda ir paprastų taupymo būdų: pavyzdžiui, atsiskaitant suma gali būti automatiškai suapvalinama į didesnę pusę, o skirtumas pervedamas į atskirą taupymo sąskaitą. Tokie maži kasdieniai sprendimai padeda vaikams natūraliai suprasti, kaip formuojasi santaupos ir kodėl svarbu planuoti pinigus“, – sako R. Narė.
