Lietuvoje įsivyraujant šiltesniems ir sausesniems orams, miškininkai kartu su ugniagesiais imasi užkardymo priemonių žolės ir miško gaisrų atvejams suvaldyti. Kovo 20 d. prasidėjo bendras Valstybinių miškų urėdijos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrų apsaugos vajus „Nepadek gamtos“.
Pavasarinis žolės deginimas – kasmet iškylanti problema, su kuria kovoja šalies miškininkai bei ugniagesiai. Kovo-balandžio mėnesiais trunkantis vajus skirtas pranešti visuomenei apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Užkardymo reidai vyks visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.
„Kasmet susiduriame su žolės ir miškų tyčinio padegimo atvejais, kai vieni galvoja, kad žolę pavasarį deginti „sveika“, kiti žolę ir net mišką padega iš piktų paskatų, tačiau visuomet stengiamės pirmiausia žmones informuoti, paaiškinti apie žolės deginimo riziką, neigiamą poveikį gyvajai gamtai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Lyginant žolės deginimo atvejų skaičių ir padarytą žalą gamtai, daugiausia įtakos nevaldomiems gaisrams kilti ir plisti turi oro sąlygos. Vyraujant lietingam pavasariui, nesant vėjuotiems orams, kylantys gaisrai stipriai neišplinta arba yra greitai lokalizuojami. 2019 m., vyraujant ypač šiltiems orams kovo-balandžio mėnesiais, kilo net 132 miško gaisrai, kurių metu apdegė arba sudegė 163,39 ha miško. Beveik pusę šių gaisrų kilo dėl šalimai degusių pievų išplitimo į miškus. Pernai kilo 24 miško gaisrai, kurių metu išdegė 33,49 ha miško, 10-tyje gaisrų atvejų nustatyta priežastis – išplitusi ugnis iš šalimai degusių pievų.
„Miško gaisrai yra neišvengiami, tačiau skiriame ypač didelį dėmesį užkardant žolės bei miško padegimo atvejus – nuolat šviečiame ir informuojame visuomenę apie neigiamą gaisrų poveikį gamtai. Taip pat investuojame į modernias technologijas – dronus, vaizdo stebėjimo detektorius, vaizdo apdorojimo programinę įrangą, nuolat atnaujiname priešgaisrinių automobilių parką bei gaisrų gesinimo įrangą“, – sako VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Siekiant sumažinti pernykštės žolės deginimo atvejų skaičių, išaiškinti žolės padegėjus ir tinkamai informuoti gyventojus apie tokių gaisrų pavojų nuo kovo 20 iki balandžio vidurio organizuojami VMU ir PAGD prevencinio pobūdžio reidai, vykdomi visoje Lietuvoje, ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę. Reidai nevykdomi esant nepalankioms oro sąlygoms (lietus, krituliai ir pan.) žolės gaisrams kilti.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą? Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui, praneša Valstybinių miškų urėdija.
